Sukrėtė vaizdas

Trečiadienį į darbus išsiruošę Šiaurės prospekto gyventojai nustėro pamatę išdegusius požeminius atliekų konteinerius. Netoli Šiaurės pr. 5-ojo esančioje automobilių aikštelėje gyventojai nuolat palieka automobilius, tačiau dabar tai kelia nerimą, mat degę konteineriai – vos per plauką nuo pastatytų automobilių.

„Pasidarė tikrai neramu. Išėjusi ryte pamačiau išdegusius konteinerius. Gerai, kad šį kartą savo automobilį buvau palikus kiek toliau, per gatvelę, tačiau prie pat konteinerių nuolat būna pilna pastatytų automobilių. Ten įrengta normali stovėjimo aikštelė. Gyventojai automobilius priekiu arba galu sustato labai arti konteinerių. Kai pamatai taip išdegusį konteinerį, kuris stovo per kokius 20 centimetrų nuo kaimyno automobilio, tikrai nejauku pasidaro. Bus baisu palikti nakčiai savo transporto priemones. Daugiabučių kiemai ir taip užgrūsti, tad jei žmonės nenorės automobilių palikti aikštelėje prie konteinerių, kiemai dar labiau taps nepravažiuojami“, – pasisakė vietos gyventoja Evita.

Kiti ryte sutikti vietos gyventojai taip pat suabejojo, ar bus saugu palikti savo turtą šalia požeminių atliekų konteinerių. Ypač neramu, kai šiukšlės ilgesnį laiką būna neišvežtos, tad jei kas nors jas padegtų, pasekmės būtų ženkliai skaudesnės.

„Šį kartą kažkam pirštai niežtėjo ir padegė popieriaus konteinerį, tas kaip fakelas visas ir supleškėjo, tačiau didesnė bėda ta, kad ne kartą mačiau perpildytus konteinerius, tad jei kas nors tada mesteltų degtuką, tikrai pleškėtų ir šalia stovintys automobiliai“, – antrino kitas Šiaurės prospekto gyventojas.

Naktinis gaisras

Kauno Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) specialistai patvirtino, kad ties Šiaurės pr. 5-uoju namu naktį degė atliekų konteineris, tačiau maždaug tuo pat metu gautas dar vienas pranešimas, jog kitame Šiaurės prospekto kieme taip pat dega konteineris.

PGV paros suvestinėje rašoma, kad pranešimas apie degantį konteinerį gautas antradienį apie 4 val. ryto. Nuvykus į įvykio vietą ugniagesiams gelbėtojams pranešta apie dar vieną tokį pat gaisrą.

Ne kartą mačiau perpildytus konteinerius, tad jei kas nors tada mesteltų degtuką, tikrai pleškėtų ir šalia stovintys automobiliai.

„Taip, skirtinguose Šiaurės prospekto kiemuose degė popieriaus ir kartono konteineriai. Keli jų visiškai sudegė – neliko daugkartinio naudojimo maišų ir dangčių. Nuo liepsnos apsilydė ir stiklo bei plastiko konteineriai. Šalia stovėję automobiliai nenukentėjo, tačiau tikrai laisvai galėjo užsidegti ir jie“, – komentavo PGV specialistas.

Pleškantys konteineriai

Požeminiai konteineriai Kaune įrengti pernai metais, tačiau jau tapo piktavalių taikiniais. Per praėjusius metus teko šimtus kartų gesinti degančių konteinerių.

„Pernai Kauno ugniagesiai 185 kartus važiavo gesinti degančių konteinerių. Kartais tekdavo gesinti ne po vieną konteinerį vienoje vietoje ar keliose skirtingose vietose panašiu metu. Šiemet gesinti degančių konteinerių važiuota jau 9 kartus. Vien šiąnakt degė 5 konteineriai. Gaisrų priežastis – pašalinis ugnies šaltinis. Ar konteineriai padegti tyčia, aiškinasi policija.

Suskaičiuoti, kiek degė požeminių, kiek šiaip antžeminių konteinerių, neturime galimybių, nes tokios statistikos nevedame galimybės, tačiau gaisro požiūriu nesvarbu, kokie konteineriai dega, ugnis gali pridaryti daug žalos. Pagrindinės tokių gaisrų priežastys – tyčinė žmogaus veikla (padegimas), neatsargus elgesys, pašalinis ugnies šaltinis“, – komentavo Kauno PGV atstovė Džiuginta Vaitkevičienė.

Kauno savivaldybės atstovai patikslino, kad požeminių atliekų konteinerių gaisrai nebuvo tokie dažni. Daugiau pleškėjo senieji konteineriai.

„Šiuo metu įrengtos ir naudojamos 458 atliekų surinkimo aikštelės. Per visą laikotarpį Kauno miesto savivaldybės administracija sutvarkė 5 aikšteles, dėl gaisro padarytos žalos. Specialistų nuomone konteineriai užsidega dėl gyventojų neatsargumo, karštų pelenų, nuorūkų. Neatmetame ir tyčinių padegimų galimybės“, – sakė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Duos laikinus konteinerius

Specialistė aiškino, kad konteinerius prižiūrinti bendrovė „Kauno švara“ apie gaisrus informuota ir konteinerius tvarkys. Tačiau ji pažymėjo, kad jokių papildomų priemonių, kurios galėtų apsaugoti kauniečių automobilius nuo degančių konteinerių, imtis neketinama.

„Konteinerių betoninės talpos bus užsandarintos ir laikinai pastatyti antžeminiai konteineriai. Bus keičiamos tik tos detalės, kurios pažeistos ugnies. Kadangi konteineriui sutvarkyti privaloma skelbti viešąjį pirkimą prekėms ir paslaugoms įsigyti, visas procesas gali užtrukti iki 2 mėnesių“, – sakė R.Savickienė.

Šiaurės prospekto gyventojai svarstė, kadangi automobilių stovėjimo aikštelė buvo įrengta anksčiau, nei atsirado požeminiai konteineriai, galbūt būtų galima imtis papildomų priemonių, kurios padėtų apsaugoti automobilius, jei dar kartą būtų padegti konteineriai. Žmonės siūlė įrengti betonines ar metalines sieneles, kurios atskirtų konteinerius nuo visai čia pat statomų transporto priemonių, tačiau to padaryta nebus.

„Atliekų surinkimo aikštelės įrengtos nuo daugiabučių namų ne arčiau kaip 10 metrų. Manome, tai pakankamas atstumas, kad gyvenamieji namai išvengtų žalos gaisro atveju. Norime pabrėžti, kad komunalinių atliekų turėtojams draudžiama užstatyti transporto priemonėmis komunalinių atliekų konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų priežiūros zonas. Gyventojai patys turi pasverti galimas rizikas prieš statydami automobilius arti konteinerių“, – komentavo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Toks valdininkų atsakymas sukėlė gyventojų abejonių, mat statant automobilius į aikštelę, mažiau automobilių užkemša daugiabučių kiemus. Taip įvykus nelaimei gali patogiau privažiuoti ugniagesių automobiliai. Tačiau jei gyventojai pradės vadovautis taisyklėmis ir šalia konteinerių nebepaliks automobilių, visa apkrova teks kiemams.