Prie Kauno miesto savivaldybės pastato ore pakibusi nedidelė “Lituanicos” kopija traukia ir turistų, ir miestiečių dėmesį. Aiškinamojoje lentelėje pateikta daug faktų ir skaičių: kada, kas pagamino legendinį lėktuvą, kiek jis svėrė, koks jo dydis, variklio galingumas, kada ir kur vyko bandomieji skrydžiai. Tačiau apie Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbio išskirtinumą bei skrydžio per Atlantą datą – nė žodžio. Kodėl?

Savivaldybės kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas teigė, jog, "kada skrido "Lituanica", kiekvienas turėtų žinoti, kaip "Tėve mūsų". Anot jo, lentelėje pasirinkta pateikti išsamią informaciją apie lėktuvą, jo bandomuosius skrydžius, nes esą ši informacija visuomenei mažiau žinoma.

"Aišku, galima lentelės informaciją papildyti ir jūsų minėtais faktais, bet tuomet gal kam nors užklius, kad nėra lakūnų portretų. Kiti ims prieštarauti, kodėl nėra aiškinamojo teksto vokiečių ar lenkų kalba", – į kritiką atsakė A.Vilčinskas.

217,3 km/val. – toks buvo galimas didžiausias "Lituanicos" greitis.