Šeštadienio popietę Kopūstų lauke vaikščiojo cirko artistai, čia kepti blynai, veikė improvizuotas fotosalonas ir kino teatras, pristatyti čia naujai sukurti darbai – istorinis lauko pano ir sienų piešiniai.
Šalia kitų dalyvių, disko stiliaus rūbus matavosi ir salone fotografavosi Šančių seniūnas Ričardas Rusteika. „Bet kokia iniciatyva žmonėms išjudinti yra labai teigiamas dalykas. Kuo daugiau tokių renginių, iniciatyvų – tuo geriau gyventi mums visiems“, – tvirtino seniūnas.
Darbas su Šančių parapijos vaikų dienos centru ir menininku iš JAV buvo organizuojamas ir įgyvendintas kaip Kauno gatvės meno festivalio ,,Nykoka“ dalis. Menininkų iniciatyvos „Draugiška Zona" renginio svarbiausiu akcentu tapo Šančių parapijos dienos centro vaikų sienos piešinys, sukurtas kartu su JAV menininku Jacobu Elioru Berkowitzu.
„Mes čia pavaizdavome lėktuvą. Labai patiko taip kartu piešti. Norėčiau, kad kitą kartą piešti ateitų ir kiti žmonės, tie, kurie nepiešia“, – sakė viena iš sienos piešinio bendraautorių dvylikametė Erika. Bet kai kurie iš kalbintų vaikų užsiminė: jie nenorėtų, kad čia pasirodytų ir piešinį pamatytų tėvai.
„Vaikai su didžiuliu nekantrumu laukė, kada pagaliau visi kartu galės tapyti. Dienos centre mes taip pat ir piešiame, ir tapome, bet čia tapyti visiems kartu – ir dar kartu su menininku, turint tam tikrą tikslą, jiems buvo daug įdomiau“, – pasakojo Šančių parapijos vaikų dienos centro socialinė darbuotoja Erika Buragaitė.
Vaikai su menininku iš JAV kūrė dvi savaites. Ir, pasak vienos iš renginio organizatorių, „Draugiškos zonos“ atstovės, Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkės Vitos Gelūnienės, tai darė labai noriai. „Vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų būti matomiems, išeiti į viešąją erdvę teigiama prasme, sukurti kūrinį viešoje erdvėje yra ypatinga proga. Tai labai išaugino vaikų pasididžiavimą, sukūrė ypatingą atmosferą“, – sakė V. Gelūnienė.
J. E. Berkowitzas kartu su vaikais kuria ne pirmą kartą. „Kuriant kartu vaikais visiškai vadovauja procesui. Tai – jų darbas, aš turiu būti tik gidas, besirūpinantis techniniais dalykais. Tačiau vizualiajai kūrybos pusei vadovauja jie“, – dėstė pašnekovas.
Pasak menininko, tapant sienos piešinį, procesas buvo svarbiau nei rezultatas, nes būtent proceso metu ir jis, ir vaikai mokėsi. J. E. Berkowitzo teigimu, tai, kad jis ir vaikai kalbėjo skirtingomis kalbomis, buvo ne kliūtis, o galimybė. „Kartais kalbant ta pačia kalba iškyla daug barjerų. Nors mes turėjome vertėjus, tai, kad nekalbėjome vieni kitų kalba, ištrynė galimybę bendrauti verbaline kalba, ir tada turėjome bendrauti vizualiai. Tai buvo jaudinantis dalykas – nekalbėti ta pačia kalba, tačiau viską išsiaiškinti. Kuriant kartu, užsimezgė stiprus mūsų ryšys“, – sakė menininkas.
„Svarbiausia yra tai, kad mes čia kuriame viešąją erdvę“, – atkreipė dėmesį V. Gelūnienė. Pasak jos, vienas unikaliausių Kopūstų lauko pašonėje šiuo metu vykstančių dalykų – socialinių būstų gyventojų iniciatyva statoma pavėsinė. „Iniciatyva pasiekė tokią stadiją, kad gyventojai gavo leidimus toje vietoje pasistatyti pavėsinę bendruomenei. Su mūsų, Žemųjų Šančių bendruomenės, pagalba, bendradarbiaujant su Kauno architektūros festivaliu „KAFe“ ten dabar vyksta nuostabūs dalykai“, – pasakojo pašnekovė.
Naujausi komentarai