Ar gali gatvė tapti įkvėpimo šaltiniu? Sociologas Apolonijus Žilys sutinka, kad gyvenimas Partizanų g. stovinčiame devyniaaukščiame inspiravo jį atlikti pirmąjį Lietuvoje tyrimą apie socialinius skirtumus skirtinguose šalies didmiesčių mikrorajonuose.

Įdomu gyventi

Anot Vytauto Didžiojo universiteto doktoranto A.Žilio, nors pati Partizanų g. atrodo neįdomi, pilka, tranzitinė, bet kerta vieną didžiausių ir seniausių gyvenamųjų rajonų – Dainavą, savo daugiabučiuose glaudžiančią labai įvairią publiką. Prieš porą metų jo atliktame tyrime su Vilniaus ir Klaipėdos mikrorajonais buvo lyginama Dainava, Vilijampolė, Kauno centras ir jo priemiesčiai.

"Man gyventi daugiabutyje įdomu, nes skiriasi tiek pats rajonas, tiek gyventojai, galima įžvelgti įvairių tendencijų. Priešingai, priemiesčių sociodemografinė sudėtis yra labai vienoda – dažniausiai vidurinės klasės jaunos šeimos su vaikais, turinčios automobilius", – teigė A.Žilys.

Pats vyras didelę savo gyvenimo dalį praleido Dainavos rajone ir čia pasiliko gyventi iki šiol. "Lengva buvo pasirinkti šią gyvenamąją vietą, kadangi viešuoju transportu yra paprasta patekti į centrą, kitas miesto vietas. Ir apskritai Dainavoje yra tikrai daug gerų pavyzdžių, kaip tvarkosi mikrorajonų bendruomenės. Mano daugiabutis taip pat bando formuoti savo erdvę ir tie aktyviausi gyventojai jaučia atsakomybę už savo gyvenamąją vietą, tvarkosi ir prižiūri gyvenamą aplinką", – pasakojo A.Žilys.

Rajonas senėja

Važiuojant ar vaikštant Partizanų g. šalikelėmis, sutikti galima, regis, vien pensinio amžiaus gyventojus. Anot sociologo, toks įvaizdis atsiranda neatsitiktinai – tikrai gana didelė dalis Dainavos rajono gyventojų yra senyvo amžiaus, lyginant su kitais Kauno mikrorajonais.

"Iš tyrimo pastebėta tendencija, kad šis mikrorajonas senėja, ir tai susiję su tam tikrais Lietuvos visuomenės trūkiais. Pirmiausia – su privatizacija. Dauguma žmonių įsigijo būstus, kuriuose gyveno, todėl lyg ir užstrigo juose. Vakarų Europoje taip pat pastebima, kad žmonės, kurie įsigyja nuosavybę, ir sensta kartu su ja. Kad ir kokie būtų mobilūs gyventojai, reziduojantys nuosavame būste, tačiau jie keičia savo gyvenamąją vietą rečiau nei tie, kurie būstą nuomojasi", – tendencijas vardija A.Žilys.

Juolab, pasak jo, sovietmečiu neegzistavo toks dalykas, kaip būsto pasirinkimas. "Kokį paskiria, toks gerai – džiaugiesi, kad gavai. Tuo metu visi šie būstai buvo gero gyvenimo standarto viršūnė, o dabar jauni žmonės, jei leidžia galimybės, kuria savo gerovę patys, todėl daug kas keliasi į priemiesčius", – rodydamas į eilėmis palei Partizanų g. sustatytus daugiabučius sakė A.Žilys.

Renovacija gali nepadėti

Ar įmanoma situaciją pakeisti? Gal vienas po kito renovuojami daugiabučiai privilios čia grįžti jaunimą? Anot sociologo, tai sunkus klausimas, tačiau Vakarų patirtis rodo, kad vien tik fizinis daugiabučio atnaujinimas dar negarantuoja, kad čia norės gyventi žmonės.

"Dresdene, Postdame, Leipcige ar kituose Rytų Vokietijos miestuose buvo bandoma renovuoti panašius daugiabučius kvartalais, tačiau renovacija nedavė to, ko buvo tikėtasi. Žmonės iš naujo atrado senamiestį, kuris daugelyje miestų sovietmečiu buvo apleistas, kėlėsi į senamiesčius ar priemiesčius. Taigi žmogui gali neužtekti tik fizinės būsto renovacijos, skirtos asmeninėms išlaidoms būstui sumažinti", – mąstė A.Žilys.

Mokslininkas pasakojo, kad, nepavykus renovacijos planui, Rytų Vokietijos miestuose buvo nutarta daugiabučius mikrorajonuose praretinti, buvo nugriauti kai kurių daugiabučių viršutiniai aukštai ar netgi ištisi daugiabučių kvartalai – ten kur patys vietiniai neužsiliko ir paliko tik tuščius būstus.

"Matyt, būstas nėra vienintelė ašis, aplink kurią sukasi gyvenimas", – teigė sociologas ir pastebėjo, kad Kaunas taip pat susiduria su tuštėjančiais gyvenamaisiais rajonais, tačiau priemonių nesiimama.

"Kaune mažėja gyventojų, didėja migracija į priemiesčius ir automatiškai kyla klausimas, ką daryti su tuo didžiausiu gyvenamojo būsto fondu, kuris egzistuoja sovietiniuose daugiabučiuose", – klausė A.Žilys ir neatmetė tikimybės, kad ir Kaunas galėtų pasekti Vokietijos pavyzdžiu ar pasimokyti iš jo.

Vertina gerai

Vis dėlto, nors specialistai kalba apie tokių rajonų kaip Dainava socialinę degradaciją, patys gyventojai nėra tokie kritiški. Juolab kad šis rajonas iš panašių sovietinės statybos daugiabučių Vilniaus ir Klaipėdos gyvenamųjų rajonų išsiskiria aukštu kaimyniškumo lygiu.

"Tarp kaimynų – geri santykiai, veikia stiprios bendruomenės. Galbūt tai ir formuoja jų supratimą, kad čia yra gera gyventi", – teigė A.Žilys ir pridūrė, kad nors gyventojams lyg ir rūpi jų aplinka, tačiau jie nėra linkę imtis konkrečių veiksmų.

Sociologas tokį požiūrį aiškina ne tingėjimu: "Senieji gyventojai išpildo tą elgesį, tačiau duomenis iškraipo nuomininkai, kurie neužsibūna, neprisiriša prie vietos ir nesijaučia tos kaimynystės dalimi. Susikrauna daiktus, važiuoja į studijas, būna mieste ir grįžta namo tik pernakvoti."

Nors Dainavos rajone yra stipri kaimynystė, žmonės nesijaučia saugiai. Anot A.Žilio, klaidūs kiemų labirintai, neapšviesti net pagrindiniai takai nesuteikia saugumo jausmo.
"Savivaldybė galėtų pasirūpinti kiemų apšvietimu. Tai galbūt suteiktų ne tą realų saugumą, bet subjektyvų saugumą, kuris prisideda prie bendro jausmo, ar man čia gera gyventi, ar ne", – pasak A.Žilio, nesaugumo jausmą sukelia ir tai, kad name vis besikeičiantys nuomininkai prisideda prie situacijos neapibrėžtumo.

Keista vieta

A.Žilio paklausus, ar turi Partizanų g., kurioje gyvena, sociologiniu požiūriu įdomiausią vietą, mokslininkas ilgai negalvojęs atsakė – socialiniai būstai pačioje gatvės pradžioje.
"Tai išskirtinis atvejis. Aplinkinių namų gyventojai skundžiasi tais socialiniais būstais, kurie buvo vieni pirmųjų visame Kaune. Aš suprantu kodėl – todėl, kad šalia jų yra įkurdinta daugybė institucijų, dirbančių su jautriomis socialinėmis grupėmis. Keista, kad buvo sugalvota viską sukoncentruoti į vieną vietą, nes Vakaruose, atvirkščiai, yra stengiamasi išskaidyti, kad tokios vietos netaptų socialinių sopulių ar atskirties magnetu", – stebėjosi A.Žilys.

Anot jo, keistai Partizanų g. atrodo ir čia įsikūrusi Žaliakalnio seniūnija. Neatsitiktinai skelbimuose, kuriuose nuomojami šalia esančių daugiabučių butai, rašoma, kad jie yra ne kokiame nors Dainavos rajone, o pačiame Žaliakalnyje. Kas paneigs – pro langą matyti ir seniūnija.