Naujoji miesto taryba, aštuonioms Kauno mokykloms neleidusi nuo rudens formuoti vienuoliktųjų klasių, o trijose gimnazijose suteikusi galimybę vėl mokyti penktokus, dar labiau sudrumstė ir taip painiai pertvarkomą mokyklų tinklą. Kituose miestuose reforma jau senokai baigta ir pamiršta.

Gelbsti merdinčias gimnazijas?

Nuo rugsėjo „Varpo“, „Santaros“, Jono Basanavičiaus gimnazijose vėl galės mokytis penktokai. Toks tarybos sprendimas šokiravo kai kuriuos mokyklų atstovus, o turbūt bene labiausiai Vyriausybės atstovę Kauno apskrityje Rasą Noreikienę.

„Jie turbūt patys nesuvokia, ką daro. Teks stabdyti tokį sprendimą“, – dėl politikų veiksmų griebėsi už galvos R.Noreikienė. Apie neigiamas pasekmes politikus ji įspėjo, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

Pertvarkant mokyklų tinklą nuo 2005 m. Kauno valdžia nuolat darė įvairias išimtis miesto mokykloms. Dėl to reforma nuolat buvo atidedama, o mokyklų tinklas gerokai iškraipytas. Dabar tarybos nariai teisinasi bandantys ištaisyti pirmtakų klaidas, tačiau greičiausiai bus jų privėlę dar daugiau.

Paskutinę akimirką paaiškėjo Švietimo ir sporto komiteto pasiūlymai vienoms mokykloms leisti daugiau, o kitoms uždrausti net tai, kas buvo leidžiama. Kitais mokslo metais politikai neleido komplektuoti 11-ųjų klasių Aleksandro Stulginskio katalikiškoje vidurinėje, Pilėnų vidurinėje, Martyno Mažvydo vidurinėje, Petrašiūnų vidurinėje, Vaižganto vidurinėje, Jono ir Petro Vileišių katalikiškoje vidurinėje, Vilijampolės vidurinėje ir Kazio Griniaus vidurinėje mokyklose.

Vieni geresni už kitus

K.Griniaus mokyklos bendruomenės atstovai, dalyvavę posėdyje buvo šokiruoti. Mokykla turi pakankamai mokinių, kad galėtų suformuoti net dvi vienuoliktokų klases, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Paskutinę minutę nuspręsta mokyklą pertvarkyti į pagrindinę, teisinantis, kad taip buvo numatyta planuose.

Tačiau jokie planai ir teisės aktai nesutrukdė tarybai leisti viešosiomis įstaigomis tapusioms katalikiškoms mokyklos formuoti 1–12 klases.

„Kokį žingsnį bežengsi, visur yra savų norų, ir visiems įtikti labai sunku. Atsidūrėme aklavietėje, todėl stengsimės sutvarkyti švietimo sistemą“, – žadėjo Švietimo ir sporto komiteto pirmininkė Antanina Medviedevienė.

Tiek kai kurie politikai, tiek valdininkai neslepia, kad dabar bandoma gelbėti mokyklas, kurioms nepakanka mokinių. Savivaldybė skelbia, kad nuo 2002 m. mieste sumažėjo daugiau nei 17 tūkst. mokinių, tačiau vis dar bandoma išsaugoti visas mokyklas.

Maitina tuščiais pažadais

Posėdyje į tarybos narius kreipusis Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Ingrida Pagrandienė atvirai pareiškė, kad vykdant mokyklų tinklo pertvarką Kaune buvo taikomi dvigubi standartai.

Anot jos, situaciją iškreipė masiškai pardėtos steigti katalikiškos mokyklos, apie kurių grąžinimą į bendrą mokyklų planą jau kalbama ir savivaldybėje. „Gimnazijų buvo prikurta per daug. Neleiskite joms formuoti 5-ųjų klasių, o jei leidžiate, keiskite gimnazijų statusą. Būkite visiems teisingi“, – ragino I.Pagrandienė.

„Geriau uždaryti blogas mokyklas, nei kankinti visas“, – dar atviriau politikams rėžė Lietuvos mokinių parlamento pirmininkas Paulius Kazakevičius. Vis dėlto, kol kas niekas nedrįsta garsiai pasakyti, kad mažėjant mokinių skaičiui visoms mokyklos nepavyks išlikti.

Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas prasitarė, kad rugsėjį arba spalį savivaldybė teiks tarybai naują, pakoreguotą mokyklų pertvarkymo bendrąjį planą, tad mokyklų vėl lauks permainos.