Griūvančio namo gyventojai: sienos skyla toliau

Didėja trūkiai sienose

Neiškentę įtampos, kuri gyventojus kausto dėl situacijos rimtumo ir nežinios, keli K.Petrausko g. 38 namo gyventojai vėl kreipėsi į „Kauno dieną“.

„Avarinė būklė, kuri kilo dėl nelegaliai ir visiškai nekompetentingai atliekamų darbų įrengiant namo rūsyje gyvenamąsias patalpas, nėra likviduota“, – vertino vienas gyventojų.

Jo turimomis žiniomis, ekspertai jau yra patvirtinę namo avarinės būklės likvidavimo projektą, todėl stebisi, kodėl jis nėra nedelsiant vykdomas. „Niekas nevyksta, o padėtis po truputį blogėja“, – tvirtino vyras.

Jis su keliais kaimynais rodė, kad pastarąjį mėnesį stiprus lietus yra ne kartą paplovęs pirmo aukšto balkono plokštės atramą, kuri avarijos likvidavimu užsiimančių tarnybų atstovų buvo pastatyta bandant suvaldyti situaciją.

Gyventojai kvietė į svečius ir rodė vis didėjančius sienų įtrūkius. Pokyčiai aiškiai matyti, nes įtrūko iš karto po nelaimės inspektorių užtinkuoti ir specialiai pažymėti sienų ploteliai, skirti stebėti galimiems pokyčiams.

Kito buvo savininkas rodė būsto vidines duris, kurios po nelaimės dar užsidarydavo, o dabar jau nebeužsidaro. Vyro manymu, taip yra todėl, kad dar labiau persikreipė viena ar kelios sienos.

Gyventojai rodė, kad įtrūkimai namų sienose tik didėja, viename bute nebeužsidaro durys.

Įtampa didėja

Gyventojai sunerimę ir todėl, kad namo pamatai ir visas rūsys vis dar tebėra atviri, permirkę vandenyje. Į rūsį, gyventojų teigimu, kai palyja, upeliukais bėga vanduo.

„Čia juk vėl yra ekstremali situacija – plauna pamatus. Čia gi ir vaikui aišku“, – kaimyną papildė kitas. „Kai pašals bus viskas – išjudins pamatus. Čia yra ne tiesiog atkasti pamatai, kai užtektų patrombuoti. Kai darbininkai kasėsi gilyn, jie nudaužė pamato atramas. Praktiškai jie išardė pamatus. Matosi, kad visa apačia yra išdaužyta. Sienos neturi į ką remtis“, – komentavo kaimynų buto remonto pasekmes vyrai.

Gyventojai teigė, kad iš administratoriaus atsiųstų laiškų susidarė įspūdį, kad avarinės būklės likvidavimo procesą norima sujungti su patalpų, dėl kurių remonto ir kilo avarinė situacija, tolimesnio tvarkymo projektu. Tai yra, jų manymu, manipuliuojant gyventojais siekiama gauti jų sutikimą abiem procesams iš karto.

Čia juk vėl yra ekstremali situacija – plauna pamatus. Čia gi ir vaikui aišku.

„Tai vilkina procesą, kelią įtampą su kitais namo patalpų savininkais ir, panašu, kad gali tapti neįgyvendinamu dėl prievolės gauti likusių savininkų sutikimą. Nuogąstaujame, kad susidariusi situacija ir iškilę neplanuoti kaštai ir derinimo iššūkiai gali stumti naująjį savininką į neviltį, tad baiminamės, kad jis visai atsisakys savo planų mūsų name, viską palikdamas likimo valiai, bankrutuodamas ir visus kaštus palikęs srėbti likusiems namo savininkams. Tik skubus ir kompetentingas avarijos padarinių likvidavimas galėtų taisyti situaciją“, – teigė kaunietis.

Gyventojų manymu, namo administratorius – „Būsto valda“, turėtų prisiimti atsakomybę už šio proceso kontrolę. „Jeigu administratorius neturi svertų priversti avarijos kaltininką skubiau šalinti savo veiklos padarinius, jis turėtų pats samdyti įmonę, kuri nedelsiant atliktų numatytus avarijos padarinių likvidavimo darbus ir išsireikalautų iš kaltininko jų kompensavimo“, – teigė vienas savininkų.

Naujas savininkas?

Šio pastato gyventojai ir darbuotojai gegužės 8 d. parai buvo evakuoti, atjungtos dujos, elektra, kai buvo pastebėta, kad pakilo dalis apatinių pastato konstrukcijų, įskilo išorinė siena. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovai tuomet nustatė, kad taip nutiko dėl savavališkų statybos darbų rūsyje ir statinio išorėje.

Rūsyje suformuotos atskiros gyvenamosios patalpos. 2016 metais šis butas, priklausęs Kauno miesto savivaldybei, buvo pripažintas netinkamu (negalimu) naudoti. Pernai jį savivaldybė pardavė aukcione. Kas jį įsigijo neatskleidė.

Gyventojai teigė turį patalpų savininko ar jų atstovo, kurį įvardijo Mantu, telefono numerį. Registrų centro duomenų bazėje nurodoma, kad patalpos šiuo metu priklauso vyrui tokiu vardu. Tačiau Registrų centro turimais duomenimis, Mantas šias patalpas įsigijo, tiksliau, buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, jau po didžiojo aliarmo, gegužės 20 d. Beje, vos kitą dieną po nelaimės (gegužės 9-ąją), RC duomenimis, buvo nustatyta vidutinė patalpų rinkos vertė.

Peršasi išvada, kad nelaimės metu patalpos priklausė kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui ir minimas Mantas su nelegaliu patalpų remontu, kuris įvardijamas namo bendrųjų konstrukcijų deformacijų priežastimi, neturi nieko bendro.

Tačiau gyventojų teigimu, Mantas kontaktiniu asmeniu dėl minėtų patalpų buvo dar gerokai iki nelaimės, pavyzdžiui, kaip tvirtino gyventojai, su juo bendrauta, kai balandį name įvyko vandentiekio avarija.

Remonto nepastebėjo

Kaip pasakojo gyventojai, aktyviai šios patalpos tvarkyti pradėtos šiemet. Tačiau remonto darbai ir šokiruojančios jų pasekmės buvo staigmena namą administruojančiai bendrovei.

Jos atstovė iš karto po nelaimės Jolanta Venskutė akcentavo, kad savininkas remontą atliko savavališkai ir tik prieš kelias dienas iki nelaimės per projektuotojus buvo kreipęsis dėl gyventojų parašų rinkimo. „To, kad darbai jau vykdomi, savininkas neinformavo“, – sakė atstovė.

Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja Raminta Jančauskaitė yra teigusi, kad po aliarmo nustatyta, jog vykdant statybos darbus rūsyje buvo atkastas pastato pamatas žemiau jo pado.

„Gegužės 8 d. įvyko pamato sėdimai, ir buvo iškilęs lauko save laikančios sienos griūties pavojus, statinio būklė buvo avarinė. Išramstant rūsio perdangą, padėtis buvo laikinai stabilizuota ir gyventojams buvo leista sugrįžti į pastatą. Ekspertizės išvadose užsakovui buvo aiškiai įvardinti būtini atlikti darbai, siekiant išvengti pastato konstrukcijų griūties“, – anksčiau yra komentavusi R.Jančiauskaitė.

Nesikrato atsakomybės

O kaip yra dabar? „K.Petrausko g. 38 namui nuolat skiriame dėmesį, nes įvykis jame buvo neeilinis. Natūralu, kad ir mes suinteresuoti problemą likviduoti kaip galima greičiau. Kaip jau ne kartą akcentavome, visi su avarijos likvidavimu susiję darbai yra buto savininko atsakomybė. Savininkas yra statybos inspekcijos raštu įpareigotas atlikti ekspertizės išvadų antrojo etapo būtinus darbus. Deja, kol kas jie nevyksta“, – sakė „Būsto valdos“ atstovė žiniasklaidai J.Venskutė.

Anot jos, išgriautų patalpų savininkas su kaimynais ir su administratoriumi turi suderinti techninį patalpų pertvarkymo projektą, ir tik tada vykdyti darbus. Projekto savininkas „Būsto valdą, pasak jos atstovų, dar tik žodžiu informavo, kad projektas parengtas, tačiau paties dokumento nepateikė. „Mums jame bus aktualiausia bendrųjų konstrukcijų sutvarkymo dalis. Šiuos darbus savo ruoštu prižiūrėsime“, – teigė J.Venskutė.

Ji patvirtino, kad pasikeitė minimo buto savininkas. „Bendravome ir su buvusiu, ir su esamu. Ateinančią savaitę organizuojame susirinkimą su namo gyventojais, todėl į jį pakvietėme ir buto savininką. Norime, kad visiems būtų aiškiai įvardinti tolimesni planai ir terminai. Nors entuziazmo dalyvauti neišgirdome, mes su savininku ryšį palaikysime ir bandysime ieškoti greičiausio sprendimo“, – praėjusią savaitę komentavo J.Venskutė.

Atstovė ramino, kad viso namo butų savininkams jokių avarijos išlaidų apmokėti nereikės. „Už avarinės situacijos stabilizavimą – namo perdangų sutvirtinimą statramsčiais – sąskaita buvo išrašyta buto savininkui. Jis mokėjo ir už ekspertizę bei pirmojo etapo būtinus atlikti darbus. Mes sekėme situaciją ir prižiūrėjome, kad darbai apskritai vyktų ir būtų kuo greičiau atlikti pagal ekspertizės išvadas“, – dėstė J.Venskutė.

Ji patikslino, kad vandens surinkimo siurblys, kurio gyventojai teigia nematę, buvo pastatytas laikinai, savininko nusamdytiems rangovams vykdant pirmojo etapo būtinus atlikti darbus.

„Administratoriui rūpi tiek gyventojų interesai, tiek bendro naudojimo objektų būklė. Ekspertizės išvados aiškiai nurodė, kad ji yra stabili, bet ilgai delsti nereikėtų ir kuo greičiau visiškai pašalinti avariją“, – nurodė J.Venskutė.

Gyventojai teigė, kad administratorius apie rengiamą susirinkimą juos informavo po to, kai „Kauno diena“ pradėjo rengti šį straipsnį ir kai žurnalistai vėl susisiekė su administratoriaus atstovais.

Kaune dėl statybos darbų ėmė griūti pastatas

Kalbėti nenori

Pabandėme susisiekti su patalpų savininku Mantu. Prisistatėme, pasakėme, kad skambiname dėl situacijos K.Petrausko g. 38 namo. „Nelabai turiu laiko kalbėti. Nelabai ir noriu interviu duoti“, – ramiu tonu teigė vyras.

Pasitikslinome, ar pagrįsti gyventojų nuogąstavimai, kad jis juos paliks likimo valiai. „Savaime aišku, kad planuojame remontuoti. Ir viską darome, kad sutvarkyti“, – sakė Mantas, kalbintas praėjusią savaitę. Anot jo, realūs darbai „prasidės netrukus“.

Po dienos vėl jam paskambinome. Gal jau apsigalvojo ir sutiktų plačiau pakalbėti apie susidariusią situaciją?

„Situacija stabili, viskas ten tvarkoje“, – teigė vyras. Uždavėme esminį klausimą, ar jis sutinka su tuo, kad yra kaltas dėl namo konstrukcijų deformacijų. „Nenoriu aš nieko kalbėti, žinokit. Iki“, – nutraukė pokalbį vyras, net neužsiminęs apie bent jau oficialią savininkų kaitą.

Šiame straipsnyje:

griūvantis namas