24. Renata Mikalajūnaitė

"Tikiu tokiu muziejumi, kuris sugeba prakalbinti daiktus, papasakoti įdomių istorijų, sukurti prasmingų pramogų ir gerų patirčių. Man patinka istorija ir istorijos, todėl kartu su komanda stengiamės, kad ir kitiems tai patiktų", – kalbėjo Istorinės prezidentūros vadovė, šiame muziejuje dirbanti daugiau kaip dešimtmetį, o jam vadovaujanti pastaruosius penkerius metus.

Ji neslėpė, kad smagu, kai renginys ar paroda sulaukia visuomenės įvertinimo, inicijuoja diskusijas ar netgi tampa kelrode žvaigžde kitų muziejų parodoms. Viena iš tokių ypač pavykusių parodų buvo "Inteligentų šeima Pirmojoje Lietuvos Respublikoje.

Už minėtą parodą, taip pat ir už atnaujintą interaktyvią prezidentų ekspoziciją bei kitas muziejaus parodas ir renginius pernai muziejaus autorių komandai įteikta Kultūros ministerijos premija.

Istorinės prezidentūros muziejaus veikla neišvengiamai susijusi su pilietiškumo, patriotiškumo ir lojalumo savo valstybei ugdymu. "Puikiai suprantame, kokia tai atsakinga misija, kuriai vykdyti reikia daug pastangų ir talento. Savų pavojų kelia ir paradinis, popierinis patriotiškumas ar momentinės tuščios akcijos, ne ką geriau – ir įvairios radikalios patriotiškumo formos, pamirštant pagarbą kitaip mąstantiesiems ar gyvenantiesiems. Todėl savo veikloje visada kviečiame pažinti save, savo šeimos, savo miesto, savo šalies, kaimyninių šalių ir viso pasaulio istoriją. Toks pažinimas veda prie supratimo, naikina stereotipus ir augina pasididžiavimą savimi ir savo Tėvyne", – teigė R.Mikalajūnaitė.

Darbą muziejuje ji galėtų prilyginti Niuto Skamaderio iš J.K.Rowling knygos "Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti" stebuklų pasauliui – jame pilna mistikos, intrigų, paslapčių, keistų veikėjų ir sunkiai paaiškinamų jų poelgių. "O kur dar autentiški daiktai, kuriuos kažkada naudojo mums puikiai žinomos asmenybės! Mane žavi tai, kad istorija niekada nebus baigtinė, jokie rimčiausi istorikai niekada neišdrįs padėti galutinio taško ir pasakyti, kad mes jau viską apie tai žinome ir galime užversti tą istorijos puslapį. Visada atsiras naujų faktų ir artefaktų, laiškų, įrodymų, teorijų, dienoraščių bei liudijimų, kurie gali radikaliai pakeisti mūsų supratimą apie tam tikrus istorijos įvykius ar asmenybes", – kalbėjo vadovė.

Istorijos muziejus jai yra tarsi tarpininkas tarp akademinių istorikų ir visuomenės. "Kitaip tariant, tai yra durys į fantastišką pasaulį, kuriame mes galime žaisti ir mokytis vienu metu. Pramogos ir edukacijos sintezė yra pati produktyviausia darbo forma su bet kokio amžiaus lankytojais", – aiškino R.Mikalajūnaitė.

Todėl ir Istorinėje prezidentūroje tokių pramogos ir edukacijos sintezės atvejų atsiranda vis daugiau ir daugiau. Jai, galvojančiai apie sparčiai artėjantį Lietuvos Respublikos šimtmetį, norisi, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į aktyvų pasirengimą šiai sukakčiai.

"Juk puikiai suprantame, kad bet kuri šventė įgauna prasmę tik pačiam joje aktyviai dalyvaujant. Nė vienas žiūrėdamas šventinio koncerto transliacijas ant sofos nepatiria visaverčio džiaugsmo", – kvietė aktyviau prisijungti pašnekovė.

Viena iš pirmųjų Lietuvoje, dar 2013 m., Istorinė prezidentūra pakvietė viso pasaulio lietuvius kartu pasiruošti artėjančiai sukakčiai – tais metais pradėtas projektas "Šimtmečio belaukiant: 100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių".

Projektas, kurio šūkis – pažinti, suprasti, didžiuotis – ragina susipažinti su svarbiausiais Pirmosios Lietuvos Respublikos politiniais, ekonominiais ir kultūriniais pasiekimais, įvertinti jų svarbą balsuojant ir priimti iššūkį dalyvaujant kasmečiame žinių turnyre "Šimtmečio belaukiant".

Šio projekto apčiuopiamas vaisius – 2018 m. vasario 16 d. Istorinėje prezidentūroje bus atidaryta pagal balsavimo rezultatus parengta paroda, tačiau daug vertingesni yra kiti rezultatai: dalyvavusiųjų projekte pasitenkinimas, praplėstas akiratis, smagios akimirkos iš žinių turnyro, pasididžiavimas prisidėjus prie šimtmečio parodos. Tai fiziškai nepamatuojami dalykai, tačiau nepaprastai svarbūs mūsų savijautai ir bendrumo jausmui.

Reprezentuodama Pirmąją Lietuvos Respubliką ir Prezidento instituciją Istorinė prezidentūra kartu pasakoja ir apie laikinąją sostinę. "Miestas ir miestiečiai yra dar vienas neišsemiamas įdomių istorijų šaltinis", – sakė R.Mikalajūnaitė.

Kiekvieną gegužę muziejaus sodelyje miestiečiams ir miesto svečiams pristatomos archyvinių nuotraukų parodos, kurias lydi smagūs orientaciniai žaidimai po miestą, o 2016 m. pabaigoje kauniečiams įteikta puiki dovana – leidinys "Laikinoji sostinė 10/160", kuriame pasakojama dešimt laikinosios sostinės istorijų, iliustruotų nuotraukomis iš sodelyje buvusių parodų.

Šis leidinys tai lyg durys į tarpukario Kauną, pasimatymas su to laiko žmonėmis, nostalgiškas priminimas apie prabėgusį laiką, tačiau kartu ir priminimas, kad nieko nėra neįmanomo – miestas gali turėti dar daug tokių žvaigždžių valandų.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite, užpildykite lapelį ir siųskite adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų.

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1398 su tekstu MKA XX.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 euras.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų.

PORTALAS

Portale kaunodiena.lt, rubrikoje "Metų kaunietė". Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.

Jūsų balsų laukiame iki vasario 10 d. Į kitą etapą pateks dešimt kauniečių, sulaukusių didžiausio jūsų palaikymo.

Daugiau informacijos apie projektą "Metų kaunietė" rasite kauno.diena.lt/mk.