Kauno marių iškyšulyje dar prieš šešerius metus metus savivaldybė už milijoną litų išpirko buvusias siurblines. Tuomet teigta, kad to reikalauja viešasis interesas. Realybė kitokia – rojaus kampeliui prilygstanti teritorija tapo vos kelių organizacijų užutėkiu. Negana to, šiuo turtu jos naudojasi be jokio atlygio.

Milijonas dėl sporto?

Kauno miesto taryba vakar bendru sutarimu nusprendė pratęsti panaudos sutartį su viena iš organizacijų, šeiminkaujančių prie Kauno marių – Turistinių burlaivių savininkų asociacija.

R.Kalantos g. pabaiga atsiremia į vaizdu Kuršių neriją primenančią vietą – Kauno marių įlanką. Prieš šešerius metus savivaldybė paaukojo apie milijoną litų, kad ši erdvė taptų visų miestiečių nuosavybe. Iš "Kauno vandenų" buvo perimtas žemės sklypas ir bunkerius primenančios siurblinės.

Tuomet kalbėta, kad to reikalauja viešasis interesas, kad šiuo iškyšuliu galės naudotis visi kauniečiai.

Tačiau šioje Kauno marių oazėje įsikūrė kelios organizacijos: "Kauno motorlaiviai", Turistinių burlaivių savininkų asociacija (TBSA) ir skautai.

"Kauno motorlaivių" teritoriją juosia metalinė tvora. Už jos ir yra TBSA panaudai atiduoti buvę siurblinių pastatai, kuriems labiau prilipo bunkerių pavadinimas.

Naudojasi be atlygio

TBSA, kaip ir kitos organizacijos, be jokio atlygio mėgaujasi įstabaus grožio vieta.

Negana to, naudojasi sklype esančiu nekilnojamuoju turtu,  savivaldybei kainavusiu apie milijoną litų, – tais pačiais bunkeriais. "Čia gali būti namo pamatai", – rūškaną vasario dieną mestelėjo tokiu sezonu mažai žmonių lankomoje vietoje atsiradęs praeivis.

Jo replika beveik atsakė į klausimą, kam reikia bunkerių ne savo teritorijoje. Taip siekiama lyg ir teisėtai įkelti koją?

TBSA vadovas Kazys Gudelis bandė neigti bet kokias piktas užmačias. "Mes iki šiol ten laikėme įvairias statybines medžiagas, mažai naudotas konstrukcijas. Tą patį ketiname daryti ir toliau", – aiškino K.Gudelis.

Bunkerių nauda

TBSA vadovas neslėpė, kad mielai pasistatytų "kokį sandėliuką ar kitą pastatą", tačiau esą neturi galimybių, nes žemė, kurioje glaudžiasi asociacija, priklauso savivaldybei.

"Daugiau nei dešimt metų laukiame, kol bus patvirtintas detalusis planas, kad galėtume pretenduoti į konkrečią teritoriją, investuoti į statinius", – dėstė asociacijos vadovas.
Jis tvirtino, kad Kauno motorlaivių teritoriją juosiančios tvoros yra likusios dar nuo sovietinių laikų. Esą niekas čia niekada neskirstė, kuri konkrečiai teritorija – buriuotojų, kuri –  motorinių laivų šeimininkų.

Taip ir gyvena čia visi tarsi Dievo užantyje, jokių mokesčių nemoka, bunkeriais naudojasi pagal panaudos sutartį, vykdo tokią veiklą, kuri naudinga jų organizacijų nariams. Tik lieka neaišku, kam tada savivaldybė į šią įlanką investavo milijoną litų.

"Mums pagal panaudos sutartį priklausė du bunkeriai. Mes juos sutvarkėme, rūpinamės ir teritorija, nes buvo baisus šabakštynas. Kiti penki skautams priklausę bunkeriai be durų, apšnerkšti", – aiškino K.Gudelis.

Neišnuomoti bunkeriai, kurių čia kol kas dešimt, stovi apleisti ir apaugę krūmokšniais.

Abejotina nauda visuomenei

Teoriškai panaudos sutartis turėtų įpareigoti organizaciją vykdyti visuomenei naudingą veiklą. Paklaustas apie tai, K.Gudelis ėmė aiškinti, kad jie stato prieplaukas, o tada vietas nuomoja asociacijos nariams. Pastarieji moka nario mokesčius, o iškyšuliu asociacija naudojasi be atlygio.

K.Gudelis bandė aiškinti, kad jų asociacijos uostas kiekvienais metais pereina  vadinamąją techninę apžiūrą ir yra gavęs Lietuvos saugios laivybos administracijos leidimą, tačiau administracijos viešame tinklalapyje TBSA uostas ir prieplauka nėra skelbiama.

TBSA vadovas patvirtino, kad asociacija laikosi iš nario mokesčio ir 2 proc. paramos mokesčio, taip pat renkamas mokestis ir už vietos prieplaukoje nuomą.

Jis teigė, kad uosto ir prieplaukos statybos darbai atliekami turint tai daryti leidžiančius dokumentus. Tiesa, ne visi kaimynai yra matę projektą, pagal kurį TBSA plečia savo prieplauką.

Verta palaukti?

Susidarė įspūdis, kad daug geriau apie asociacijos veiklą žino Kauno savivaldybės Kūno kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Albertas Palaima.

"Tai nevyriausybinė organizacija, vienijanti tos sporto šakos veteranus ir mylėtojus. Jie rengia varžybas, įtraukia vaikus. Tokie socialiniai projektai yra naudingi miestui", –  tikino A.Palaima.

Nevyriausybinių organizacijų gyvavimą palaikė ir Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

"Kino teatro "Romuva" panaudos sutartis taip pat nėra naudinga, netgi nuostolinga, tačiau taip yra", – bandė lyginti D.Ratkelis.

Savivaldybės administracijos direktorius pareiškė, kad gražuolio iškyšulio detalusis planas šiemet tikrai bus patvirtintas.

"Jau labai daug namų darbų padaryta. Išpirktas miškas, net ir pinigai sumokėti, Kauno urėdija daro schemas. Kai nusiųsime, lauksime Vyriausybės patvirtinimo dėl nutarimo", – aiškino D.Ratkelis.

Tik po nutarimo patvirtinimo nevyriausybinės organizacijos galės imtis žygių dėl žemės.