Nemalonios istorijos

Gyvūnų globos tarnybos "Nuaras" direktorė ir veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė teigė, kad pasitaiko daug nemalonių atvejų, kai dėl įvairiausių priežasčių žmonės nusprendžia atsikratyti gyvūnų.

"Neseniai skambino moteris, kuri turėjo du katinus ir, nusprendusi jų atsisakyti, vienam iš jų rado namus, o kitam – ne. Todėl nusprendė jį atiduoti į gyvūnų prieglaudą. Nors ji buvo informuota apie tai, kad prieglaudoje katinas turės gyventi narve su dar dviem katinais, tačiau tai nesujaudino moters. Paklausta, kodėl nusprendė atsisakyti augintinio, moteris aiškino, kad neseniai pagimdė ir turi mažą vaiką, todėl katinams vietos jų namuose tiesiog nebeliko. Tokie pranešimai labiausiai piktina", – teigia "Nuaro" vadovė, pasigendanti žmonių sąmoningumo.

Jurgita Gustaitienė

Anot jos, kiekvienai situacijai visada galima rasti racionalų sprendimo būdą, tačiau pastaruoju metu pastebi, kad žmonės yra linkę tik klausyti ir kalbėti, tačiau visai nenori girdėti: "Gavome pranešimą iš moters, kuri pranešė apie pastebėtą gandrą lūžusia koja. Jai buvo patarta paukštį nunešti į artimiausią priežiūros tarnybą, tačiau moteris visiškai nenorėjo girdėti, kas jai yra sakoma: per beveik pusvalandį trukusį pokalbį nepavyko išsiaiškinti net tikslios vietos, kurioje yra pagalbos prašanti moteris, kadangi pašnekovė tik laidė kritikos strėles gyvūnų priežiūros tarnyboms."

"Penktos kojos" direktorė Agnė Volockytė taip pat pastebi, kad žmonės dėl įvairių priežasčių atiduoda gyvūnus į prieglaudą: pradedant nuo neplanuotų vadų, baigiant emigracija, kai gyvūnas tampa našta.

"Pasitaiko ir piktybiškų atvejų. Viena moteris į prieglaudą atvežė piktybišką ir "neprotingą" šunį. Paprašius šunį paskiepyti, kad jis saugiai galėtų keliauti į prieglaudą ir nebūtų pavojaus kitiems šunims, moteris atšovė, kad, jei prieglauda nesutinka priimti šuns, ji augintinį paleis laukuose, nes jai tokio šuns nereikia, esą moteris turės kitą, "protingesnį" šunį. Pikta dėl žmonių neapgalvotų sprendimų", – "Penktos kojos" vadovė teigė, kad tokios istorijos liūdina labiausiai.

Moteris aiškino, kad neseniai pagimdė ir turi mažą vaiką, todėl katinams vietos jų namuose tiesiog nebeliko. Tokie pranešimai labiausiai piktina.

Ji pastebi, kad atiduodamų ir paliktų gyvūnų kasmet vis daugėja – žmonės yra be sentimentų: tam tikrą laiką priglaudžia šunį, bet jį palieka, atiduoda, paleidžia. Augintinis tampa daiktu, todėl gyvūnų globos tarnybos itin atsakingai renkasi, ar žmonėms tikrai galima leisti priglausti norimą šunį.

"Kartais pabendravę su žmonėmis matome, kad jiems tikrai geriau parduotuvėje nusipirkti pliušinį, pūkuotą šuniuką nei prisiimti atsakomybę už norimą šunį. Dažnai skambina tėvai, sakydami, kad jų vaikas nori šuns, tačiau pradėjus aiškintis, kiek vaikui metų ir kas rūpinsis šuniu ir ar tėvai prisiims atsakomybę, situacija pasikeičia. Už augintinį atsakomybę visų pirma turėtų prisiimti tėvai ir jie turi norėti gyvūno", – pastebėjo A.Volockytė.

Gamtos taisyklės

Neseniai Laisvės alėjoje pastebėtas vaikščiojantis kiro jauniklis. Į redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri piktinosi gyvūnų tarnybų darbu, esą pranešus Gyvūnų globėjų asociacijai apie statybvietėje vaikštantį vienišą kirą nebuvo imtasi jokių veiksmų ir kiras paliktas likimo valiai.

Gyvūnų globos tarnybos direktorė J.Gustaitienė neslėpė, kad tokie skundai nėra adekvatūs.

"Tai absurdiška situacija. Šiuo metu mes sulaukiame daug skambučių, į kuriuos atsakydami prašome žmonių nevogti jauniklių iš jų tėvų arba tiesiog grasiname perduoti šią informaciją gamtosaugininkams. Žmonės įsivaizduoja, kad pastebėti gyvūnai ir paukščiai yra beglobiai, kad juos reikia priduoti tarnyboms. Gyvūnų namai yra gamta, o ne prieglaudos narvas. Net ir jūsų minėtas kiras, jei jis nėra sužalotas, pats nusprendžia, kur jam skristi. Kodėl jis negali vaikščioti Laisvės alėjoje?" – emocionaliai kalbėjo vadovė.

Anot specialistės, į tarnybas reikia kreiptis tik tuo atveju, kad gyvūnas negali išlipti iš duobės, yra įsipainiojęs į tinklą ar kitaip apribota jo laisvė judėti. Gamta turi savo taisykles ir jų reikia paisyti.

"Geriausia, ką gali padaryti žmonės šiuo metu, – neliesti jauniklių ir nesikišti į gamtą. Pasigrožėkite, nufotografuokite ir, jei jauniklis nėra sužeistas, praeikite pro šalį – tai bus didžiausias jūsų žygdarbis. Neretai mūsų tarnyboms žmonės atveža zuikius, ežiukus, tačiau po kiek laiko ieškoti, kurioje vietoje buvo rastas gyvūnas ir kur jis keliavo, būna per vėlu. Tokie žmonių veiksmai gali būti net baustini ir užtraukia atsakomybę", – teigė specialistė.

Skriaudėjams gresia bausmės

"Kauno diena" primena apie skaudų įvykį: neseniai požeminiame konteineryje rastas išmestas mažas šunelis. Kauno ugniagesiai nedelsiant sureagavo į pranešimą ir nuvyko į iškvietimo vietą ir iš 3 m gylio šiukšlių požeminio konteinerio ištrauktas šuniukas parvežtas į Kauno PAGV 4-ąją komandą. Viskas vyko su gyvūnų globos tarnybos "Nuaras" žinia.

J.Gustaitienės teigimu, tai – tikra sėkmės istorija: "Šuniuko būklė puiki, jis gyvena pas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūną Donatą. Tai nebuvo spontaniškas vyro sprendimas – jis jau seniai buvo nusprendęs šeimoje auginti antrą gyvūną. Donatas minėjo, kad kai pamatė išgelbėto šuns akis, suprato: tai mano gyvūnas."

Moteris teigė, kad su gyvūnais žiauriai besielgiantys žmonės privalo būti baudžiami: "Visada kreipiamės į teisėsaugą. Reikia prisiminti, kad visame mieste yra vaizdo kameros, todėl dažniausiai skriaudėjus nustatyti yra gana lengva. Visada stengiamės surinkti konkrečių įrodymų ir pateikiame pareigūnams visą žinomą informaciją."

"Penktos kojos" kasdienybėje taip pat pasitaiko liūdnų istorijų: neseniai į prieglaudą pateko sužalotas šuo, jo šeimininkai yra žinomi, tačiau grąžinti augintinį žmonėms nenori dėl netinkamų augintiniui sąlygų. "Šuo tapo savotišku įkaitu. Tačiau šuns nepriežiūra yra akivaizdi", – samprotavo A.Volockytė.

Sužeisti gyvūnai – agresyvūs

Gyvūnų prieglaudos atstovė J.Gustaitienė pasakojo, kad pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės piktybiškai nori pasisavinti prieglaudoje atsidūrusius ir savo tikrųjų šeimininkų laukiančius išskirtinės išvaizdos ar veislės gyvūnus: "Apie veislinius augintinius stengiamės neskelbti iškart, nes tokių gyvūnų savininkai dažnai būna sąmoningi, žino apie įvairias asociacijas ir tarnybas, patys kreipiasi ir ieško savo gyvūnų. Tačiau yra pasitaikę atvejų, kai pas mus atsidūrusios veislinės katės pasigedo net keturi savininkai, todėl labai svarbu tikrinti visą informaciją."

Kol gyvūnas patenka į prieglaudą, laukia nemažai žingsnių: visų pirma jis patenka į veterinarijos kliniką, kurioje yra apžiūrimas, nuskaitoma ar jis neturi mikroschemos, atliekamas gyvūno ženklinimas ir vakcinacija. Tada gyvūnas parą intensyviai stebimas. Paskui iškeliauja į gyvūnų prieglaudą, kurioje yra saugomas.

Jeigu gyvūnas yra sužeistas, visų pirma, tikrinama jo sveikata – atliekamos rentgeno ir kitos procedūros. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai sužeistas gyvūnas tampa agresyvus. "Iš skausmo jis gali įkąsti savo savininkui – jis nesupranta, kas jam kelia skausmą, todėl kąsti gali bet kam. Su sužeistais gyvūnais reikia elgtis atsargiai," – sakė J.Gustaitienė.

VšĮ "Penkta koja" direktorė A.Volockytė sakė, kad jiems itin rūpi į kokias rankas paklius jų globojami augintiniai ir pasitaiko atvejų, kai iškeliavę gyvūnai grįžta į prieglaudą: "Jeigu žmogus mato, kad pervertino savo galimybes, mes visada prašome, kad jis grąžintų gyvūną. Bandome aiškinti, kad tai nėra gėda, mes gyvūnus sterilizuojame, kastruojame, skiepijame ir atliekame daugelį kitų procedūrų, į juos investuojame sako laiką ir mums rūpi jų ateitis. Jeigu pas mus grįžta paimtas augintinis, bandome jam ieškoti naujo šanso – kitų šeimininkų."