Suvedė aistra gaminti

Kaip ir dauguma mūsų Rokas su Martynu mėgsta skaniai pavalgyti. Skirtumas tik tas, kad jiedu dar ir gerai gamina, todėl bičiulių artimieji žino – kiekvienas susitikimas su vienu iš jų pakvips čirškinta šonine, nugarinės kepsniu ar glazūruotais šonkauliais. Sakysite, anoks čia talentas kepti mėsą? Patikėkite, lengviau paruošti "Benedikto" kiaušinį ar įdarytą karpį, nei išties gerą kepsnį. Tobulam rezultatui nepakanka vien tik didelio noro, reikia ir žinių – kokią mėsos dalį pasirinkti, kokioje kaitroje ir kiek minučių kepti.

"Žmonės sako, kad mums gerai sekasi, nors jokių specialių mokslų ir nebaigėme, – anot 23-ejų Roko, maisto gamybos aistra jį ir Martyną įtraukė į bendrą projektą. – Susipažinome draugų rate, kažkur prieš septynerius metus. Iš pradžių bendravome mažai, nes Martynas daug važinėjo po užsienį. Kai grįždavo, tada susitikdavome, šašlyką išsikepdavome. Liaudiškai tariant, viskas ir prasidėjo nuo šašlyko."

Internete pamatę parduodamo maisto vagonėlio skelbimą, bičiuliai jį įsigijo, o tada pradėjo artimesnę pažintį su suvožtiniais. Rokas su Martynu domėjosi, kokią mėsą naudoti, kad maltinis nebūtų pernelyg sausas, kokioje temperatūroje jį kepti, kokią pakuotę rinktis, kad ši būtų nekenksminga aplinkai ir patogi klientui.

"Vasarą į lauką išnešame kelis staliukus, kad žmonės galėtų valgyti vietoje, o šiaip visas mūsų maistas išsinešti. Todėl reikėjo sugalvoti, kokias pakuotes naudoti, kad suvožtiniai nesudrėktų, nesubliūkštų", – ilgi ieškojimai, anot R.Markovičiaus galiausiai atsipirko sėkme.

Šiuo metu visi suvožtiniai keliauja į popieriaus ir perdirbto popieriaus dėžutes, maišelius. Tik padažas pilstomas į perdirbto plastiko indelius.

Sunki pradžia

Apie "Gorilla Burgers" kauniečiai pirmą kartą išgirdo 2019-aisiais. Visgi atidarymo nuotaikos nebuvo apėmusi euforija – planą su maisto vagonėliu keliauti po festivalius, muges ir kitokius masinius renginius sujaukė epidemiologinė situacija.

"Mes atsidarėme tada, kai Lietuvą pasiekė pirmoji kovido banga. Dar spėjome sudalyvauti Kėdainių ir Vilniaus Kaziuko mugėse. Likus dienai iki Kauno Kaziuko mugės, sužinojome, kad ji neįvyks. Tada susidūrėme su galvosūkiu, kaip elgtis, – ar nieko nedaryti, ar stoti ir prekiauti. Pasirinkome antrąjį variantą, – užvėrusi sienas su pasauliu, o žmones įkalinusi namuose, pandemija, anot R.Markovičiaus, atsiliepė ir jiems, tačiau "Gorilla Burgers" neužsidarė nė vienai dienai. – Būdavo, sėdėdavome tik tam, kad sėdėti. Matote, kiek automobilių per kelias minutes pravažiuoja Raudondvario plentu? Tai va, tiek jų pravažiuodavo per dieną."

Rokas neslėpė, minčių viską mesti buvo ne kartą, ypač antrojo karantino metu. Tačiau nugalėję silpnumo akimirkas bičiuliai įjungė rankinį stabdį Raudondvario plente.

Mes gimę, augę Kaune ir turbūt čia mirsime.

"Mes gimę, augę Kaune ir turbūt čia mirsime. Kiti žmonės sako, kad reikia migruoti iš Lietuvos, nes čia nieko neįmanoma padaryti. Taip, galiu sutikti, nes valstybė nepadeda. Viską tik vilkina, o iš tavęs nori. Kai mes rengėmės atidaryti visą šitą reikalą, tikrai buvome žali. Daug ko nežinojome, todėl mums reikėjo konsultacijų, paaiškinimų. Deja, padėti niekas nenorėjo", – R.Markovičius tikino, kad nė už ką to paties kelio nenorėtų kartoti.

Valdiškų įstaigų darbuotojai, kurių misija padėti žmonėms žengti pirmuosius žingsnius savo verslų link, 23-ejų vyrui ne kartą leido suprasti, kad jis čia nepageidaujamas. Rokas visose situacijose išliko ramus, o kantrybė jam atsipirko su kaupu. Nepaisant pandemijos paveiktų metų, kalbos apie "Gorilla Burgers" pasklido plačiai. Kartą paragavę suvožtinių, žmonės grįžo atgal, su savimi atsivesdami daugiau skanautojų.

Dydis: gerai pagalvokite, ar tokį "Mažylį" įveiksite vienas. Vilmanto Raupelio nuotr.

Milžiniški suvožtiniai

"Kodėl pasivadinome "Gorilla Burgers"? Jūs pasižiūrėkite į mane", – R.Markovičius juokais leido suprasti, kad jo stoto vyro mažu kąsneliu nepasotinsi, todėl visus suvožtinius, kuriais prekiauja "Gorilla Burgers", Rokas su komanda ruošia tarsi sau. Suvožtiniai čia nepadoriai dideli ir sotūs, produktai – švieži, atrinkti ne tiekėjų, o Roko ir Martyno. Tos pačios rankos neretai ruošia mėsos paplotėlius, pjausto daržoves ir maišo padažus. Galvos toliau generuoja naujas mintis, receptus.

"Pradžia buvo kukli, o pirmuosius suvožtinius gaminome drebančiomis rankomis. Jei neklystu, buvo penkių rūšių suvožtiniai: "Tradicinis", "Amerikietiškas su kiaušiniu", "Deganti burna", "Vegetariškas" ir "Žando paglostymas" – pastarasis, anot M.Masaičio, buvo ir tebėra lankytojų mėgstamiausias. Maltinuko, karamelizuotų svogūnų, česnakų, saulėgrąžų daigų, salotų ir savo gamybos padažų deriniui neatsispiria nei tie, kurie stabteli prie maisto vagonėlio Raudondvario plente, nei tie, kurie prisėda restorane "Gorilla Burgers RestoBar", duris atvėrusiame Laisvės alėjoje.

Jame, kaip ir maisto vagonėlyje, lankytojai gali paragauti dešimties rūšių suvožtinių su jautiena, plėšyta kiauliena, traškia vištiena. Vaikams tikrai patiks "Tradicinis" suvožtinis, iš kurio nereikės krapštyti nei svogūnų, nei saulėgrąžų daigų. Suvožtinis su kamambero sūriu arba portabella grybų ir baltųjų pupelių paplotėliu maloniai nustebins vegetarus, "B12" – sveiko gyvenimo būdo propaguotojus, o "Mažylis" – amžinai alkanus.

"Jei norite, pažiūrėkite, kaip atrodo ir kiek sveria tas mūsų mažylis, – prieš atiduodamas užsakymą prie vagonėlio lūkuriuojančiam kurjeriui, Rokas jį uždėjo ant svarstyklių. Jos parodė 666 g. – Tradicinis suvožtinis sveria apie 200 g. Tai įsivaizduojate, koks skirtumas! Jis skirtas tikrai išalkusiesiems."

Subūrė gerą komandą

Per pusantrų metų "Gorilla Burgers" aplink save subūrė nemenką bičiulių ratą, nes kalbos apie suvožtinius, kuriuos dažnas tituluoja vienais skaniausių Kaune, iki šiol keliauja iš lūpų į lūpas. Nė motais net dideli krūmai, savo vainikais užstojantys maisto vagonėlį. Nuolatiniai klientai net ir užsimerkę rastų kelią iki "Gorilla Burgers", o naujus klientus į Raudondvario plentą atvilioja arba kepamų paplotėlių kvapas, arba ryškios lemputės ant vagonėlio, kurios užsidega vos tik miestas paskęsta tamsoje.

"Turime vieną klientą, kuris mums paskambina likus penkioms minutėms iki darbo pabaigos arba minutę po uždarymo. Paruošiame ir laukiame, nes kitaip jis nespėja. Yra žmonių iš Klaipėdos, kurių artimieji gyvena Marijampolėje. Tai važiuodami pas juos arba iš jų, jie visada stoja pas mus. Tikrai yra ne vienas, kuris išsuka iš kelio", – R.Markovičius džiaugėsi ne tik nuolat grįžtančiais klientais, kurių skonį per tuos metus spėjo perkąsti, bet ir savo komanda, kuri ne kartą įrodė savo meistriškumą.

Rokas prisiminė bent kelias situacijas, kurios būtų palaužusios ne vieną, o "Gorilla Burgers" kolektyvas iki pergalingos pabaigos liko stiprus, svarbiausia – su šypsena.

"Savo komanda labiausiai didžiavausi, kai reikėjo iškepti 200 suvožtinių per pusantros valandos. Kas nesusidūrė su tuo, nesupras, bet aš galiu pasakyti, kad tai yra nežmoniškai didelis darbas", – R.Markovičius neabejojo, tąsyk per minutę paruošę po vieną suvožtinį "Gorilla Burgers" spartuoliai, jei tik reikėtų, rekordą pakartotų.

Vertina ir yra vertinami

Roko ir Martyno rankose ne tik "Gorilla Burgers" ir "Gorilla Burgers RestoBar" vairas. Juokaudami, kad yra plataus profilio darbuotojai, jei tik reikia, bičiuliai su prijuostėmis stoja prie ugnies kaitros vagonėlyje. Maisto gamybos įgūdžiai niekur nedingo, priešingai – dar labiau sustiprėjo, o apetitas išliko toks pats geras kaip ir anksčiau. Suvožtinius jie valgo ir namuose, ir darbe, ir keliaudami po pasaulį. Smalsumas, kaip šį patiekalą gamina pakelės užkandinės ar madingi restoranai, dažniausiai nukonkuruoja likusį meniu asortimentą. Kartais bičiuliai lieka maloniai nustebinti, kartais – alkani ir nusivylę. Antai, nuvykę į Prancūziją ir sumanę paskanauti suvožtinių viename restorane, bičiuliai savo lėkštėje pamatė padrikai išmėtytus ingredientus.

"Vaizdas priminė dėlionę "Surink pats". Atskirai padėta bandelė, mėsos paplotėlis ir visi kiti ingredientai. Kad bent skonis būtų buvęs geras. Deja, ir to negavome", – savo nevykusia patirtimi, kuri jo kišenę patuštino nemenka suma, dalijosi Martynas.

Beje, surinkti savo suvožtinį galima ir "pas Gorilą". Tik, priešingai nei tąkart Rokui ir Martynui Prancūzijoje, jums patiems nereikės nieko daryti – iš pasirinktų ingredientų jūsų svajonių suvožtinį pagamins ir patieks "Gorilla Burgers" auksarankiai.

Namie to daryti nebandykite – vis tiek nepavyks. Lygiai taip pat, kaip nepavyks nuspėti saldžiarūgščio padažo recepto.

"Saldžiarūgščio padažo nepagaminsi įmantriau, nei to, kurio galima nusipirkti parduotuvėje. Gal žmonės akmenimis užmėtys už tokį pasakymą, bet tegu pabando pagaminti saldžiarūgštį padažą, skanesnį, nei iš parduotuvės. Tada, manau, supras, ką aš turiu omenyje", – baigdamas pokalbį nusijuokė pašnekovas.