Petrašiūnų kapinėse šiandien amžinojo poilsio atgulė laisvės kovų dalyvis, Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Algirdas Patackas. Atiduoti jam paskutinę pagarbą rikiavosi velionio giminės, bendražygiai, politikai ir miestiečiai.

Tikras Lietuvos patriotas

Tarp atėjusiųjų atsisveikinti Kauno įgulos karininkų ramovėje buvo ir A. Patacko brolis poetas Gintaras Patackas, sunkiai rinkęs žodžius: "Ši netektis išsineša gabalą manęs."

Iš pradžių atsisakęs kalbėtis, poetas vis dėlto paskaitė po brolio mirties sukurtą epitafiją: "Aš uždegsiu širdy žvakutę, / Pastatysiu ant tavo kapo, / Parašysiu vieną eilutę: / – Tapo."

G.Patackas paaiškino, kad gyvenimas – tai tapsmas, o kai tapsmas baigiasi – žmogus jau buvo, tapo. "Tai – ir žodžių žaismas. Galbūt iš tiesų Algirdas dabar užsiima kūryba – tapo", – svarstė G.Patackas.

"Tikras Lietuvos patriotas, valstybininkas, visą savo gyvenimą paskyręs darbams Lietuvos labui", – šiais žodžiais velionį apibūdino Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė. Pašnekovės žodžiais, šis kompromisų nepripažinęs, kategoriškai savo nuomonę gynęs žmogus turėjo labai gerą politiko savybę – jei klydo, mokėjo tai pripažinti. Kita gera A.Patacko kaip politiko savybė – neveidmainiavimas.

"Jis gyveno tomis vertybėmis, kurias pats propagavo: meilė lietuvių kalbai, tradicijoms, papročiams. Už tai Kovo 11-oji jam buvo labai natūralus gyvenimo tarpsnis ir, jo paties žodžiais tariant, tai buvo jo gyvenimo viršūnė", – pastebėjo B.Valionytė.

A. Patackas po sunkios ligos mirė praėjusį penktadienį. Jam buvo 71-eri.

Ryžtingas ir šiltas žmogus

"Algirdas buvo labai kontrastingas žmogus: ryžtingas ir kietas, kai reikėdavo ginti principus, kita vertus, privačiai bendraujant – labai jaukus, šiltas, visiems prieinamas, paprastas žmogus", – taip kovotoją už Lietuvos laisvę apibūdino jo bendražygis signataras Algirdas Saudargas.

Du kauniečiai susipažino Vilniuje, studijuodami aspirantūroje Mokslų Akademijoje, kai apsigyveno viename bendrabučio kambaryje. "Mes nebuvome nei grupės draugai, nei tos pačios specialybės aspirantai: Algirdas buvo chemikas, aš – fizikas. Mane įkurdinant su Algirdu tame pačiame bendrabučio kambaryje galėjo dalyvauti KGB – tuo metu ši organizacija dėjo pastangas mane užverbuoti, bet man pavyko jų nusikratyti", – prisiminė A.Saudargas.

Jis žinojo ir apie A.Patacko disidentinę veiklą. "A.Patackas, galima sakyti, profesionaliai buvo įsitraukęs į pasipriešinimo veiklą. Bet jo pasipriešinimas buvo ne vien dėl pasipriešinimo – jis užsiėmė pozityvia kultūrine veikla, siekė šviesti jaunimą, supažindinti jį su tuo, ko laikraščiuose tais laikais negalėjai perskaityti", – A.Saudargas prisipažino fragmentiškai dalyvavęs tokioje A.Patacko veikloje.

Jis pabrėžė, kad tuomet, sovietinės stagnacijos metais, studentai, aspirantai vieni kitų neklausinėdavo, iš kur gavo Katalikų Bažnyčios Kronikos numerį, – perskaitydavo ir perduodavo kitam. "Nesigilinau, ar A.Patackas platina Katalikų Bažnyčios Kroniką, ar ne. Veikė tokie neoficialūs būreliai, grįsti asmeniniais ryšiais – ir Bibliją, ir baltų kultūrą studijuodavome. Gilinomės į tai, kas buvo oficialiai neprieinama", – prisiminė A.Saudargas.

Pavyzdys jaunimui

Disidentine veikla užsiėmęs A.Patackas buvo persekiojamas, KGB nurodymu pašalintas iš Lietuvos geologijos instituto, jam nebuvo leista gintis disertacijos mokslų daktaro vardui gauti. Po šių įvykių A.Patackas aštuonerius metus dirbo Kauno melioracijos eksploatavimo valdyboje darbininku remontininku. Atgimimo priešaušriu, 1986–1987 m., buvo kalinamas už pogrindžio leidinių ("Pastogė", "Lietuvos ateitis") redagavimą ir leidimą.

A.Saudargo žodžiais, A.Patackas šiuolaikinius, į išmaniąsias technologijas panirusius jaunus žmones galėtų pamokyti, kaip nenuplaukti paviršiumi. "Dabartinės technologijos visus labai išplauna į paviršių, ir visi jame teškenasi. O A.Patackas visada į gelmę traukdavo, siekė ne tik į socialinius, politinius, bet ir tautinius, kultūrinius reikalus žvelgti giliai. Ar teisios jo įžvalgos – kitas klausimas, bet pastangų giliau pažvelgti į aplinką mūsų visuomenėje labai trūksta", – atkreipė dėmesį A.Saudargas.

Tauriais žodžiais su A.Patacku atsisveikinama internete. "Jo nepalaidos, Jo Dvasios šviesa švies ilgai ir visiems mums, ir būsimoms kartoms. Netekom ryškiausio Švyturio, kelrodžio, pagal kurį visada pasitikrindavome, kuria kryptim eiti į Dorą, į Tiesą, į Laisvę. ILSĖKIS RAMYBĖJE KARŽYGI, LIETUVOS SŪNAU", – portale kaunodiena.lt parašė kaunietė Birutė.