Visuomet patraukdavo dėmesį

Kauniečiai prisimena, kai Romo Kalantos epochą filme "Emilija" atkurianti komanda dirbo Laisvės alėjoje. Tą 2015 m. vasarą Kauno centre važinėjo sovietiniai automobiliai, sovietinius laikus priminė ir parduotuvių vitrinos, o masinėse scenose dalyvavo pagal ano meto madą apsirengę žmonės.

"Mes buvome parūpinę "Emilijos" kūrėjams reikiamų automobilių: milicijos žiguliukų ir motociklų, autobusų, sunkvežimių, kitų lengvųjų automobilių, o štai šiemet Muziejų nakties proga vėžinome mūsų muziejaus, veikusio Aleksote, kieme istorine technika vaikus, visus kitus – po naktinį miestą retro autobusais ir retro sunkvežimiais. Mes niekada neatsisakėme dalyvauti su savo retro technika Kauno miesto gimtadienio ar Kauno turizmo centro renginiuose, dokumentiniuose ar meniniuose filmuose istorine tematika", – vardijo asociacijos "Retromobile" prezidentas Ramūnas Kardelis ir pasidžiaugė, kad kasmet daugėja "Retromobile" muziejaus lankytojų.

Kaunui nebereikia

Deja, šio muziejaus Kaune nuo liepos 1-osios nebeliko – taip nusprendė Kauno miesto vadovai. Tiesą sakant, keistas sprendimas.

Pavyzdžiui, Rygoje analogiškas muziejus veikia 4 000 kv. m pastate, išlaikomas valstybės, o Kaune "Retromobile" nuomojo 1 500 kv. m patalpas, kurias, beje, pati suremontavo ir neprašė iš savivaldybės savo veiklai nė cento. Maža to, į ekspoziciją priėmė ištremtą iš buvusio Ryšių kiemelio pašto karietą, o anksčiau buvo priglaudusi po savo stogu "Kauno autobusų" eksponatą – autobusą KAG.

Beje, Rygos muziejuje yra tik apie 100 senovinės technikos eksponatų, o Kaune – virš 120. Bet, kaip sako patys retro automobilių savininkai, prieš vėją nepapūsi – senovinių automobilių laikinajai sostinei nereikia. Tad paskutinį kartą Kaune praverkime duris į paslaptingą, kupiną įdomių istorijų senovinių transporto priemonių muziejų.

Unikalūs lietuvių kūriniai

Visos transporto priemonės, kurias dar spėjau pamatyti ekspozicijoje, yra važinėjusios Lietuvoje arba kitokiais saitais susijusios su ja. Taigi, "Retromobile" nariai yra savotiški šalies patriotai.

Kalba su šio muziejaus vadovu R.Kardeliu pakrypo apie ekspozicijos pradžioje eksponuojamus lietuvių meistrų rankomis sovietmečiu pagamintus automobilius. Vienas jų – ryškiai raudonos spalvos, labai įspūdingos išvaizdos, iškart prikaustantis žvilgsnį.

"Šitas automobilis, tiksliau – jo kūrėjas lietuvis Juozas Tamkvaitis, Maskvoje 1972 m. vykusioje parodoje už technologinius ir techninius sprendimus buvo įvertintas aukso medaliu. Tai buvo unikalus tais laikais kūrinys. Vien ko verti elektra valdomi langai – tiesiog kosmosas! Juk viskas, pradedant važiuokle ir baigiant stogu, šiame automobilyje padaryta, išlankstyta, suvirinta savomis rankomis", – neslėpė susižavėjimo Ramūnas.

O štai kito lietuvių meistro rankomis pagaminta transporto priemonė – aštuonvietis geltonas autobusiukas, panašus į sovietmečiu mūsų keliais važinėjusią "Latviją". Minėtą autobusiuką savo rankomis pagamino dzūkas Albinas Kalinauskas.

Jis autobusiuką pradėjo gaminti 1987 m. rudenį, nenaudodamas anuomet dar nebuvusio kampinio šlifuoklio, specialių staklių ir kitos įrangos. Pradėjo juo važinėti 1990 m.

Iš kur toks keistas – "Alrekas" – autobusiuko pavadinimas? Jį meistras sudėliojo iš šeimos narių vardų ir pavardžių raidžių. Šeima autobusiuku naudojosi daugiau kaip dešimt metų, o vėliau jis tapo "Retromobile" eksponatu.

Apmaudus praradimas

Didžiuliame angare žvilgsnis prilipo prie išrikiuotų vienas šalia kito juodų kaip varnas prieškario automobilių, kokius retsykiais matome meniniuose ar dokumentiniuose filmuose.

Lietuva, dar nevertinusi paveldo, 1991–1995 m. neteko daugybės prieškario automobilių. Už tai turime "dėkoti" metalo supirkėjams.

"Lietuva, dar nevertinusi paveldo, 1991–1995 m. neteko daugybės prieškario automobilių. Už tai turime "dėkoti" metalo supirkėjams. Manau, jie tokiu būdu užsitarnavo vietą pragare… Štai šį "Mercedes Benz Pullman 230" limuziną radome Lietuvos laukuose surūdijusį, be ratų, per jo stogą kyšojo nemažas berželis…. Mat, šio limuzino, pagaminto 1938 m., stogas buvo brezentinis, nes prieš karą jį gaminusiai Vokietijai reikėjo labai daug metalo karinei pramonei. Šis prabangus – "Pullman" pavadinimas buvo naudojamas pabrėžti aukščiausio lygio komfortą, susijusį su transporto priemone, – gražuolis po karo užsiliko Lietuvoje. Limuziną jo šeimininkai Lietuvoje buvo nudažę raudonai, o ilgainiui paliko laukuose rūdyti", – pasakojo Ramūnas.

Šiurpulį keliantis automobilis

Garbaus amžiaus muziejaus lankytojams nubėga šiurpuliukas per nugarą, išvydus šalia gražuolio mersedeso stovintį juodą, 1946 m. Sovietų Sąjungoje pagamintą automobilį. Mat tokiam automobiliui pokariu įvažiavus į kiemą, žmonės žinojo – kaimyno nebematys. Tokiu juodu GAZ M1 automobiliu važinėjo enkavėdistai, vilkėję juodais odiniais paltais ar puspalčiais.

"Pasirodo, šį automobilį iki pat nepriklausomybės atgavimo išsaugojęs vienas Lietuvos gyventojas 1990 m. iškeitė į antros laidos "Volkswagen Golf" automobilį – anuomet toks vakarietiškas automobilis buvo didelė prabanga. Tačiau dabar niekas to golfo neprisimena, o štai mūsiškis GAZ M1 įgijo didžiulę istorinę vertę. Juolab kad jis važiuojantis, kaip, beje, visi kiti mūsų automobiliai", – pabrėžė pašnekovas.

Garbusis dodžas

Kitas juodas gražuolis – vokiškas 1938 m. gamybos opelis, panašus į pokario rusišką moskvičių.

"Panašus neatsitiktinai, nes minėtas sovietų automobilis – prasta vokiškojo kopija. Šį opelį aptikome Kauno rajone, Rumšiškėse. Automobilis buvo nudažytas baltai. O štai čia matote tikrą stebuklą – pirmąjį tarpukario Lietuvoje įregistruotą automobilį. Tai buvo dodžas ("Dodge Brothers"). Jį 1918 m. pabaigoje įregistravo pirmoji Lietuvos vidaus reikalų ministerija, vadovaujama teisininko Vlado Stašinsko. Minėtas automobilis priklausė mokyklų inspektoriui Dereškevičiui. Šį iki 1922 m. gamintą dodžą galime vadinti važinėjančių gatvėmis automobilių proproseneliu. Jo variklis buvo paleidžiamas iš vidaus, o iki jo – iš išorės, su specialia rankena, vadinamuoju kreivu starteriu. Šio dodžo vairas yra mums įprastoje vietoje, nors iki tol galėjo būti ir kairėje, ir dešinėje. Įprastas ir pedalų, pavarų skaičius, jų perjungimo būdas. Tačiau šiame automobilyje dar galima pamatyti medines grindis, medinius ratų stipinus, nors jis veikė ir vis dar veikia šiuolaikinių automobilių principu", – tvirtino Ramūnas.

JAV karinės pagalbos likimas

Muziejuje stovi ir kariškos išvaizdos amerikiečių gamybos "Jeep Willys" automobilis, likęs Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo. Ant jo kapoto šono ryškios raidės USA, kurias rusų kareiviai iššifravo savaip: "Ubitj sukinsyna Adolfa", t.y. užmušti kalės vaiką Adolfą.

"Kadangi JAV siuntė daug karinės technikos Sovietų Sąjungai, tai jos, tos technikos, buvo ir Lietuvoje. Tiesa, po karo sovietai turėjo pagal susitarimą visą amerikietišką techniką grąžinti į JAV, tačiau, kaip matote, susitarimas nebuvo sąžiningai vykdomas. Beje, amerikietiškos transporto priemonės buvo ešelonais atvežamos į Murmansko uostą, kur buvo pačių amerikiečių kareivių registruojami unikalūs tų transporto priemonių numeriai.

Tam, kad tos transporto priemonės laive užimtų mažiau vietos, buvo supresuojamos didžiuliu presu. Amerikiečių kareivis, priimdavęs atvežtą karinę techniką, gaudavo iš sovietų armijos atstovo tokio dydžio vodkos dėžę, į kokią būdavo dedamas sugniuždytas automobilis – štai tokiu būdu iš Murmansko uosto į Sovietų Sąjungą yra sugrįžę daugybė JAV gamybos automobilių", – pasakojo pašnekovas.

Gyvas trėmimų liudininkas

Ekskursijos pabaigoje stabtelėjome prie dviejų sunkvežimių. Vienas jų, pateiktas ekspozicijoje "Gyva atmintis", atpažįstamas vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų, patyrusių trėmimus. Tai GAZ MM sunkvežimis, liaudyje vadintas polutarka (nuo rusiškų žodžių "pusantros tonos"). Juo tremiamieji buvo vežami į geležinkelio stotis. Prie garsiosios polutarkos muziejuje stovėjo ir prie vairo sėdėjo sovietų armijos uniforma aprengti kareiviai.

Šalia polutarkos matėsi geležinkelio bėgiai – akivaizdus priminimas apie tremtis į Sibirą. Įdomu, kad šis sunkvežimis buvo paskolintas dokumentinio filmo apie didžiąją 1948 m. tremtį kūrėjams. Beje, Sibirą mena ir ten, Vorkutoje, kauniečio tremtinio rankomis pagaminta savaeigė atvira transporto priemonė, kuria buvo galima važiuoti bekele: vietoje ratų – vikšrai. Nagingas lietuvis parsivežė šį savo kūrinį į Lietuvą.

Įspūdingo dydžio praga

Neįprastos, įspūdingos išvaizdos 3 t čekų gamybos sunkvežimis "Praga" dalyvavo filmuojant Holivudo filmą "Pasipriešinimas". Beje, jo pirmtakas 1921 m. buvo nupirktas Lietuvos kariuomenės ugniagesių komandai ir naudotas Lietuvoje iki pat Antrojo pasaulinio karo. Jo metu šimtai pragų su vokiečių kariuomene pasirodė Lietuvos keliuose. Vienas tokių sunkvežimių nuo 2008 m. yra R.Kardelio nuosavybė, kartu su kitais retro automobiliais jau palikęs Kauną.

Keista, kad Kaunas, kuris netrukus taps Europos kultūros sostine, taip nekultūringai pasielgė su kilnojamu kultūros paveldu mieste – atsisakė retro automobilių muziejaus, uždarė Ryšių muziejų. Dar keisčiau yra tai, kad "Retromobile" net iš dviejų Kauno merų yra gavusi Gerumo kristalus už nemokamas akcijas mieste, istorijos puoselėjimą ir kt. Tikėkimės, kad "Retromobile", turinti senovinių automobilių muziejų Šeduvoje ir kurianti naujus muziejus Lazdijų rajone, Žemaitkiemyje, nenuleis rankų.

Statistikos ir faktų šiupinys

Dauguma tarpukario Lietuvoje įregistruotų lengvųjų automobilių buvo amerikietiški. Kai 1937 m. buvo sumažinti importo į Lietuvą muitai, šalyje pradėjo augti automobilių skaičius – vienas lengvasis automobilis tuomet teko 1 243 lietuviams (JAV – keturiems penkiems amerikiečiams). 1938 m. dauguma registruotų (2 301) Lietuvoje automobilių buvo pagaminti JAV. Populiariausi buvo "Ford" automobiliai (411), "Chevrolet" (224), "Buick" (119), "Chrysler" (106), "Studebaker" (67), "Packard" (56). Iš europietiškų pirmavo "Opel" – (418). Beje, beveik pusė biuikų buvo įregistruoti kaip tarnybiniai – jais važinėjo ministrai, verslininkai, bankininkai.

Pirmuosius valstybinius numerius automobiliai Lietuvoje gavo tik 1921 m. pradžioje, o nuo 1932 m. įsigaliojo valstybiniai numeriai su registracijos vietos nuoroda – ant numerio užrašytos viena arba dvi raidės reiškė šalies miestą arba apskritį, kurioje transporto priemonė registruota. Pavyzdžiui, prezidento Antano Smetonos automobilio valstybinis numeris buvo "K 1". Numeriai buvo balti su juodais skaičiais. Beje, A.Smetona įvairiais laikotarpiais važinėjo prancūzišku, dabar mažai kam žinomu, bet anuomet vienu prestižiškiausių pasaulyje "Delaunay-Belleville 12 CV" automobiliu bei "Fiat 519" ir "Lincoln Series K" automobiliais.