Audra internete

Feisbuko grupėje „Nematytos Kauno vietos“ internautai pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti neįprastas vaizdas – pakelta vidurinė Vytauto Didžiojo tilto dalis. Žmonės teigė, kad nuotrauka pradėjo plisti ir kitose grupėse, kuriose dalijamasi neįprastais Lietuvos vaizdais.

Matyti, kad tiltas jau atnaujintas, nes yra šiuolaikiniai šviestuvai, matosi ir kampelis Karaliaus Mindaugo prospekte stovinčios liuteronų bažnyčios.

Internete ši nuotrauka sukėlė tikrą audrą, nes dalis žmonių patikėjo, kad tai tiesa. Tačiau realybė kitokia. Tai – šmaikštus fotomontažas, nes Aleksoto tiltas jau seniai nėra pakeliamas.

„Na kad joks šioje vietoje stovėjęs tiltas nebuvo pakeliamas, jokiais laikmečiais. O ant nuotraukos net nepasivarginta įdėti konstrukcinių sprendimų – bėgelių, šliaužiklių“, – juokėsi internautas Valdemaras.

„2005 metais tiltas buvo uždarytas remontui. Pagal architekto Rimvydo Jurgio Palio projektą, rekonstruojant pakeistos tilto plokštės, turėklai, atstatyti buvę tilto ramtų apdailos akmenys iš granito, dalis metalinių konstrukcijų pakeistos naujomis, užbetonuota pakeliamoji dalis, buvusi didžiausia Aleksoto tilto technologine vertybe“, – apie tai, kad nuotraukoje tiltas pakeltas naudojant kompiuterines vaizdo montavimo programas, nurodė Marius.

„Pavasariais, kai Nemune vanduo pakildavo, tiltas buvo pakeliamas, bet retai. Tada praplaukdavo žemkasės ir kiti laivai iš Žiemos uosto Nemuno saloje. Berods, kai buvo Kaune pastatytas Smiltynės perkėlai skirtas keltas Neringa, iš uoste buvusios laivų statyklos buvo plukdomas į Klaipėdą, tada reikėjo pakelti tiltą dėl aukšto kelto anstato. Paskutinį kartą tiltas apie 1960 m. buvo pakeltas“, – tilto istoriją trumpai priminė Gediminas.

Nėra ir nereikia?

Dar kiti socialinių tinklų vartotojai liejo apmaudą, jog tilto pakėlimo konstrukcijos nebuvo išsaugotos. Kiti pažymėjo, kad iš pakeliamo Aleksoto tilto vis tiek nebūtų naudos, nes Nemunu šioje vietoje neplaukioja dideli laivai.

Kai rekonstravo prieš 10-20 metų, viską sunaikino, kur tada paveldo gelbėtojai buvo?

„Kai rekonstravo prieš 10-20 metų, viską sunaikino, kur tada paveldo gelbėtojai buvo?“ – pasisakė Ričardas.

„Jeigu ir būtų tilto pakėlimas veikiantis, šiai dienai iš jo nebūtų jokios prasmės, ne vien dėl to, kad Nemunu tokie laivai niekada neplaukioja, bet ir užės vaga taip pasikeitusi, kad ten, kur turėtų tiltas pasikelti, dabar yra sekliausia upės vieta, o vaga yra nuo Kauno centro pusės“, – nuomonę dėstė ir Mantas.

Žvilgsnis į praeitį

„Kauno diena“ daugiau nei prieš dešimtmetį yra rašiusi apie Aleksoto tilto pakėlimo mechanizmus. Tuomet buvo priminta, kad Klaipėda turi du pakeliamuosius tiltus ir dar nori vieno, o Kaunas savo noru prarado turėtą vienintelį ir po tiltu puškuojantis garlaivis – liko tik prisiminimas.

Tąkart „Kauno dienai“ Lietuvos tiltų istorijos žinovas, inžinierius Henrikas Adolfas Kebeikis pasakojo, kad dabartinėje vietoje Vytauto Didžiojo vardu pavadintas tiltas pirmą kartą išdygo 1929 m. Pakeliamieji tiltai Lietuvoje nebuvo populiarūs, bet per Nemuną, prie Kauno, jis buvo būtinas.

Čia vyko aktyvi pramoninė laivyba. Laivų kaminai buvo aukšti, o kai kurios baržos plaukė padedant burėms ant aukštų stiebų. Be to, tais laikais dar nebuvo Kauno hidroelektrinės, reguliuojančios vandens lygį upėje, todėl pavasarinis vanduo siekdavo kone tilto apačią. Pakeliamasis tiltas taip pat galėjo praversti, jei Lenkija būtų sumaniusi susigrąžinti Aleksotą, kuris Kauno miesto dalimi tapo tik 1931 m.

Antrojo pasaulinio karo metais tiltą sprogdino ir rusai, ir vokiečiai, o mums pažįstamu pavidalu, Aleksoto vardu pavadintas, tiltas atstatytas 1948 m. Jis taip pat turėjo pakeliamąją dalį, tačiau ji į viršų pakildavo ne vienu galu, o visa plokštuma, kaip garsusis Tauerio tiltas per Temzę Londone.

H.A.Kebeikis turėjo žinių, kad tiltas buvo sugedęs. Dėl to buvo pritaisytos rankinės gervės, kuriomis tilto dalį keldavo budinčios aštuonių žmonių brigados. Paskutinį kartą tiltas buvo pakeltas prieš gerus penkis dešimtmečius. Kelti tilto nebebuvo poreikio. Uostas perkeltas į žemupį, didelių potvynių nebūdavo, o ir pats Nemunas pasirinko kitą vagą. Pakeliamojo tilto tiesiog nebereikėjo.

Aleksoto tilto rekonstrukcijos architektas R.J.Palys tuomet „Kauno dienai“ pripažino, kad vis dar griaužiasi, kad 2005 metais nepavyko įtikinti paveldo sergėtojų, kad pakeliamoji dalis – vertingiausia tilto savybė.

Pagal architekto projektą buvo atliekama tilto rekonstrukcija. Jai skirtų pinigų kraitis nebuvo neišsemiamas. Pakėlimo mechanizmui sutvarkyti jo nebūtų pakakę, tačiau R.J.Palys primygtinai siūlė parengti projektą, pagal kurį tai būtų galima atlikti ateityje, bet jo prašymui nebuvo pritarta.