Į nelaimę patekusi katės jauniklė praeivių dėmesį patraukė gailiu miaukimu. Veikiausiai nuo motinos atsiskyrusi ar jos netekusi mažylė ilgokai badavo ir atrodė išsekusi, tačiau žmonių ji neprisileido, o slėpėsi po gatvėje stovėjusio automobilio variklio dangčiu. 

Pro šalį į Kauno apskrities viešąją Ąžuolyno biblioteką keliavęs Lietuvos kultūros tyrimų centro filosofijos doktorantas Andrius Tamoševičius pirmasis atkreipė dėmesį į iš po automobilio sklindantį pagalbos šauksmą. 

Kaunietis nutarė nepraeiti pro šalį ir ėmėsi veiksmų. Jis paskambino gyvūnų prieglaudai, kurio darbuotojos paprašė ištraukti galimai išsekusį, o gal ir negaluojantį ar sužeistą gyvūnėlį bei pristatyti į prieglaudą. Vyras nuskubėjo į parduotuvę ir ėmėsi vilioti katinėlį nupirktais kačių maisto gardėsiais. Prie jo netrukus prisijungė dar keturi praeiviai, du iš jų – pagyvenusi turistų iš Italijos pora. 

Į delną telpanti įsibaiminusi murklė tai išlįsdavo į paviršių, tai vėl nulįsdavo gilyn link mašinos variklio.

Mažoji keturkojė tą pačią dieną rado naujus namus: ją priglaudė neabejinga kauniečių Jurevičių šeima.

Praeiviai taip pat bandė susisiekti su automobilio savininku ir net skambino pagalbos numeriu 112. Tačiau atvykusi ugniagesių komanda negalėjo judinti automobilio, be jo savininko sutikimo. 

„Mane labai pozityviai nuteikė ne tik žmonių, bet ir institucijų reakcija. Džiugu, kad jos nusiteikusios reaguoti net ir tokiu atveju, kuris daugelio akyse atrodytų nereikšmingas“, – pasakojo A. Tamoševičius. 

Jis vienintelis visas keturias gelbėjimo valandas praleido greta įstrigusios katytės – mat buvo realus pavojus, jog besiblaškydama ji iššoks į gatvę ir žus po pravažiuojančių automobilių ratais.

Filosofijos mokslų doktorantui teko atidėti tądien suplanuotus atlikti darbo reikalus.

„Atrodo rimtas žmogus, išėjai dirbti, o dabar tupi prie mašinos ir tiek laiko katiną kalbini“, – prisimindamas įvykį juokėsi A. Tamoševičius. 

Pašnekovas nuoširdžiai džiaugėsi, jog Kaune tokių neabejingų žmonių atsirado ir daugiau. 

„Tai yra gyvybė, kuri tuo metu šaukėsi pagalbos. Labai džiugu, kad atsirado ne vienas žmogus, kuris tai suprato ir suvieniję jėgas padėjo gyvūnėliui“, – pasakojo A. Tamoševičius. 

Galiausiai po užtrukusios gelbėjimo operacijos katės jauniklė išsikapstė iš po automobilio ir nuskuodė į greta esančius krūmynus, iš kurių galiausiai buvo ištraukta. Gyvūnėlį priglaudė prie jos gelbėjimo prisidėjusi Zigmanto ir Gražinos Jurevičių šeima.

"Mūsų namuose užaugo ne vienas toks priglaustas keturkojis. Dar kokią dešimtį "pamestinukų" esame apgydę, prižiūrėję ir sustiprėjusius atidavę į patikimas rankas. Nutarėme, kad dar vienas mažas padarėlis mūsų neapsunkins. Ir iš tiesu, pamaitinta, išprausta mažoji katytė greitai atgavo normalų svorį ir grožį. Ir, beje, jau puikiai sutaria su kitais mūsų priglaustais keturkojais", - pasakojo Z. Jurevičius.

Mažoji keturkojė tą pačią dieną rado naujus namus: ją priglaudė neabejinga kauniečių Jurevičių šeima.

Anot A. Tamoševičiaus, jam išgelbėti gyvūnėlį buvo labai svarbu, kadangi jo požiūriu kiekviena gyvybė turi būti gerbiama ir mylima. 

„Pačiam branduolyje, pačiame centre, mes visi esame vienodi. Gyvūnas, kaip ir žmogus, nenori kentėti“, – įsitikinęs geraširdis. 

Beje, ši istorija ne vienintelė A. Tamoševičiaus patirtis su kačių globa ir priežiūra. Mokslininko namuose gyvena dar dvi katės, abi paimtos iš prieglaudos. 

Po šios šiltos patirties ir subrendo jo požiūris į gyvūnus, kaip lygius žmogui.

„Kol pats gyvūnėlių neauginau, neturėjau tokios atjautos gyvūnams. Pamenu, kai priglaudėme antrą katiną iš prieglaudos, palyginau nuotraukas, koks jis buvo prieglaudoje ir po kelių savaičių mūsų namuose. Akys skyrėsi kaip diena ir naktis“, – dalinosi filosofas. 

A. Tamoševičių pozityviai nuteikė ne tik geraširdžių žmonių, bet ir institucijų reakcija.