Siekia sveikos visuomenės

Raudondvario dvare vyko PSO Sveikų regionų tinklo (SRT) metinis susitikimas, kuriame dalyvavo 29 regionų, 24 šalių atstovai. Pagrindinė šio susitikimo tema – sveikos ir darnios visuomenės kūrimas.

Kauno regionas, kuriam priklauso Birštono, Jonavos, Kauno, Kauno rajono, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų ir Raseinių savivaldybės, treji metai dalyvauja PSO inicijuotame sveikatą stiprinančių regionų judėjime. Sveikatą stiprinančio Kauno regiono projektas startavo 2013 m. Kauno regiono plėtros tarybos, vadovaujamos Kauno rajono mero Valerijaus Makūno, iniciatyva.

Kreipdamasis į susitikimo dalyvius meras pabrėžė: "Sveikatą stiprinančio Kauno regiono projekto darbo grupė vadovaujasi šiuolaikine visuomenės sveikatos politika, suprasdama, kad visuomenės sveikatai gerokai didesnę įtaką daro socialinė-ekonominė situacija, visuomenės išsilavinimas ir kultūros lygis, žalingų medžiagų vartojimo paplitimas, gyvenamosios aplinkos sąlygos ir žmonių asmeninės nuostatos nei sveikatos priežiūra. Todėl siekiame sutelkti visas regiono mokslo ir mokymo įstaigas, įvairių ūkio sektorių vadovus ir specialistus, bendruomenę ir lyderius visuomenės sveikatos stiprinimo priemonėms įgyvendinti."

V.Makūnas apžvelgė trejų metų Sveikatą stiprinančio Kauno regiono veiklos rezultatus: sveikatos klausimai tapo svarbesni savivaldybių politikų darbotvarkėse; regiono mokslo ir ugdymo įstaigos įsitraukė į sveikatinimo veiklą ir ši veikla suaktyvėjo; sustiprėjo visuomenės sveikatos specialistų bendravimas su sveikatos priežiūros, švietimo įstaigomis, bendruomenėmis; akivaizdžiai pagerėjo įvairių sektorių bendradarbiavimas.

Pasak mero, Kauno rajonas šiame regione išsiskiria kaip viena jauniausių Lietuvos savivaldybių pagal gyventojų amžių, žmonės šiame krašte gyvena 2,5 m ilgiau nei vidutiniškai šalyje.

Pateikė kaip pavyzdį

Sveikatą stiprinančių regionų idėją į Lietuvą atvežė buvęs Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas profesorius Vilius Grabauskas, PSO veikloje dalyvaujantis nuo 1972 m. Pasak profesoriaus, dabar Lietuva yra viena aktyviausių PSO SRT narių, kurios sveikatos politikos teorinis modelis pateikiamas kaip pavyzdys. "Sveikatos politika Lietuvoje nuo pat 1993 m. formuojama grindžiant mokslo įrodytomis tiesomis – ir PSO Europos regiono direktorė Zsuzsanna Jakab įvardijo, kad Lietuva visada buvo šalis, iš kurios galima pasimokyti, kaip formuoti sveikatos politiką. O ją įgyvendinant problemų daugiau nei norėtųsi", – pripažino profesorius.

Koordinuoti Sveikatą stiprinantį Kauno regioną savivaldybių atstovams padeda iš daugiau nei 30 mokslininkų sudaryta Konsultantų taryba. Šios ir Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas profesorius Juozas Pundzius prisiminė Sveikatą stiprinančio Kauno regiono veiklos pradžią: "Pradėjome vystyti įvairias veiklas, rengėme tarptautines konferencijas, skatinome sveikatinimo infrastruktūros plėtrą: dviračių takų, treniruoklių atsiradimą, skatinome, kad ligoninės, mokyklos jungtųsi į sveikatą stiprinančių įstaigų tinklus. Iniciatyva kurti sveikatą stiprinančių universitetų tinklą taip pat gimė Kauno regione. Aleksandro Stulginskio universitetas čia buvo pionierius, jis pradėjo konsoliduoti tinklą, į kurį vėliau įsijungė daugiau universitetų."

Pernelyg akcentuoja pažymius

J.Pundzius pripažino, kad Lietuva garsėja vienu aukščiausių Europoje savižudybių skaičiumi, aukštu sergančiųjų širdies ir onkologinėmis ligomis procentu. Pasak profesoriaus, savižudybes lemia ir socialiniai faktoriai. Pavyzdžiui, 1990 m., Lietuvos visuomenei pereinant iš vienos sistemos į kitą, prasidėjo didžiulis savižudybių pikas. "Dabar ta kreivė šiek tiek leidžiasi žemyn, tačiau nerimą kelia moksleivių savižudybių skaičius, kuris taip pat yra vienas didžiausių Europoje. Pavyzdžiui, Pietų Korėja pirmauja jaunų žmonių savižudybių skaičiumi Azijoje. To priežastimi ten įvardijama didžiulė konkurencija: jaunimas konkuruoja, kad pasiektų mokslo aukštumas universitetuose, kad gautų gerą darbą. Mažiau gabūs vaikai ir jaunuoliai, nebepajėgiantys bėgti šio maratono, pasijunta atstumti, paniekinti, – pasak profesoriaus, apie tai praėjusią savaitę Nacionalinė sveikatos taryba kalbėjosi su Švietimo taryba. – Tai, kad moksleiviai mokyklose mokosi tik pažymiui, yra yda – taip neugdoma sveika, emocinė asmenybė. Akademiniai pasiekimai iškeliami į pirmą vietą, ir nespėjančiųjų bėgti šio maratono dalis atsiskiria ir protestuoja – visai nebesimoko. Tada atsiranda alkoholis, narkotikai, nusivylimas gyvenimu ir savižudybės. Turime vaikams ne akademines žinias į galvą kišti, o ugdyti sveiką asmenybę: sveikai gyvenančią, emocišką, komunikabilią."

Statistika liudija, kad vidutinio amžiaus vyrai Lietuvoje dažniausiai miršta nuo vadinamųjų neinfekcinių ligų: miokardo infarkto, insulto ir kitų. Pagal mirštančių nuo šių ligų vidutinio amžiaus vyrų procentą Lietuvą taip pat neigiamai išsiskiria Europos ir pasaulio kontekste. J.Pundzius primena, kad šios ligos susijusios su gyvenimo būdu: 50 proc. šių ligų atvejų lemia sveikos gyvensenos taisyklių nesilaikymas. Pakankamas judėjimas, sveika mityba, nežalojimas savęs narkotikais, tabaku, alkoholiu yra laidas į ilgesnį, sveikesnį gyvenimą. "Tai atrodo paprasta abėcėlė, bet ją įgyvendinti žmonėms be galo sunku. Vien žinių apie žalą suteikimas yra beveik neefektyvus. Pasaulio mokslininkai suka galvas, kaip motyvuoti žmogų tam, kad jis kiekvieną dieną gyventų sveikai: darytų mankštą, judėtų. Psichologai pripažįsta, kad žmogus yra silpnas – vienas jis negali įveikti savęs. Šiandien yra telkiamos pajėgos apie tą žmogų: šeima, artimieji, draugai. Jei kaimynai, bendradarbiai organizuotųsi į pomėgių grupeles, jei visuomenės autoritetai – bažnyčia, – taip pat darbdaviai tai skatintų, ypač asmeniniu pavyzdžiu, efektas būtų daug didesnis", – sakė profesorius. Pasak J.Pundziaus, Lietuva turėtų imti pavyzdį iš šalių, kur visuomenės sveikata rūpinamasi pažangiai, kaip, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse ar Olandijoje.

Pradėjo mažiau rūkyti

"Tas lakus posakis, kad sveikata – brangiausias turtas, kažkodėl prisimenamas tik tada, kai žmogus atsiduria reanimacijoje. Viskas turi prasidėti nuo to, kad būsimos mamos laikytųsi tam tikrų sveikatą stiprinančių taisyklių, po to suaugusiųjų padedamas vaikas nuo kūdikystės iki pilnametystės, vėliau – suaugęs žmogus savarankiškai gyventų sveikai. Dviračių takai, treniruokliai kol kas Lietuvoje yra vienetiniai atvejai. Kai tai bus masinis reiškinys, galėsime pasakyti: infrastruktūrą turime, belieka skatinti žmonių norą gyventi sveikai", – sakė profesorius V.Grabauskas.

Sveikatą stiprinančio Kauno regiono konsultantų tarybos pirmininko pavaduotoja profesorė Irena Misevičienė nesutiko su nuomone, kad Lietuvos visuomenės sveikata labai prasta: "Lietuvos sveikatos mokslų universitetas nuo 2004 m. kas dveji metai atlieka šalies gyventojų sveikatos tyrimus. Atliekamos apklausos, kuriomis remiantis vertinama gyvensena. Ir remiantis atliktais tyrimais matyti, kad didesnė Lietuvos gyventojų dalis pradėjo rūpintis savo sveikata, dalis jų netgi pakeitė savo gyvenseną. Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus vyrai pradėjo mažiau rūkyti." Profesorė užsiminė apie kitą teigiamą tendenciją: naujausi duomenys rodo, kad vaikai Lietuvoje pradėjo vartoti mažiau alkoholio.

Rūpinasi pažeidžiamais žmonėmis

Dvi dienas Raudondvaryje ir Kaune vykusiame PSO SRT metiniame susitikime koncentruotasi į darnų vystymąsi ir su tuo susijusius iššūkius. "Norime aptarti ir temas, susijusias su aplinkosauga, žemės apsauga, vandens išsaugojimu, nelygybės sveikatos priežiūros sistemoje mažinimu, – prasidedant pasitarimui keletą pagrindinių jo temų įvardijo PSO Europos sveikų regionų tinklo koordinatorius Francesco Zambonas. – Nelygybė sveikatos priežiūros sistemoje susijusi su socialiniais ekonominiais faktoriais. Žmonės, kurių pajamos ir išsilavinimas žemesni, dažnai gauna prastesnę sveikatos priežiūrą. Ši nelygybė egzistuoja kiekvienoje šalyje. Turime tikslą mažinti šias nelygybes. Aptarsime ir Moterų sveikatos strategiją, su diskriminacija dėl lyties susijusius klausimus."

F.Zambonas atkreipė dėmesį, kad Lietuva, ypač Kauno regionas, daro tam tikrus žingsnius siekdami darnaus vystymosi, gerindami visuomenės sveikatą. "Kauno regionas visai neblogai tvarkosi šioje srityje. Turiu duomenų apie tai, nes Kauno regionas yra PSO Sveikų regionų tinklo narys. Čia skatinamas fizinis aktyvumas, siekiama sumažinti sergamumą tam tikromis ligomis, – pastebėjo PSO atstovas. – Pernai aš buvau čia ir pastebėjau, kad čia rūpinamasi ne tik tais žmonėmis, kurie sportuoja, bet ir tais, kurie nelinkę judėti. Jiems siūlomi tam tikri užsiėmimai. Tai labai geras požymis – atkreipti dėmesį į pažeidžiamas žmonių grupes. O juk per mažai fiziškai aktyvūs žmonės yra pažeidžiami."

Pasitarime PSO SRT nariai supažindinti su globaliomis ir Europos strateginėmis kryptimis patvirtinus Darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m., aptartas regionų vaidmuo ir įgyvendinimo būdai. PSO siekia, kad darnus vystymasis taptų regionų sveikatos politikos dalimi.

Priimtas sprendimas dėl bendradarbiavimo aplinkos ir sveikatos srityje ir numatyti tolesni žingsniai.

Pabrėždama politinę pasitarimo svarbą, pirmą kartą SRT pasitarime dalyvavo PSO Europos regiono direktorė Z.Jakab. Kitaip nei įprasta, šis SRT metinis pasitarimas buvo atviras sprendimų priėmėjams, politikams ir regionų vadybininkams, siekiant, kad diskusijose atsispindėtų ir techninis, ir politinis požiūris – abu būtini programoms įgyvendinti.