Izraelio litvakai dėkojo už pakaunės žydų atminimo išsaugojimą

Prisiminė bendrą istoriją

Į Izraelį lietuvius pakvietė 252 tūkst. gyventojų turinčios Rišon Leziono savivaldybės meras Razas Kinstlichas ir didžiausia Izraelio litvakų asociacija, kuriai vadovauja Arie Ben-Arie Grodzensky.

Pakviesdami į savo šalį, izraeliečiai norėjo padėkoti Kauno rajono savivaldybės vadovams už indėlį išsaugant Pakaunės žydų paveldą ir įamžinant Holokausto aukas.

Delegacijos vadovas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasakojo, kad susitikimas su litvakais jį sujaudino ir privertė dar kartą atsigręžti į istorinę praeitį.

Iki Antrojo pasaulinio karo Vilkijos, Čekiškės, Zapyškio, Vandžiogalos, Garliavos, Kulautuvos, Babtų miestelių gyventojų daugumą sudarė žydai.

„Gimiau Zapyškyje ir iš savo senelio, profesionalaus žvejo pasakojimų žinau, kad žydai buvo puikūs kaimynai: išsilavinę žmonės, nagingi amatininkai, prekybininkai, finansininkai. Bendruomenės kultūrinio gyvenimo centras buvo Zapyškio sinagoga, čia veikė pradinė žydų mokykla, Bal-Machšoveso kultūros draugija, biblioteka, vaistinė, kelios parduotuvės“ – susitikime su Izraelio litvakų bendruomene kalbėjo V. Makūnas.

Meras taip pat prisiminė, kad daug litvakų kovėsi Lietuvos savanorių gretose, aktyviai dalyvavo valstybės gyvenime. Tarpukario lietuvių ir žydų politikai, mokslininkai ir literatai turėjo bendrą naujos Lietuvos viziją.

Vandžiogaloje pastatė memorialą

„Tenka apgailestauti, kad pakaunės miestelių istorija mums primena ir tose apylinkėse 1941 metų vasarą ir rudenį vykusias žydų tautybės žudynes. Šiandien mums visiems tenka tiesti tiltus virš siaubingos Holokausto prarajos. Esu įsitikinęs, kad vienas kertinių šio tilto polių – žydų kultūrinio palikimo išsaugojimas“, – tvirtino V. Makūnas, litvakų atstovams padovanojęs Kauno rajono savivaldybės lėšomis išleistą knygą „Žydai Pakaunėje“.

Leidiniu susidomėjo ir neseniai darbą pradėjusi Lietuvos Respublikos ambasadorė Izraelyje Lina Antanavičienė. „Tai bus mano parankinė knyga“, – šypsojosi ambasadorė.

Litvakai dalijosi prisiminimais ir dėkojo V. Makūnui už žydų istorinės atminties išsaugojimą. Susirinkusieji pasakojo, kad jie arba jų tėvai kilę iš Kauno ir aplinkinių miestelių, o daugiausia – menančių karo metais Vilijampolėje veikusį getą.

Susitikime dalyvavę Yarivas ir Zeevas Lissonai gerai žino ir Vandžiogalos žydų istoriją, nes čia gyveno jų artimi giminaičiai. Bendradarbiaujant su šiais veikliais vyrais, taip pat JAV gyvenančiu verslininku Jacku Lyonu, Kauno rajono savivaldybei pavyko sutvarkyti senąsias Vandžiogalos žydų kapines ir masinių žudynių vietoje pastatyti memorialą.

Visos septynios Kauno rajone esančios Holokausto aukų vietos ir šešios žydų kapinės yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą.

V. Makūnas pasakojo, kad savivaldybė ketina įamžinti Leibos ir Esteros Tilės Karnovskių atminimą. Šiuos Vilkijos miestelyje gyvenusius litvakus likimas nubloškė į Ameriką. Į istoriją sutuoktinių pora pateko todėl, kad įvaikino ir užaugino pasaulinę džiazo legendą Louisą Armstrongą.

Kauno žydų religinės bendruomenės, Kultūros ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės pastangomis vyksta Čekiškės sinagogos atnaujinimo darbai, kurie 2022 metais bus baigti.

Dėmesys jaunimui ir senjorams

Rišon Lezionas yra ketvirtas pagal dydį Izraelio miestas, įsikūręs 8 km. į pietus nuo Tel Avivo. Izraeliečiai ypač didžiuojasi gera turizmo infrastruktūra ir švariais paplūdimiais. Mieste veikia 12 aukštųjų mokyklų. Regione išvystyta vyndarystė ir statybų sektorius.

Net 31 proc. miesto gyventojų sudaro vaikai ir paaugliai. Izraeliečiai juokavo, kad jų šalyje geriausia gyventi jaunimui ir senjorams: „Jaunimas mokosi ir pramogauja, suaugusieji dirba, o seneliai poilsiauja“.

Kauno rajono administracijos direktoriaus pavaduotojai Rūtai Černiauskienei įsiminė apsilankymas Rišon Leziono jaunimo centre, kuriame jaunuoliai turi daug galimybių turiningai leisti laiką, čia veikia verslo startuolių mokymai. Abiejų savivaldybių atstovai sutarė pradėti bendradarbiavimą nuo jaunimo projektų.

Izraelio piliečių senatvės pensijos sudaro 75 proc. jų buvusio atlyginimo, o minimali suma siekia 1200 eurų, tačiau kai kurie litvakai tvirtino gaunantys ir 4 tūkst. eurų per mėnesį. Izraelio gyventojų vidutinis amžius siekia 83 metus – tai vienas geriausių rodiklių pasaulyje.

Socialinės paslaugos senjorams yra nemokamos, veikia daug klubų, vyksta pagyvenusių žmonių švietimas.

Yra iš ko pasimokyti

Mero patarėja Loreta Navakauskienė pastebėjo, kad iš izraeliečių galima daug ko pasimokyti: vadybos, darbo kultūros, aplinkosaugos, švietimo organizavimo. Izraelio universitetų diplomai yra vieni geriausiai vertinamų pasaulyje. Tai –daugiausiai moksliniams tyrimams ir plėtrai skirianti valstybė.

Izraelis yra vienintelė šalis pasaulyje, kurioje šiandien auga daugiau medžių, nei prieš 50 metų. Daugiau nei 90 proc. Izraelio namų ūkių naudoja saulės energiją vandeniui šildyti.

Šalis garsėja ir kultūra, menu. Lietuviams didelį įspūdį paliko Yaccovo Agamo kinetinio ir optinio meno muziejus, į kurį plūsta lankytojai iš viso pasaulio.

Izraelis daug metų buvo ir tebėra politinių įtampų zonoje, todėl šalis skiria daug dėmesio saugumui. Pavyzdžiui Rišon Lezionas, kaip ir daugelis šios šalies savivaldybių, turi požeminį saugumo centrą,  kuriame, įvykus antpuoliui, galėtų sėkmingai funkcionuoti miesto administracija. Visos valstybinės įstaigos yra įdiegusios kibernetinio saugumo programas. Privalomą karinę tarnybą atlieka ir vaikinai, ir merginos.