– Esate Kauno Vytauto Didžiojo universiteto lektorė, dirbate Kultūros studijų katedroje, dėstote japonų kalbą ir japonų kultūrą. Salono „Jaukūs namai“ šeimininkė Asta Kavaliauskaitė yra tarsi Jūsų „neakivaizdinė studentė“ – rengia seminarus įvairiomis japonų tradicijų ir kultūros temomis. Šįkart į saloną pakvietėte moteris, kurioms įdomi japoniško grožio samprata.
– Paskaitos metu apžvelgiau kelis svarbius kultūrinius aspektus, formuojančius japonišką grožio sampratą. Visų pirma, verta paminėti senąjį japonų tikėjimą – šintoizmą (jap. Shintō – dievų kelias), kuris šiek tiek primena ir lietuviškąją pagonybę. Vienas esminių šio tikėjimo principų – švaros ir tyrumo siekis, apimantis tiek fizinį, tiek dvasinį apsivalymą. Ši idėja itin ryškiai atsispindi ir grožio sampratoje.
Japonijoje manoma, kad veidas ir kūnas turi būti nepriekaištingai švarūs – be spuogelių, dėmelių, nepageidaujamų plaukelių. Net antsvoris dažnai suvokiamas kaip tam tikra nešvaros forma, siejama su diskomfortu ar nemaloniais kvapais. Dėl to šalyje itin išplėtota natūralių grožio priemonių industrija. Man yra tekę gyventi japonų šeimoje, tad savo akimis mačiau, kiek įvairiausių prausiklių, losjonų ir kremų galima rasti jų vonios kambaryje. Svarbu pabrėžti, kad šiomis priemonėmis naudojasi ne tik moterys, bet ir vyrai. Kitaip tariant, japonai daug dėmesio skiria savęs valymui tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus.
Dar vienas įdomus aspektas – japonų jautrumas aplinkinių savijautai. Didelis dėmesys savo išvaizdai čia suvokiamas kaip pagarbos kitiems ženklas. Tvarkinga, švari išvaizda svarbi ne tiek dėl savęs, kiek dėl to, kad šalia esantiems žmonėms būtų gera ir malonu. Taip grožis tampa savotiška komunikacijos forma. Pavyzdžiui, vyro pasirinkimas auginti barzdą ar ūsus Japonijoje gali būti suprantamas kaip tam tikrų vertybių išraiška. Ne veltui didelėse korporacijose dažnai galioja nerašyta taisyklė, kad vyrai neturėtų auginti ant veido plaukų – taip per švaros ir tvarkingumo estetiką klientams komunikuojamas patikimumas ir profesionalumas.
– O kaipgi tatuiruotės, kurios pastaraisiais metais Vakaruose tapo itin populiarios? Juk ir jos, japoniškos estetikos požiūriu, gali būti suvokiamos kaip kūno nešvarumo ženklas.
– Istoriškai Japonijoje tatuiruotės siejamos su jakudza – organizuotu nusikalstamu pasauliu, todėl visuomenėje iki šiol išlieka gana skeptiškas požiūris į tatuiruotus asmenis. Žmogus, turintis tatuiruočių, dažnai nėra įleidžiamas į viešąsias pirtis ar maudyklas – onsenus. Tokiu atveju jam siūloma rinktis atskirą, privatų kambarį, kad savo išvaizda netrikdytų kitų lankytojų ramybės. Žinoma, šiandien Japonijoje vis dažniau diskutuojama apie tokio požiūrio pagrįstumą, ypač globalizacijos kontekste. Vis dėlto tatuiruotės vis dar vertinamos atsargiai, o tatuiruoti žmonės neretai sulaukia kreivų žvilgsnių.
– Lankydamasi Japonijoje pastebėjau, kaip kruopščiai daugelis japonių saugosi saulės: dengiasi veidą kaukėmis, vaikšto su skėčiais, mūvi ilgas pirštines, kad tik skaisčios odos nepasiektų net menkiausias saulės spindulys. Natūraliai kyla klausimas – ar šviesi oda Japonijoje laikoma grožio etalonu?
– Iš dalies šis siekis siejamas su jau anksčiau aptartu šintoizmu ir jam būdingu švaros bei tyrumo idealu. Dėl to Japonijos grožio industrijoje itin gausu odą skaistinančių ir šviesinančių priemonių. Kita vertus, šviesi oda kaip grožio ir statuso ženklas nėra vien Japonijos reiškinys. Istoriškai ir Europoje, ir Azijoje ji buvo siejama su aristokratiškumu – šviesesnę odą turėdavo tie, kuriems nereikėjo dirbti sunkių lauko darbų. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra vakarietiškos kultūros įtaka: dar tais laikais, kai Japonija neturėjo jokio kontakto su Vakarų Europa, šviesi oda jų visuomenėje buvo vertinama labiau nei įdegusi.
– Kodėl taip dažnai sunku atspėti japonių amžių? Kiek tai lemia genetika, o kiek – kasdieniai įpročiai ir nuoseklus savęs puoselėjimas?
– Iš tiesų japonės itin daug dėmesio skiria savo išvaizdai. Žinoma, tam tikrą vaidmenį atlieka ir sveika mityba, tačiau ne mažiau svarbūs yra kasdieniai grožio ritualai, kurie formuojami nuo pat vaikystės. Mamos jau ankstyvame amžiuje pratina vaikus naudoti veido kaukes – ir čia kalbame ne tik apie mergaites, bet ir apie berniukus. Japonijoje rūpinimasis oda laikomas visiškai natūraliu ir vyrams. Neatsitiktinai japono vyro vonios spintelėje galima rasti ne mažiau grožio priemonių nei moters. Didelis dėmesys skiriamas veido odos valymui ir apsaugai nuo ultravioletinių spindulių, nes, kaip žinoma, saulė yra vienas pagrindinių odos senėjimo veiksnių. Dėl šios priežasties Japonijoje retai pamatysime žmones, besimėgaujančius deginimusi atviroje saulėje. Priešingai – japonės net ir vasarą dėvi pėdkelnes, mūvi pirštines, o nuo saulės slepiasi po skėčiais, sąmoningai saugodamos savo odą ir jaunatvišką išvaizdą.
– Japonai itin daug dėmesio skiria ir savo plaukams?
– Taip, plaukai Japonijoje nuo seno laikomi dar vienu svarbiu grožio etalonu. Anksčiau buvo vertinami ilgi, kruopščiai prižiūrimi plaukai, o šiandien svarbiausia, kad jie atrodytų sveiki, stiprūs ir žvilgantys. Šiuo atžvilgiu japonėms vėlgi talkina gausi plaukų priežiūros priemonių pasiūla – nuo specialių kosmetikos produktų iki masažinių šepečių ir kitų kasdienybėje naudojamų priemonių.
– Tradicijos lieka tradicijomis, tačiau kaip šiuolaikiniai vėjai keičia japonišką grožio sampratą?
– Jaunoji karta, žinoma, linkusi maištauti prieš įsigalėjusias normas. Dar visai neseniai buvo itin populiaru, kai jaunos japonės rinkdavosi ypač stiprų, dirbtinį įdegį. Tai tapo savotiška protesto forma prieš visuotinai priimtą moters idealą – elegantišką, rafinuotą, baltaodę ir kuklią moterį. Panašiai praūžė ir ryškiai dažytų plaukų mada – tam tikru laikotarpiu buvo sunku išvysti jaunuolį su natūraliais, juodais plaukais. Tačiau šiandien tendencijos vėl keičiasi: į madą sugrįžta natūralumas.
Ne vienas studijavęs Vakaruose japonas man pasakojo supratęs, kad jų natūrali išvaizda – juodi plaukai, siauresnės akys – vakarietiškame kontekste yra suvokiama kaip itin patraukli ir išskirtinė. Suvokę savo unikalumą, japonai vėl nori jį puoselėti, grįžti prie savų šaknų. Neabejoju, kad tokių maišto bangų bus ir ateityje, tačiau net ir pačios drąsiausios mados dažnai lieka glaudžiai susijusios su tradicija.
Pavyzdžiui, Lolitos stilius, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo modernus ir provokuojantis, savo esme remiasi senosiomis formomis: daugybė sijono sluoksnių, korsetu suvaržytas siluetas primena tradicinį japonišką kimono. Tad, kad ir kaip keistųsi formos ar spalvos, pats grožio suvokimo principas Japonijoje išlieka stebėtinai pastovus.
– Kokių grožio įpročių iš japonių galėtume pasimokyti mes, lietuvės?
– Neseniai vienas natūralios japoniškos kosmetikos kūrėjas, apsilankęs mūsų grožio salonuose, pasidalijo įžvalgomis, kurios privertė susimąstyti. Jo pastebėjimu, mes, lietuviai, su savo oda dažnai elgiamės per grubiai – tarsi jos nemylėtume. Kodėl taip yra? Visų pirma todėl, kad per mažai dėmesio skiriame odos problemų prevencijai, o susidūrę su sunkumais, iškart puolame juos gydyti stipriomis kosmetikos priemonėmis. Tokios priemonės dažnai naikina padarinius, bet neieško tikrųjų problemos priežasčių.
Japonų požiūris visai kitoks – pirmiausia siekiama problemoms užkirsti kelią. Daug dėmesio skiriama mitybai, vartojami probiotikai, o odos būklė reguliuojama iš vidaus, suvokiant ją kaip viso organizmo atspindį. Skiriasi ir kasdieniai odos priežiūros ritualai. Pavyzdžiui, veido valymas drėgnomis higieninėmis servetėlėmis Japonijoje būtų sunkiai įsivaizduojamas. Vietoj jų veidas valomas ne servetėlėmis ar vatos diskeliais, o švelniai liečiamas minkštais rankšluostėliais, pamirkytais šiltame vandenyje. Stebėdamos, kaip lietuvės rūpinasi savo oda, japonės padarė labai taiklią išvadą – mums reikėtų labiau save mylėti ir su savo oda elgtis kur kas švelniau.
Japoniško grožio idėjos puikiai dera su mūsų salono filosofija: gražiuose namuose gyvena gražus žmogus.
– O ką japonės mano apie plastinę chirurgiją?
– Plastinės operacijos gerokai populiaresnės Pietų Korėjoje, o Japonijoje požiūris į jas kur kas santūresnis. Jei chirurginės korekcijos ir atliekamos, jos dažniausiai yra subtilios – pavyzdžiui, akių vokų formos korekcija. Šiuolaikinės japonės, galbūt veikiamos vakarietiško grožio idealo, kartais siekia vizualiai didesnių akių. Tuo tarpu vyrai dažniau domisi plaukų atauginimo procedūromis. Ryškesnės intervencijos – lūpų ar skruostikaulių didinimas – Japonijoje nėra madingos ir kol kas neįsitvirtinusios kaip grožio norma.
– Seminare pristatėte japonišką grožio priemonę „Shinsen“. Japoniškai šis žodis reiškia šviežumą ir gaivą. Sakykite, kuo šis kremas ypatingas?
– Nors save labiau laikau kultūros konsultante, galiu pasakyti, kad „Shinsen“ kremas puikiai atspindi japonišką švarios, gerai sudrėkintos odos idealą. Jo poveikį galima apibūdinti kaip trigubą. Pirmiausia, kremas skirtas giliam odos drėkinimui ir padeda atkurti natūralų apsauginį odos barjerą. Antra, jis gali būti naudojamas veido masažui. Trečia, kremas pasižymi giliai valančiu poveikiu – padeda iškelti nešvarumus iš gilesnių odos sluoksnių į paviršių. Kuriant šį produktą pasitelkta vadinamoji lamelinė technologija, imituojanti natūralią odos struktūrą ir leidžianti veikliosioms medžiagoms veikti efektyviau.
– Kokią japoniško grožio formulę pati naudojate kasdienybėje?
– Prisipažinsiu – iki keturiasdešimties veidui nenaudojau jokių specialių valomųjų priemonių. Tačiau gyvendama japonų šeimoje dėl to sulaukiau nemažai nuostabos ir net švelnaus priekaišto iš tenykščių moterų. Grįžusi namo jų patarimų paklausiau, įsigijau valomųjų priemonių ir iki šiol jas sėkmingai naudoju.
– Kam japonės skiria daugiau dėmesio – odos priežiūrai ar dekoratyvinei kosmetikai?
– Daugiausia dėmesio japonės skiria odos priežiūrai, o dekoratyvinė kosmetika joms tarnauja tam, kad sukurtų natūralų įspūdį. Kaip mėgstu sakyti, jos kuria natūralumą nenatūraliomis priemonėmis – ir į tai įdeda išties daug pastangų. Jų pastangas galima palyginti su kitu japonišku menu – ikebana. Šiame gėlių komponavimo mene siekiama pabrėžti natūralų gėlės grožį, tačiau jei į puokštę tiesiog įdėtume natūralią gėlę be jokio kompozicinio darbo, ji nebūtų laikoma gražia. Panašiai yra ir su japonų pastangomis puoselėti savo grožį. Įvairios kosmetikos priemonės jiems yra tik priemonė, padedanti pasiekti norimą natūralų efektą.
Norime priartinti Japoniją prie Lietuvos
Asta Kavaliauskaitė,
salono „Jaukūs namai“ savininkė
Į Japoniją vykstu vieną du kartus per metus – pakeliauti, pabendrauti, pasimokyti. Grįžusi namo turiu kitą tikslą: priartinti Japoniją prie Lietuvos. Noriu, kad pasiimtume iš japonų geriausias idėjas ir integruotume jas į kasdienį savo gyvenimą.
Jau trečius metus mūsų salonas „Jaukūs namai“ bendradarbiauja su Japonijos smulkiaisiais ūkininkais, kurie tiekia mums arbatžoles. Iš šios draugystės gimė japoniškos arbatos degustacijos su edukacijomis. Ištikimi mūsų klientai jau žino, kokią naudą sveikatai teikia ši arbata. Tuomet pagalvojau, kad grožio tema jiems taip pat galėtų būti įdomi – ir prisiminiau savo japonų kalbos mokytoją Kristiną Barancovaitę-Skindaravičienę, puikią japonų kultūros specialistę.
Mane sudomino faktas, kad japonai rūpinasi savo higiena ir grožiu ne tiek dėl savęs, kiek dėl kitų. „Būsiu gražus, kad kitiems būtų malonu į mane žiūrėti“ – tokia nuostata mane net truputį šokiravo. Lietuviai dažniausiai siekia grožio, kad pirmiausia patiktų sau, o japonų kultūra – empatiška, atgręžta į šalia esančius. Japonai pastebėjo, kad lietuvės per mažai save myli ir per mažai rūpinasi savo grožiu. Pagal jų filosofiją, žmogaus išorė turi atspindėti vidų.
Lankydamasi Japonijoje pastebėjau ir jų tvarkingumą, estetiškumą, natūralumo siekį. Man tai priminė tradicinį bonsų meną, kai meistras įdeda daug darbo, kad medelis atrodytų kuo natūraliau. Panašiai ir japonai stengiasi būti gražūs, tačiau taip, kad jų pastangos liktų beveik nepastebimos. Teko matyti jų grožio spinteles – patikėkite, jos išties didelės.
Japonai be galo mėgsta inovacijas – ne tik technologijų, bet ir grožio srityje. Teko matyti kapsules, kurias prarijus, kūnas pradeda skleisti malonų aromatą iš vidaus, per prakaito liaukas.
Seminaro metu pristatėme trigubo poveikio „Shinsen“ kremą – valiklį, drėkiklį ir odos maitintoją viename. Aš jį naudoju kartą per savaitę: užtepu, įmasažuoju, po dešimties minučių nuplaunu perteklių – kitų kremų dažniausiai jau nebereikia, tad sutaupau laiko ir pinigų.
Japoniško grožio idėjos puikiai dera su mūsų salono filosofija: „Gražiuose namuose gyvena gražus žmogus“. Todėl „Jaukiuose namuose“ neapsiribojame vien interjero idėjomis – siūlome lietuviams gyventi panašiai kaip japonai. Pas mus rasite japoniškų maisto papildų, arbatų ir visko, kas padeda žmogui išlikti sveikam, aktyviam ir gyvybingam.
Kodėl pradėjome rengti paskaitas ir seminarus? Japonija be konteksto yra sunkiai suprantama. Kai ten viešiu, vietiniai draugai prieš vakarienę papasakoja, ką valgysime, iš kur bus žuvis, kaip ji bus paruošta. Todėl, kad Japonija be tam tikros įžangos yra nesuprantama. Tai šalis, apie kurią reikia mokytis. Kitas dalykas – žmonių bendravimas, dalijimasis įspūdžiais. Dažnai žmonėms to reikia labiau nei naujų daiktų.
Stebėdama šią naują tendenciją kauniečiams ir miesto svečiams žadu dar daugiau įdomių renginių, susijusių su Japonija. Šiuo metu remontuojame naują erdvę, kurią paskirsime informaciniam bendravimui – paskaitoms, edukacijoms, seminarams, dirbtuvėms. Tai bus nauja mūsų salono kryptis – suburti po „Jaukių namų“ stogu profesionalus ir smalsius žmones, siekiančius naujų žinių ir bendrystės.
Naujausi komentarai