Ką socialinis darbas gali pasiūlyti dinamiškų pokyčių kontekste?

Atsakymų į šį klausimą bus ieškoma spalio 15–16 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiamoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Vaiko ir šeimos gerovės siekis“.

Pasak mokslų daktarės Jorūnės Vyšniauskytės-Rimkienės, tai jau trečioji tarptautinė VDU Socialinio darbo katedros tyrėjų organizuojama šeimos konferencija, kviečianti profesionalus diskutuoti vaiko ir šeimos gerovės klausimais iš socialinio darbo perspektyvos. 2019 m. surengta pirmoji tarptautinė vaiko ir šeimos gerovės plėtotei skirta konferencija. Vėliau, įvertinus didelį kolegų susidomėjimą šia tema, tradicija tęsta ir per pandemiją, 2021 m. renginys vyko nuotoliu.

Jaučia pareigą ir norą

„Katedros komandoje šeimos tematika yra svarbi tyrimų, studijų programų ir praktikos sritis, tad jaučiame pareigą ir norą kas keletą metų sukviesti socialinio darbo lauko bendruomenę ir kalbėtis apie šeimose kylančius iššūkius, vyraujančias problemas ir temas, analizuoti aplinkos įtaką šeimai ir, žinoma, ieškoti pačių veiksmingiausių būdų, kaip padėti šeimai spręsti  problemiškas situacijas ir krizes“, – sakė J. Vyšniauskytė-Rimkienė.

Šiais metais tradicija tęsiama kartu su partneriais siekiant suburti Lietuvos ir užsienio socialinių mokslų ir socialinio darbo tyrėjus, praktikus, politikus, studentus, bendruomenių narius – visus, kurie dirba ir domisi vaiko ir šeimos gerovės sritimis. Jie raginami pažvelgti į šeimą plačiau ir diskutuoti, ką socialinis darbas gali pasiūlyti vaiko ir šeimos gerovės srityje dinamiškų pokyčių kontekste.

„Geopolitinė situacija, migracija, skaitmeninių technologijų plėtra, švietimo ir sveikatos politikos pokyčiai daro tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį šeimoms, lemia jos struktūros kaitą, veikia vertybių kitimą, kasdienių iššūkių ir krizių įveikimo mechanizmus, psichikos ir fizinę sveikatą. Žmogus nėra atskira sala vandenyne, ypač šiuo metu, kai per kelias valandas galime pasiekti kitą pasaulio kraštą, o karo tema ir klimato pokyčiai kaimynystėje lemia ir mūsų būvį.

Šeima, ypač vaikas, yra atspindys to, kas vyksta aplinkui. Geriausias sisteminio požiūrio pavyzdys – neseniai pasaulyje vyravusi pandemija. Iki šiol su vaikais ir paaugliais dirbantys specialistai stebi pandemijos neigiamą poveikį jų elgesiui: sunkumus megzti ryšį su bendraamžiais, aukštą savižalos lygį ir kt.“, – tvirtino mokslų daktarė.

Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Ypatingas dėmesys skyryboms

Būtent dėl stipraus aplinkos poveikio žmogui, ypač – mažiausiam šeimos nariui, konferencijoje bus siekiama pamatyti vaiką, nes jis vidinių šeimos ar išorinių krizių akivaizdoje dažnai lieka nematomas.

Pasak VDU Socialinio darbo katedros docentės, geriausiai tai rodo šalyje didėjantis skyrybų skaičius, o praktika rodo, kad besiskiriančių tėvų tarpusavio aršiose kovose vaikas su savo netektimi ir skausmu dažnai lieka pamirštas.

„Skyrybų temai šiųmetėje konferencijoje skirsime ypatingą dėmesį. Kolegos iš užsienio ir Lietuvos dalysis tokiomis skaudžiomis temomis kaip persekiojimo skyrybų atveju fenomenas, kuris praktikoje jau sutinkamas, tačiau dar nėra deramo, tyrimais grįsto atsako, kaip tokiais atvejais šeima ir profesionalas turėtų elgtis“, – pabrėžė J. Vyšniauskytė-Rimkienė.

Šiųmetė programa – įspūdinga

Konferencijoje planuojama sulaukti pranešėjų ir dalyvių iš septynių užsienio šalių: JAV, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, Vokietijos, Izraelio, Ukrainos ir Suomijos. „Dviejų dienų konferencijos programa įspūdinga – esame numatę trijų rūšių pranešimus. Abi dienas pradėsime plenariniais pranešimais, kolegos mokslininkai kels dileminių, šiuo metu šeimoms kylančių klausimų. Antroje konferencijos dalyje kolegos praktikai ir mokslininkai dalysis savo patirtimi skirtingas šeimos sritis apimančiose sekcijose (negalios tema, skyrybų, tėvų įgalinimo, priklausomybių, naujausių praktinių metodų ir šeimos tyrimo priemonių). Paskutinę dieną vyks praktiniai seminarai – dirbtuvės, kuriose bus galima ne tik gauti naujų žinių, bet ir įgyti naujų praktinių priemonių ir įgūdžių, kaip stiprinti šeimas“, – sakė mokslų daktarė.

Savo patirtimi sutiko pasidalyti ne vienas gerai žinomas užsienio šalių socialinio darbo srities mokslininkas: prof. Markas Doelis (Didžioji Britanija), daugybės socialinio darbo su grupe knygų autorius, profesorė Merja Laitinen (Suomija), gerai žinoma vaikų gerovės tyrimų lauke, ypač skyrybų tematika, profesorė iš Izraelio Shir Daphna-Tekoah dalysis ir lietuviams aktualia tema apie emocinės traumos perdavimą iš kartos į kartą ir kaip tai lemia šeimos dinamiką.

Konferencijos dalyviai turės galimybę išgirsti, kuo kvėpuoja šeima, gyvenanti Ukrainoje. Socialinio darbo mokslininkė dr. Oksana Boyko dalysis savo patirtimi apie šios šalies šeimų kontekstą ir krizės įveikos būdus.

Žmogus nėra atskira sala vandenyne, o karo tema ir klimato pokyčiai kaimynystėje lemia ir mūsų būvį.

Nors konferencija skirta socialinio darbo laukui, pranešimus skaitys ir savo patirtimi dalysis teisininkai, psichologai, švietimo ir sveikatos sričių atstovai.

„Konferencijoje dalyvaus beveik visų Lietuvos universitetų ir kelių kolegijų atstovai. Ypač džiugina, kad savo praktine patirtimi sutiko dalytis didelis būrys praktikų iš skirtingų socialinio darbo sričių“, – džiaugėsi pašnekovė.

Socialinio darbo su vaiku ir jo šeima praktines problemas apžvelgs Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė aptars platesnį Lietuvos kontekstą ir analizuos, kaip sudėtingų skyrybų procese nepamiršti vaiko teisės į saugią vaikystę.

Veidrodis: šeima, ypač vaikas, yra atspindys to, kas vyksta aplinkui. / V. Pivoro nuotr.

Viena pagrindinių konferencijos partnerių yra Kauno rajono savivaldybė. „Kadangi šis tarptautinis renginys sukvies daug dalyvių, reikia ir nemažo būrio talkininkų. Esame dėkingi, kad Kauno rajono savivaldybės administracija palaikė mūsų idėją ir noriai sutiko bendradarbiauti ir tapti partneriais. Jos pasirinkimą būti bendradarbių komandoje lėmė ne vienas veiksnys, pirmiausia tai, kad VDU su Kauno rajono savivaldybe yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį, kuri jau savaime suponuoja bendradarbiavimo ryšius. Tačiau ne tik sutartis, bet ir savivaldybės požiūris į šeimą, konkretūs darbai skirti jai stiprinti, demonstruoja poziciją, kuri mums labai priimtina. Šios savivaldybės administracija yra subūrusi ne vieną darbo grupę, skirtą šeimai stiprinti, pirmoji šalyje pradėjo teikti kūdikio ir pirmoko kraitelius“, – vardijo mokslų daktarė.

J. Vyšniauskytė-Rimkienė atstovauja ne tik akademinei universiteto bendruomenei, bet ir praktinam darbo su šeimomis laukui: yra Paramos šeimai centro „Darnūs namai“ vadovė, kartu su kolegomis teikianti kompleksines paslaugas Kauno rajono gyventojams.

„Aštuonerių metų patirtis vaiko ir šeimos gerovės srityje bendradarbiaujant su Kauno rajono įstaigomis tikrai leido patirti bendrystės jausmą ir panašų krypties matymą darbuojantis su šio rajono įstaigų kolegomis stiprinant šeimą. Tai leido pajausti labai stiprų savivaldybės administracijos palaikymą taikant kompleksines paslaugas šeimoms. Ši teigiama bendradarbiavimo patirtis taip pat turėjo įtakos siūlant tapti tarptautinės konferencijos partnere“, – pabrėžė pašnekovė.

Renginyje Kauno rajonui atstovaus ir gerąja praktine patirtimi dalysis skirtingų sričių atstovai: socialinio darbo, psichologijos, sveikatos sektoriaus. Kauno rajono pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas Dalius Balčiūnas aptars komandinio darbo kokybiškam vaiko ugdymui vertę, socialinio darbo magistrė Jolanda Šerelė (Kauno rajono socialinių paslaugų centras) atskleis neformalių globėjų, globojančių artimuosius, turinčius psichosocialinę negalią, sudėtingas patirtis.

Socialinio darbo lauko atstovė Vilija Perevičienė (Kauno rajono socialinių paslaugų centras) dalysis socialinio darbo praktine patirtimi ir kvies kolegas į šeimą pažvelgti kaip į sistemą, vaikų pagalbos srityje koncentruotis į darbą su tėvais. Kauno rajono sveikatos biuro vadovas Laurynas Dilys su kolegomis pristatys Kauno rajono tėvų sveikatos raštingumo ugdymo patirtis ir atskleis bendruomenės stiprinimo gaires.

„Smalsumą žadina kolegių iš Kauno rajono socialinių paslaugų centro Neringos Sutkutės ir Kristinos Banuškevičienės planai vesti praktines dirbtuves, taikant naują šios įstaigos darbuotojų sukurtą priemonę – metaforinę metodiką „Atradimų sodas“, – intrigavo viena konferencijos organizatorių.

Kreipėsi dar vasarą

Šiuo metu vyksta registracija, todėl rengėjai kol kas dar tiksliai nežino, kiek kolegų planuoja dalyvauti trečiojoje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Vaiko ir šeimos gerovės siekis. Ką socialinis darbas gali pasiūlyti dinamiškų pokyčių kontekste?“

„Tikimės sulaukti mažiausiai 200 socialinio darbo srities atstovų. Tačiau susidomėjimą dalyvauti renginyje pastebime didelį – kolegos iš skirtingų Lietuvos miestų, žinodami, kad vyks šeimos konferencija, jau vasarą kreipėsi lūkuriuodami registracijos pradžios. Smagu, kad šiuo moksliniu-praktiniu renginiu didelį susidomėjimą rodė ir kolegos iš užsienio. Sulaukėme laiškų iš JAV ir įvairių Europos šalių“, – džiaugėsi J. Vyšniauskytė-Rimkienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

....../

....../ portretas
Ar kartais ne per tokią konferenciją užgimė žodis "ŽMOGA" ? Pirmiausiai aprašykit kas ,kaip mokino tuos specialistus ; mokymo programų turinį pateikit - labai įdomu .... . Lyg tai pareiga būtų mokytojus paruošti mūsų vaikams ir užtikrinti pilną vidurinį išsilavinimą , kad susitupėję galėtų pasirinkti tai ką jaunimui norisi ,o ne nosį nukabinus smerkti tuos ,kurie leido dėstomus dalykus pasirinkti . Kodėl pedagoginį institutą sunaikino ? Mokytojams žinių trūksta apie mokymo metodiką , nes tai yra menas , O NE KONFERENCIJAS ŠAUKIT APIE ŠEIMAS ,JŲ SANTYKIUS.... Palikit tėvams savo vaikus auklėti... Savo vaikams plaukit smegenis ir eikit dirbti mokytojais , medikais , slaugytojai ir kitomis pareigomis . Žinoma , mokslus pilnus baikit ir specialybę išmokit... . Pačios pirma su savo vaikais įgūdžių pasiimkit... Dabar piemenės eina vaikų tėvams aiškinti tiesas.... .
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių