Nors, teisybės dėlei, ne visi jie sugebėjo atsakyti į tokį aktualų šios šventės kontekste klausimą – kada labiausiai didžiavosi savo valstybe?

„Aš Lietuva didžiuojuosi visada - esu savo šalies patriotė. Mano įsitikinimu, kiekvienas iš mūsų turėtų didžiuotis savo valstybe ir nepykti nei ant jos valdžios, nei žmonių. Tiesiog didžiuotis kasdien. Bet turbūt labiausiai aš Lietuva didžiavausi, kai prieš pusantrų metų man gimė sūnus Jokūbas. Didžiavausi dėl to, kad mūsų valstybė suteikia tokiu atveju motinystės atostogas. Aišku, pinigėliai galėtų būti didesni. Bet vis tiek jausmas buvo geras“, - teigė 28-erių Vilija, J.Gruodžio konservatorijos smuiko mokytoja, Vasario 16-osios išvakarėse pasidžiaugusi ir tuo, kad šiandien visi jos mokiniai koncertuoja, todėl ji galės nuėjusi į darbą pagroti tiesiog savo malonumui.

Aš Lietuva didžiuojuosi visada - esu savo šalies patriotė. Mano įsitikinimu, kiekvienas iš mūsų turėtų didžiuotis savo valstybe ir nepykti nei ant jos valdžios, nei žmonių. Tiesiog didžiuotis kasdien.

Ilgai nemąstydamas į užduotą klausimą atsakė ir 78-erių Kazimieras, buvęs energetikas-šilumininkas. „Aišku, labiausiai Lietuva didžiavausi po Kovo 11-osios. Kadangi esu emocionalus žmogus, ir dabar daug kas džiugina: kad atsiranda savanorių ginti tėvynę, ne tik širdis virpėjo, bet net ir ašaros riedėjo ir kai Rūta Meilutytė stovėjo Londono olimpiadoje ant aukščiausios pakylos, nuostabus jausmas buvo ir po „Žalgirio“ pergalės prieš CSKA“.

90-metė Apolonija, buvusi ekonomistė, sunkiai sutramdžiusi jaudulį, teigė, kad didžiuojasi, jog yra lietuvė, visą laiką, kiek gyvena. Nepaisant to, kad jau tiek metų yra viena ir niekas nepasveikins su šia švente, o sveikatos nueiti į renginius jau nėra, vis tiek namuose būtinai paminės Vasario 16-ąją. „Pasimerksiu gėlių ir pakelsiu taurę, palinkėdama Lietuvai, kad visiems joje būtų gerai - ne tik man“, - sakė pavydėtinai, nepaisant amžiaus, atrodanti pašnekovė.

44-erių metų verslininkas Darius buvo linkęs išskirti ir ne visai šventiškus Vasario 16-osios akcentus. „Po nepriklausomybės atkūrimo daugumos nuotaikos buvo šventiškesnės. Pats buvau per Sausio 13-osios įvykius Vilniuje ir tai jaučiau. Dabar tie patriotiški jausmai aktualesni vyresniems, o jaunimui Vasario 16-oji – daugiau nedarbo ir laisva nuo paskaitų diena. Todėl būtinai vesiuosi savo dukrą, kuriai netrukus 14 metų, į šventinius Vasario 16-osios renginius – kad žinotų, ką reiškia ši šventė, ir pajustų jos dvasią“, - atviravo šis pašnekovas.

Tai, kad jis nesutirština spalvų, įrodė už poros metrų sutiktas 25-erių Vytautas, studijuojantis Kauno technologijos universitete elektronikos inžineriją. Pastarasis teigė, kad žino, kokia šventė yra Vasario 16-oji, tačiau prisipažino nelabai laikantis save patriotu, todėl negalėtų atsakyti į klausimą, kada labiausiai didžiavosi savo valstybe.

Originalus, kaip ir priklauso, buvo ir 36-erių menininkas Tadas, gana ilgai galvojęs apie savo santykį su Vasario 16-ąja. „Matot, menininkai gyvena savo pasaulyje, kuris turi mažai ką bendro su realiu. Tačiau aš tikrai nepriklausau tiems, kurie galvoja, kad reikia bėgti iš Lietuvos. Aš manau, kad reikia daryti ką nors reikšmingo ir svarbaus čia. Pavyzdžiui, netrukus Raudondvario dvare bus mano figūrų iš smalos paroda. Ką tik buvo Klaipėdoje, kur sulaukė nemažo pasisekimo. Esu įsitikinęs, kad tėvynę reikia mylėti ne žodžiais, o darbais,“ - reziumavo skulptūros mene save bandantis realizuoti pašnekovas.