Saugoma turgaus vieta
Stoties turgus – nuo seno miestiečių žinoma vieta, kur verda gyvenimas. Šį objektą vieną pirmųjų pamato ir traukiniais atvykę Kauno svečiai. Tad Stoties turgus visada buvo ypatingos traukos vieta.
„Šis turgus yra Naujamiestyje, o ši teritorija – valstybės saugoma. Tas kvartalas populiariai vadinamas stoties rajonu. Užstatymą lėmė iki šiol gana chaotiškai valdoma turgavietė ir kanalizuotas Girstupio upelis“, – pastebėjo architektas Rimgaudas Miliukštis.
Atgavus nepriklausomybę, architektai teikė pasiūlymus, kaip sutvarkyti erdvę netoli Geležinkelio stoties, tad Stoties turgaus vieta miestiečių sąmonėje įrašyta jau ne vieną dešimtmetį.
Atnaujinta: vos prieš metus Stoties turguje neliko senų kioskų, juos pakeitė nauji paviljonai. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Skelbtas konkursas
Vis dėlto dabartinis turgus nebeatitinka šiuolaikinių visuomenės poreikių, todėl erdvę norima rekonstruoti taip, kad ir prekybvietės išliktų, ir erdves būtų galima panaudoti pagal kitokią paskirtį. Žinoma, svarbus aspektas – galimybė pasistatyti automobilius, kad pirkėjai patogiai pasiektų turgų.
Kauno miesto savivaldybė paskelbė Viešojo paviljono su automobilių saugykla projektavimo paslaugų atviro projekto konkursą. Dvi komandos pateikė savo vizijas, kaip būtų galima pakeisti Stoties turgavietę. Architektai siūlė įvairių idėjų, kur galėtų atsirasti kavinių, amfiteatrų ir automobilių parkavimo vietų.
Šiame konkurse pateiktos trys vizijos, tačiau vieną teko atmesti, nes ji neatitiko konkurso sąlygų. Kitus du projektus – „Soties turgus 2“ ir „Agora“ – išnagrinėjo Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET), turinti patariamąjį balsą, prieš paskelbiant konkurso nugalėtoją.
Norima rekonstruoti taip, kad ir prekybvietės išliktų, ir erdves būtų galima panaudoti pagal kitokią paskirtį.
Projektinės vizijos
Pateiktų darbų recenzentai – R.Miliukštis ir Loreta Janušaitienė – viešojo pristatymo metu pastebėjo, kad abu darbai ir skirtingi, ir turi panašumų. Pasak architektų, savivaldybė, skelbdama konkursą, ieškojo originalių meninių pasiūlymų, kurie labiausiai derėtų prie aplinkos.
Konkurse dalyvaujantys vizijų kūrėjai kūrybiškai pažvelgė, kaip šiuolaikiškai galėtų atrodyti Soties turgaus teritorija, turinti tiek prekybos paviljoną, tiek renginiams skirtų erdvių. Architektams ir projektuotojams teko užpildyti erdvę, kur dabar M.K.Čurlionio gatvės pusėje įrengti gėlių paviljonai ir vyksta lauko prekyba erdvėje, esančioje arčiau Šiaulių gatvės.
Pasak architekto R.Miliukščio, „Agoros“ pasiūlyme pateikta įeigos aikštė suskaido pastato tūrį, o „Soties turgaus 2“ projekte perimetras labiau užpildytas, paliktos tik priešgaisrinės įvažos. Čia daug pasažų, praėjimo takų. Pasirinktas sprendimas įrengti įeigas į halę iš šonų, o ne tik statmenai gatvės. Recenzentas šį projektą vertino kaip tokį, kuriame aiškiai išreikšta funkcinė jėga.
„Šis projektas fundamentalus, nesuskaldytas ir gana aiškus“, – nuomonę apie „Stoties turgaus 2“ projektą išsakė architektas.
„Agoros“ projektas, pasak recenzento, išsiskiria tuo, kad jo autoriai numatė išnaudoti įvairias erdves, terasas, kuriose įsikurtų kavinės, išnaudojo stogus, ant kurių galėtų būti įrengtas net eksperimentinis miesto sodas. „Šį projektą priskirčiau žaismingai architektūrai, naudojant žalias erdves ant stogų, derinant prekybos paviljoną ir kitas veiklas. Yra numatyta vieta ir saulės elektrinei“, – konkurso darbą vertino KAUET narys R.Miliukštis.
Akcentas: „Stoties turgaus 2“ projekte numatoma atverti langus ir sukurti tarsi kavinių alėją. (Projektų autorių vizualizacija)
Išvaizdos skirtumai
Kita recenzentė L.Janušaitienė aptarė pateiktų projektų architektūrines idėjas. Abiejuose projektuose yra halė, kurioje ir vyktų pagrindinė turgaus veikla, tačiau kitoms veikloms skirtos erdvės projektuojamos jau visai kitaip.
Architektė sveikino „Stoties turgaus 2“ kūrėjus už sumanymą įeigas įrengti iš šono, o ne centre. Toks planavimas sumažins pėsčiųjų ant šaligatvio, kuris ties dabartiniu Stoties turgumi nelabai platus, tad, jei juo eina daug žmonių, dalis gali įeiti pro šoninę įeigą į turgaus paviljoną, jį tiesiog pereiti ir pro kitas duris tiesiai išeiti, taip išvengiant stumdymosi ant šaligatvio.
„Stoties turgaus 2“ kūrėjai išorės apdailai siūlo glazūruotą keramiką, kuri kuria aliuziją į švarų turgų, mat tokios medžiagos dažnai ir naudojamos turgaus halėse. „Vidaus elementas sąmoningai iškeliamas į lauką ir tai kuria modernią išraišką. Be to, ties įeigomis paliktas per visą pastato aukštį einantis stiklas, pro kurį krenta šviesa, o likusi šoninė fasado dalis dengta betonu. Šiaip siūlyčiau visus šoninius fasadus daryti stiklinius, kad dar labiau atsivertų erdvės“, – darbą vertino KAUET narė L.Janušaitienė.
„Agoros“ autoriai prekybos pasažą dėlioja kiek kitaip ir stengiasi išlaikyti masyvesnį tūrį. Abiejuose darbuose pastato erdvės išnaudojamos per kelis aukštus, nuo kurių bent iš dalies galima stebėti pirmame aukšte vykstantį turgavietės gyvenimą.
Svarbi ir turgaus dalis, atsisukanti į Šiaulių gatvę. Viename darbe kuriama kultūros erdvė, akį traukia tarsi banga nueinantis stoginės dizainas. Kitas darbas orientuotas į lauko paviljonus.
„Man „Stoties turgus 2“ projektas simetriškesnis, kur išpjautos formos pažymi pastato trajektoriją. Rytinis fasadas nukertamas, taip tarsi valdydamas toliau vykstantį architektūros chaosą. Šiame darbe vidinės konstrukcijos sąmoningai atitrauktos nuo įeigos ir sustiprina įeigos į pastatą efektą. Manau, kad darbe apgalvotos erdvės, kur būtų galima rengti šventes ar įvairius renginius – taip turgus ne tik patenkintų kasdienius miestiečių poreikius, bet ir galėtų transformuotis į kitoms veikloms skirtas erdves“, – pastebėjo recenzentė.
„Agoros“ atveju architektė išskyrė tai, kad numatyta daugiau įvairioms veiklos skirtų zonų, galimybė išeiti į terasas. „Įdomi administracijai skirta vieta, kur galima matyti vaizdą iš viršaus. Pastatas skaidomas į centrinį cilindro formos tūrį ir šonines navas. Vis dėlto, man atrodo, šis pastatas tokioje erdvėje labiau primena svetimkūnį nei architektūros objektą. Šviesus mūras taip pat nelabai įtikina“, – nuomonę pristatymo metu išsakė KAUET narė.
Pasirinkimas: „Agoros“ kūrėjai pristato žalias terasas ir siūlo įrengti kavinių. (KAUET nuotr.)
Maisto kultūra
L.Janušaitienė, vertindama konkursui pateiktus Stoties turgaus projektus, išskyrė maisto kultūros aspektą. „Agoros“ projekte viešojo maitinimo įstaigos išdėstytos skirtingose pastato erdvėse, tad lankytojai kviečiami užsukti į žalias terasas.
„Stoties turgaus 2“ projektas kviečia tarsi į gastronominę kelionę. Štai šoninėje pusėje numatyta atverti vitrinas, pro kurias būtų tiekiamas maistas. Kiekvienas langelis būtų skirtas skirtingam maisto tiekėjui, tad kol lankytojai pereitų per visą pasažą, galėtų prisiragauti įvairiausių skonių patiekalų. Pagal šį projektą numatyta, kad prisėsti prie staliukų galima iš lauko. Būtent iš lauko pusės galima būtų užsisakyti ir maisto, nors visi tiekėjai įsikūrę viduje.
Iš kitos „Soties turgaus 2“ pastato pusės tokiu pat principu gali būti parduodamos gėlės. Architektė atkreipė dėmesį, kad ir dabar nuo M.K.Čiurlionio gatvės pusės jos parduodamos, tad lankytojai būtent čia ieško šių prekių, todėl minėto projekto autoriai tarsi pratęsia tradiciją. Beje, šiame projekte numatoma, kad pirkėjai gėlių galėtų įsigyti ir viduje, nes jos parduodamos ir paviljonuose. Toks planavimas leidžia užtikrinti skirtingas temperatūras, reikalingas įvairioms gėlėms, mat į lauko pusę gali būti išnešami tie žiedai, kuriems nereikia ypatingų laikymo sąlygų, o iš halės pusės pirkėjai galėtų rinktis lepesnes gėles.
Kiek tilptų automobilių?
Viena pagrindinių konkurso sąlygų – parkavimo vietos. Abiejuose projektuose pateiktos galimos automobilių statymo vietos, tačiau pasirinkti siūlymai – skirtingi.
„Agoros“ kūrėjai apskaičiavo, kad požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje galėtų tilpti 70 automobilių, dar dešimt vietų būtų skirta aptarnaujančiam personalui, kuris tik atvažiuoja, iškrauna prekes ir išvažiuoja. „Stoties turgaus 2“ projekto autoriai numato, kad automobiliai būtų statomi dviejų aukštų požeminėje aikštelėje. Čia jų turėtų tilpti 114.
Abu darbų recenzentai pažymėjo, kad projektų autoriams reikėtų detaliau nurodyti, kaip vyktų eismas. Konkurse dalyvaujančiuose darbuose numatyta, kad į požeminę aikštelę būtų patenkama iš Šiaulių gatvės.
Architektai atkreipė dėmesį, kad „Stoties turgus 2“ projekte aiškiau išdėstyta eismo schema, atskirti pėsčiųjų takai nuo gatvės. Šiame projekte numatyta, kad atvažiavęs aptarnaujantis personalas iškrautų prekes prie lifto, nuo kurio patogu prekes paskirstyti po prekybos paviljonus, tada apsuktų ratą aplink suprojektuotą aikštę ir vėl Šiaulių gatve išvažiuotų. Recenzentai tikino, kad šiame projekte aiškiau nurodytos ir vietos neįgaliųjų automobiliams.
„Agoros“ autoriams pritrūko tikslumo teikiant brėžinius ir aprašymą, mat iki galo neaišku, ar prekes atvežę automobiliai turės kur apsisukti, ar reikės, išsikrovus prekes, išvažiuoti atbulomis.
Vaizdas: taip nuo M.K.Čiurlionio gatvės pateikiamas „Stoties turgaus 2“ (kairėje) ir „Agoros“ vaizdas. (Projektų autorių vizualizacija)
Kosmetinis remontas
„Kauno diena“ primena, kad Stoties turgus iš dalies buvo atnaujintas prieš metus. Tuomet iš M.K.Čiurlionio gatvės pusės neliko aptriušusių kioskelių – juos pakeitė konteinerinio dizaino paviljonai, atnaujintas ir grindinys, tad turgavietėje tapo jaukiau.
Be to, dabar Stoties turgus apjuostas nauja tvora, iš M.K.Čiurlionio gatvės lankytojus pasitinka pasikeitęs fasadas. Gyventojai, turintys negalią, turgavietę gali pasiekti įrengtomis nuovažomis. Be pastebimų remonto darbų, atnaujintos lietaus nuotekų sistemos, įrengti betoniniai šuliniai, sumontuotas kokybiškas apšvietimas, atskiras vandens įvadas gėlininkams.
Naujausi komentarai