Nemaloni prievolė

Retas gyventojas, įmonės vadovas nekeikia prievolės mokėti mokesčius. Pykstama, kad jie per dideli, abejojama, ar leidžiami apgalvotai, išvengiant nereikalingo švaistymo.

Ne vienas kaunietis sako jau pavargęs nuo atsakymų po kreipimosi į savivaldybę prispyrus visuomeniniam reikalui – nėra pinigų, biudžetas neguminis.

Pusė miesto biudžeto išleidžiama švietimui: mokytojų, ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimams, švietimo įstaigoms išlaikyti, renovacijai. Iš miesto biudžeto remontuojamos gatvės, duobėtos įvažos, prižiūrimi skverai, parkai ir kita.

Atrodytų, yra dar tiek sričių, kurios yra itin apleistos ir finansinių injekcijų joms verkiant reikia. Yra dar ir ES fondai, valstybinės finansavimo programos, tuštinančios šalies, o ne miesto biudžetą.

Ar skaičiuodami apleistus objektus, sritis, neigiamus valdininkų atsakymus kada nors susimąstėte, iš kur suplaukia pinigai į Kauno biudžetą? Kiek jo iš tiesų sudaro gyventojų įmokos? Kaip biudžeto įplaukos pasikeitė per dešimtmetį? Kaip jį paveikė gyventojų emigracijos mastai? Gal Kaunas atrado nišą, kuria dar nesuskubo pasinaudoti kiti miestai, o gal atvirkščiai – miesto valdžia nepakankamai išnaudoja turimus resursus?

Apie tai kalbamės su Kauno savivaldybės Finansų ir ekonomikos skyriaus Biudžeto poskyrio vedėja Irena Jurkšaitiene ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo prodekane doc. dr. Egle Gaule.

Keitėsi metodika

2005 m. ir 2015 m. didžiausios įplaukos į Kauno biudžetą buvo pajamos iš mokesčių: atitinkamai apie 59,9 mln. ir apie 153,5 mln. eurų.

Neginčijamas miesto gerovės šaltinis – Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) srautas: atitinkamai apie 49,1 mln. eurų (65,3 proc. viso biudžeto) ir apie 131,3 mln. eurų (76,8 proc. viso biudžeto).

Atrodytų keista – gyventojų, kartu ir mokesčių mokėtojų, Kaune per dešimtmetį gerokai sumažėjo, tačiau Kauno biudžetą pernai pasiekė beveik trigubai didesnė GPM suma nei prieš dešimt metų.

"Pagrindinis su GPM susijęs pokytis, kuris įvyko per pastarąjį dešimtmetį, yra tas, kad keitėsi gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams nuo mokestinių GPM pajamų. Prieš dešimtmetį šio mokesčio būdavo pervedama apie pusę, dabar savivaldybės jo gauna daugiau kaip 72,8 proc. Keitėsi pati socialinių įmokų ir kompensacijų skaičiavimo metodika bei mokėjimo funkcija buvo priskirta savivaldybės savarankiškai funkcijai, t.y., savivaldybėms perdavus socialinių išmokų mokėjimą, atitinkamai buvo sumažintos valstybės dotacijos savivaldybės biudžetui. Tad tai atsispindi savivaldybės pajamose", – aiškino E.Gaulė.

Kylant ekonomikai GPM surenkamumas savivaldybių biudžetuose didėjo ir dėl to, kad kilo gyventojų pajamos, minimalus darbo užmokestis. Be to, per dešimtmetį išplėsta mokesčių bazė. Dabar daugiau GPM surenkama nuo įvairesnių pajamų šaltinių, ne tik iš darbo užmokesčio apmokestinimo.

Išvyko ir pašalpų gavėjai

Ar galima bent apytikriai pabandyti paskaičiuoti, kokias pajamas prarado Kauno biudžetas dėl emigracijos?

E.Gaulė atkreipė dėmesį, kad iš Kauno išvykę gyventojai nebūtinai buvo dosnūs mokesčių mokėtojai, ne visi jie turėjo darbus. Jeigu turėjo, neaišku, kurios dalies išvykusiųjų kauniečių GPM lėšos patekdavo apskritai ne į Kauno, o į kitų savivaldybių biudžetus.

"Lietuvoje vyksta vidinė migracija, ypač į didžiuosius Lietuvos miestus, tačiau persikėlęs dirbti, gyventi kitur žmogus ne visada iš naujo deklaruoja gyvenamąją vietą. Gyventojo pajamų mokestis patenka į tos savivaldybės biudžetą, kurioje jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, nepriklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje iš tiesų gyvena, kurioje dirba", – kalbėjo E.Gaulė.

Tad netrūksta atvejų, kai į Kauną persikėlusio gyventi ir dirbti žmogaus mokesčiai ir toliau pildo, pavyzdžiui, Tauragės biudžetą. Būna ir atvirkščiai. Iš Kauno miesto persikelia gyventi į rajoną, bet, to nedeklaravus, mokesčiai klius miestui.

"Kalbant apie emigraciją į užsienį, tikėtina, kad emigruoja menkesnes pajamas gaudavę žmonės arba netgi socialinių pašalpų gavėjai, o ne pagrindiniai GPM generatoriai", – pridūrė E.Gaulė.

Daugiau surinkti GPM padeda ir kova su šešėliu, nelegaliu darbu, atlyginimų mokėjimu vokeliuose.

Pelningas nekilnojamasis turtas

Per dešimt metų stipriai išaugo ir biudžeto įplaukos iš nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) – beveik dvigubai. Nuo 7,7 mln. eurų iki 15,2 mln. eurų per metus.

"Priežastis – nuo 2006 m. pasikeitė NTM skaičiavimo tvarka: jis pradėtas skaičiuoti nuo nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių, kurios buvo apskaičiuotos didesnės nei atkuriamosios nekilnojamojo turto vertės, nuo kurių iki 2006 m. buvo skaičiuojamas NTM", – sakė I.Jurkšaitienė.

Nuo 2015 m. NTM fiziniai asmenys turi mokėti ir už nuosavybės teise priklausančius ar jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 220 tūkst. eurų.

Ši neapmokestinamoji vertė yra didinama 30 proc., jei šeima augina tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, arba šeima augina neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Pajamos už prekes ir paslaugas per dešimt metų išaugo beveik trigubai, tačiau bendrų pajamų iš nekilnojamojo turto mokesčio nepavijo. Padidėjo nuo kiek daugiau nei 4,1 mln. eurų iki kiek daugiau nei 10,9 mln. eurų.

"Šios įplaukos yra pajamos, kurias sumoka biudžetinės įstaigos, gavusios lėšas už savo funkcijų, numatytų jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, vykdymą ir pajamos už šių įstaigų trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą. Per dešimt metų didėjo mokesčių tarifai už biudžetinių įstaigų teikiamas paslaugas, nuomą, išlaikymą švietimo, sporto ir socialinių paslaugų įstaigose. Didėjo ir įstaigų skaičius", – aiškino I.Jurkšaitienė.

Kur didžiausias potencialas?

Per dešimtmetį į biudžetą labiausiai sumažėjo pajamos iš žemės išteklių realizavimo. 2005 m. surinkta 1,4 mln. eurų, o 2015 m. – vos 910,6 tūkst. eurų.

"Priežastis – valstybinės žemės išteklių mažėja, todėl mažėja sandorių ir pajamų, gautų iš jų", – aiškino I.Jurkšaitienė.

Tačiau yra sričių, kuriose miestas tikrai gali išspausti kur kas didesnes pajamas nei iki šiol. Didžiausią potencialą I.Jurkšaitienė įžvelgia surenkant mokesčius už valstybinius gamtos išteklius.

"2005 m. šie mokesčiai už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą sudarė 15 tūkst. eurų, o 2015 m. jau gauta 255 tūkst. eurų. Tai yra 17 kartų daugiau negu 2005 m. Tai, kad šių mokesčių surenkama daugiau, reiškia, kad sparčiau vystosi pramonė, ypač statybos sektorius. Vadinasi, pramonė po krizės atsigauna, mieste atsiranda didesnis įvairios paskirties statinių poreikis", – teigė I.Jurkšaitienė.

E.Gaulė pasakojo, kad situacija yra tokia, jog įstatymai apriboja savivaldybių pajamų šaltinius ir kompetenciją tuos šaltinius valdyti. "Miesto biudžetą reikėtų matyti kaip rezultatą to, ką savivaldybė nuveikia savo vietos ekonomikoje", – aiškino specialistė.

Perspektyviausia – savas verslas

Koks galėtų būti receptas Kaunui, kad jo biudžetas taptų riebesnis? "Pritraukti verslą, tada bus darbo vietų, daugės gyventojų. Tai yra pasaulinė tendencija", – akcentavo E.Gaulė. Ir iš karto įvardijo iššūkį, su kuriuo susiduria ir Vilnius, ir Klaipėda, ne tik Kaunas. Visas tris šias didžiąsias savivaldybes supa rajonų žiedinės savivaldybės ir miestams nebėra vietos kur plėstis.

Kaunas, be plėtimosi, turi ir kitų resursų. I.Jurkšaitienė vardijo būdus, kaip savivaldybė stengiasi pritraukti verslą. "Savo veiklą pradedantiems arba į Kauną persikeliantiems verslininkams už komercinės, pramonės ir sandėliavimo paskirties teritorijas taikomas simbolinis 0,01 proc. dydžio žemės mokestis", – pateikė pavyzdį savivaldybės atstovė.

Be to, pernai pradėta vykdyti jaunimo verslo skatinimo programa "Kauno startuoliai", iš kurios daug tikimasi naudos ir miestui. "Programos pagrindinis tikslas – sudaryti palankias sąlygas jaunimui plėtoti inovatyvų verslą, skatinti kurti verslo idėjas ir prisidėti įgyvendinant jas laikinojoje sostinėje. Šiemet miesto savivaldybė numačiusi skirti iki 100 tūkst. eurų. Tai yra dukart daugiau nei pernai", – skaičiavo I.Jurkšaitienė.

E.Gaulė, vertindama situaciją, lygino, kad Kaune tikrai matomas investuotojų pagyvėjimas. Tarptautinės bendrovės domisi savo filialų, antrinių bendrovių kūrimu. Kai kurios ne tik domisi, bet ir savo ketinimus įgyvendina.

"Vienas faktorių verslui pritraukti – palanki jam aplinka. Vienas šios aplinkos veiksnių – žemė arba patalpos. Džiaugiamės, kad Kaune gerėja kelių infrastruktūra. Tai turi pridėtinę vertę ir verslui, ir gyventojams", – kalbėjo E.Gaulė.

Vis dėlto gyventojų skaičiaus didinimas turi ir neigiamą pusę. "Gali atsirasti jų perkrova: didelės spūstys viešajame transporte, keliuose. Pasidaro nebepatrauklu tame mieste gyventi ir dirbti. Tad miesto valdžios užduotis ir yra rasti tinkamą derinį, kad verslai klestėtų, žmonės būtų laimingi", – kalbėjo E.Gaulė.

Labai daug kalbama apie užsienio investicijas, dedama daug pastangų joms pritraukti. Vis dėlto miestui daugiau naudos atneša lietuviškos investicijos. "Jeigu žiūrime į apmokestinimą, didžioji dalis užsienio bendrovės, įsteigtos Kaune, filialo mokesčių lėšų miesto biudžeto nepasieks, iškeliaus į užsienį. Užsienio šalyse yra atlikti tam tikri skaičiavimai ir nustatyta, kad vietinių investicijų poveikis miesto ekonomikos vystymuisi yra kur kas didesnis nei užsienio", – pabrėžė E.Gaulė.

Kituose miestuose – tas pats

Kaip Kauno biudžeto pokyčiai atrodo palyginus su Vilniaus ir Klaipėdos? "Skaičiai rodo, kad įplaukos į Kauno biudžetą per dešimtmetį padvigubėjo. Pažiūrėjus į tai Vilniaus ir Klaipėdos kontekste, ten situacija – lygiai tokia pati. Ekonomika vystėsi, dėl to skaičiai ir padvigubėję", – apibendrino E.Gaulė.

Ji kalbėjo, kad galima išskirti dvi pagrindines grupes pajamų, iš kur miestas gauna lėšų savo funkcijoms vykdyti, tai yra, mokestinės pajamos ir dotacijos.

"Per dešimtmetį keitėsi savivaldybių veiklos finansavimo logika, joms suteikta daugiau laisvių, įgaliojimų pačioms veikti. Daugiau priskiriama mokesčių lėšų, bet mažėja centrinis finansavimas – iš valstybės biudžeto", – aiškino ekspertė.

Atlyginimų pokyčiai

Vidutinis darbo užmokestis (bruto, eurais)

2005 m. 367,5

2015 m. 699,8

Minimali alga, eurais

2005 I pusmetis 144,8

2005 II pusmetis 159,3

2015 I pusmetis 300

2015 II pusmetis 325

Gausiausiai biudžetą papildantys mokesčiai

Metai Surinkti mokesčiai, mln. eurų Mokesčių grupė Biudžeto dalis, proc.

2005  59,9  GPM  49,1  82

Turto mokesčiai (žemės, paveldimo turto, įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčiai)  8,4  14

Prekių ir paslaugų mokesčiai (mokestis už aplinkos teršimą, rinkliavos)  2,3  3,8 proc.

2015  153,5  GPM  131,2  85,5

Turto mokesčiai (žemės, paveldimo turto, nekilnojamojo turto mokesčiai) 16,9  11 proc.

Prekių ir paslaugų mokesčiai (mokestis už aplinkos teršimą, rinkliavos) 5,3  3,4 proc.

Didžiausios biudžeto įplaukos, mln. eurų

Pajamos Suma 2005 m. Suma 2015 m.

Visas biudžetas 125,07 229,35

GPM 49,1 131,3

Nekilnojamojo turto mokestis 7,8 15,2

Pajamos už prekes ir paslaugas 4,1 10,9

Rinkliavos * 4,7

Nuomos mokestis už valstybinę žemę 3,0 3,0

Žemės išteklių realizavimo pajamos 1,4 0,9

*Nėra duomenų

Kauno miesto savivaldybės duomenys

Kauno miesto gyventojų skaičius

Gyventojai Vyrai Moterys

2006 m. pradžioje 348 506 156 414 192 092

2016 m. pradžioje 297 846 130 501 167 345

Darbingo* amžiaus Kauno miesto gyventojai

* Nuo 16 metų iki pensijos

Gyventojai Vyrai Moterys

2006 m. pradžioje 219 425 104 436 114 989

2016 m. pradžioje 182 341 85 693 96 648

Pokytis proc. -16,9 -17,9 -15,9

Lietuvos statistikos departamento duomenys