Karantinas neaplenkė ir seminaristų: klierikų kasdienybė – iš arti

Išsikrovė akumuliatoriai

Tikintiesiems atviri savo širdimis, į teritoriją, esančią Šv.Jurgio Kankinio bažnyčios kaimynystėje, Kauno kunigų seminarijos klierikai per karantiną nieko neįsileido, o ir patys kojos nekėlė anapus aukštos mūrinės tvoros. Pusę kovo, tiek pat gegužės ir visą balandžio mėnesį klierikai sėdėjo užsidarę savo kambariuose. Laisvu laiku jie suko ratus seminarijos teritorijoje, kur šiuo metu vienus žiedus keičia kiti, kasė lysves, tvarkė aplinką, žaidė krepšinį ir tinklinį, o apie gyvenimą už raudono mūro sienų skaitė tik naujienų portaluose. Dažniau klierikus buvo galima sutikti ir poilsio kambaryje žiūrinčius žinias, skambinančius gitara ar tiesiog besišnekučiuojančius.

Kovo 15-ąją aplankę paskirtas parapijas, klierikai visiškai atsiribojo nuo visuomenės, o seminarijos teritoriją kirto tik tada, kai po ilgos pertraukos ir karantino sąlygų sušvelninimo vadovybė jiems leido aplankyti savo namiškius.

"Per Motinos dieną klierikai labai norėjo išvykti, bet negalėjo. Mamas pasveikino telefonu, o į namus išvyko po karantino sąlygų palengvinimo", – Kauno kunigų seminarijos rektorius, kunigas teologijos mokslų daktaras Ramūnas Norkus juokavo, kad seminaristų džiaugsmo šūksnius netruko pakeisti neužvedamų automobilių garsas.

Jaunuoliams teko nemažai pavargti, kol po dviejų mėnesių atostogų mašinų varikliai ėmė dirbti.

Egzaminai – namuose

Savaitgaliais klierikai ir vėl sėdėjo seminarijoje. Įprastinių kelionių po parapijas, susitikimų su vienišais senoliais ar vaikais, besiruošiančiais Sutvirtinimo sakramentui ir Pirmajai komunijai, nebuvo. Kol nebuvo duotas vyskupo leidimas, klierikai su jaunimu dirbo nuotoliniu būdu. Gegužės 22 d. seminaristai baigė mokslus ir iškeliavo į namus. Juose gegužės 25-ąją pradėjo egzaminų sesiją. Dėl karantino šiemet ji vyksta nuotoliniu būdu, kaip ir pačios studijos. Teoriškai taip pat būtų galima organizuoti ir stojamuosius egzaminus, numatytus rugpjūčio 3 d., tačiau praktiškai, anot seminarijos rektoriaus, tai neįmanoma. Stojamojo egzamino metu su kandidatu bendrauja ne tik dvasininkų komisija, bet ir psichoterapeutai, kurie įvertina jo pasiruošimą gyventi akademinį ir dvasinį gyvenimą.

Seminarija liko tuščia – egzaminus klierikai laiko namuose. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

"Žmogų reikia matyti, jausti, o virtualusis bendravimas, stebint trečioms šalims, nebūtų toks asmeniškas", – rektorius vylėsi, kad baigiantis vasarai, pasaulis bus išlaisvintas nuo koronaviruso baimių, o šalis – nuo karantino, todėl stojamųjų egzaminų tvarka liks nepakitusi.

Jei vis dar galios kokie nors apribojimai, vadovybė pasirūpins būtiniausiomis apsaugos priemonėmis ir rekomenduojamu 2 m atstumu tarp kandidatų ir komisijos narių.

Prireikė laiko adaptuotis

Anksčiau po rytinių šv.Mišių ir pusryčių skubėję į paskaitas Vytauto Didžiojo universitete (VDU), per karantiną klierikai eidavo į savo kambarius ir jungdavo kompiuterius. Vieni studentai paskaitas baigdavo po pietų, o pasirinkusiems licenciato studijas užsiėmimai neretai tęsdavosi ir iki 20 val.

"Pamatytumėte, kokios raudonos jų akys būdavo po tokios dienos! Ne vienas buvo priverstas ieškoti specialių akinių su antirefleksine danga", – apie pastarųjų mėnesių iššūkius ir netikėtus atradimus kalbėjo dvasininkas.

Ilgiau pasėdėję prie kompiuterių seminaristai suprato, kad, esant reikalui, ryšį galima palaikyti ir tokiu būdu. Be to, studentai išmoko sėslumo. Jis, anot Kauno kunigų seminarijos rektoriaus, seminaristams pravers ateityje bendraujant su parapijiečiais.

"Kai esi parapijos klebonas, labai svarbu, kad žmonės tave rastų. Todėl reikia išmokti sėslumo, o ne tik su telefonu klaidžioti po Lietuvą", – dvasininkas neslėpė, kad klierikams, pratusiems kasdien keliauti į paskaitas ir bendrauti su įvairiais žmonėmis, pirmosios atskirties savaitės nebuvo pačios lengviausios.

Tuomet esą labai padėjo virtualieji pokalbiai su dvasininkais. Į seminaristus kreipėsi Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas, Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas dr. Algirdas Jurevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir kiti.

Nesivaiko kaukių madų

Karantinas ne tik padiktavo studijų formą, bet ir pakeitė kitus seminaristų įpročius. Pertraukų metu pietaudavę kavinėse ar greitojo maisto užkandinėse, nuo kovo 16-osios klierikai tris kartus per dieną susitikdavo seminarijos valgomajame pirmame aukšte. Čia jie pusryčiaudavo, pietaudavo, vakarieniaudavo, dalijosi bendra malda, prasidedančios ar besibaigiančios dienos įspūdžiais. Anksčiau pirkiniais apsirūpindavę patys, per karantiną seminaristai sudarydavo būtiniausių prekių sąrašus ir perduodavo juos prokuratoriui Zenonui Šalnai. Šis viską nuperkdavo ir pristatydavo klierikams.

"Jei labai kažko prireikdavo, sakydavau, kad užsidėtų kaukes, pirštines ir trumpam eitų tik iki artimiausios parduotuvės", – grįžę atgal į seminariją klierikai, anot rektoriaus, plaudavo, dezinfekuodavo rankas, vėdindavo drabužius ir laikėsi kitų rekomendacijų. Linkėdami ramybės vieni kitiems, rankų netiesdavo.

Dvasininkai pasirūpino būtiniausiomis apsaugos priemonėmis ir kaukėmis.

"Būdami seminarijoje kaukių nenešiojame, tačiau turime jų bent po kelias. Viena moteriškė pasiuvo ir atnešė apie penkiolika, vėliau dar gavome. O visai neseniai atkeliavo dėžutės su vienkartinėmis medicininėmis kaukėmis", – paklaustas, ar seminaristai nesivaiko apsauginių veido kaukių madų, rektorius tikino, kad šiuo klausimu jie yra konservatyvūs. Nors tarp atneštų kaukių buvo margų, puoštų įvairiais raštais, klierikai mieliau rinkosi vienspalves, tamsesnių atspalvių.

Jei labai kažko prireikia, sakau, kad užsidėtų kaukes, pirštines ir trumpam išeitų tik iki artimiausios parduotuvės.

Nukelti kunigų šventimai

Įprastai per Velykas keliaudavę namo, šiemet Kristaus Prisikėlimą ir gamtos atbudimą klierikai šventė seminarijoje. Todėl ir vėlyvuosius šventinius pusryčius ant baltos staltiesės jiems išdėliojo ne mamos ar seserys, o seminarijos virtuvės darbštuolės.

"Jos ir margučius išmargino, eilute ant stalo išrikiavo", – apsukęs ratą valgomajame, kuriame tebesijautė pietų kvapas, kunigas R.Norkus stabtelėjo prie medinės sekcijos ir ant jos sudėtų apdovanojimų taurių.

Pastaroji kolekcija šiemet liks nepapildyta, nes sporto žaidynės, tradiciškai suburdavusios seminaristus iš Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos, šiemet dėl karantino neįvyko. Teko atšaukti ir balandžio mėnesį numatytus devynių pastoracinę praktiką parapijose atliekančių studentų kunigystės šventimus. Kol kas dar neaišku, kada rankų uždėjimu ant galvų vyskupas studentus įšventins į kunigus.

"Kažkam teko karas, kažkam – maras, o mums – pandemija. Turėsime ką prisiminti ir ką papasakoti", – kunigas R.Norkus pakilo į antrame aukšte esančią auditoriją. Įprastai joje vyksta baigiamieji egzaminai ir bent kartą per savaitę giedojimo paskaitos. Karantino metu pastarosios taip pat nevyko.

"Kai kuriems studentams tai visai patiko, nes dėstytoja – mūsų bažnyčios vargonininkė yra griežta. Ji sako, kad klierikas negali mokytis penketui. Mažiausias pažymys – septynetas, o jį reikia pelnyti. Tai sėdi ir skambina pianinu klierikai, kol pavyksta", – seminarijos rektorius vylėsi, kad po vasaros atostogų gyvenimas grįš į savo vėžes, o po Šiluvos atlaidų rugsėjį naujieji ir dabartiniai seminaristai mokslo metus pradės jau ne prie kompiuterių.