Kariuomenės pratybose – svarbus Kauno klinikų vaidmuo: čia atgabenti sužeisti kariai

Tarptautiniuose karių mokymuose „Geležinis vilkas 2023“ šį kartą skirtas dėmesys ir sąveikai su gydymo įstaigomis. Pratybų metu sužeistiems kariams suteikta pirmoji pagalba menamame mūšio lauke, karo lauko ligoninėje, o sunkiausiai sužaloti atskraidinti į Kauno klinikas.

Pratybų svarba

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys stebėjo Karo medicinos tarnybos karių pratybas, vykusias laikinai įrengtoje lauko ligoninėje Pravieniškių II kaime (Kaišiadorių rajonas).

Pagal scenarijų, vyko mūšis, kurio metu sužeisti kariai. Pratybų metu buvo galima matyti ne tik kovinius veiksmus, kaip Lietuvos ir sąjungininkų kariai ginasi, bet taip pat kaip jiems suteikiama medicininė pagalba.

Treniruojantis modeliuota situacija, kai skyriaus kontratakos metu sužeidžiami kariai. Pirmoji pagalba jiems suteikta vietoje, panaudojant Lietuvos kariuomenės turimus pagalbos ir gyvybės išsaugojimo išteklius, esančius medicininiame krepšyje. Suteikus pirmąją pagalbą, paieškos ir evakuacijos grandis, pasitelkusi šarvuotą transporterį M113 vykdė sužeistųjų pervežimą į lauko ligoninę. Tai vadinamoji antroji rolė, kur sužeistiesiems suteikiama tolimesnė būtinoji pagalba ir būklė stabilizuojama. Sunkiausius sužeidimus patyrę kariai paruošti transportavimui iš Pravieniškių ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniais Mi-8 pergabenti į LSMU Kauno klinikas tolesniam gydymui.

 

 

„Šį kartą stebėjome pratybų kompleksiškumą, kuomet įtraukiama labai svarbus komponentas – medicininė parama. Tai sudėtingas veiksmas karo metu, kai reikia evakuoti iš priešakinių pozicijų, suteikti pirminę pagalbą ir tiems, kuriems reikia, gabenti į Kauno klinikas. Realybėje taip viskas ir atrodytų, yra sukurti planai, jie nuolat analizuojami, tobulinami ir pritaikomi prie esamos situacijos“, – kalbėjo kariuomenės vadas V. Rupšys.

Jis pridūrė, kad dažniausiai kariai treniruojasi suteikti pagalbą sužeistajam mūšio lauke ir lauko ligoninėje. Šį kartą nuspręsta į pratybas įtraukti ir vadinamąją trečią rolę, į kurią patenka būtent Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldus medicinos personalas, todėl buvo galima stebėti, kaip pagalba suteikiama nuo pat pradinio taško mūšio lauke, iki galutinio Kauno klinikose, kur sužeisti kariai gydomi toliau.

„Dažnai tokių pratybų negalime daryti, nes negalime dažnai užimti medikų, kurie dirba savo įprastą darbą ir teikia pagalbą mūsų piliečiams. Tokios pratybos turi būti periodinės, bet tikrai ne kasdieninės. Visgi, galime pasidžiaugti kariuomenės bendradarbiavimu su SAM sveikatos įstaigomis, Karo medicinos tarnyba tiek taikos metu, tiek ruošiantis kariniam konfliktui“, – pridūrė V. Rupšys.

Ministro vertinimas

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys antrino sakydamas, kad tokios pratybos negali vykti itin dažnai, tačiau, kai jos vyksta, būtina išsamiai išanalizuoti, ar tikrai viskas tinkamai veikia, ką galima tobulinti, kad pagalba sužeistiems kariams būtų tinkamai suteikta ir kuo daugiau gyvybių pavyktų išgelbėti.

„Pradžioje gydymo įstaigos turi įgyvendinti mobilizacines pratybas. Pernai turėjome tokias pratybas Tauragėje, Klaipėdoje, Panevėžyje, o šį kartą Kauno klinikos dalyvavo realiose pratybose. Tai buvo didžiausi mokymai, kokie tik iki šiol yra buvę. Jų ypatumas tas, kad buvo išbandoma, kaip veiktų gydymo įstaiga ekstremalioje situacijoje, tačiau realiai nestabdydama įprastinės veiklos. Pratybų metu taip pat tikrinta, kaip sugebame susikomunikuoti“, – kalbėjo A. Dulkys.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ministras pažymėjo, kad Kauno klinikų dar laukia detali pratybų analizė, kurios metu paaiškės, kiek laiko trunka priimti galimai sužeistus karius, kaip pataikyti į tas auksines minutes bei valandas, kurios pažymėtos ir NATO protokoluose.

„Kauno klinikos yra lyderės mobilizacinėse pratybose, gali užtikrinti maisto ir vandens atsargas ar ryšio kanalus. Kauno klinikos čia tikrai daug pažengusios, tačiau šių pratybų metu vaikščiodami jau matėme tam tikras vietas, kur reikia perdėlioti tokius paprastus dalykus, kaip ženklinimą tuneliuose, nes tai kartais gali lemti žmogaus gyvybę. Aišku, gilesni vertinimai bus vėliau“, – pirminį vertinimą pateikė A. Dulkys.

Jis užsiminė, kad daugiau nei 200 šalies gydymo įstaigų gali būti sujungtos nacionaliniu ryšiu, kuris karo metu be galo svarbus ir leidžia ligoninėms koordinuoti veiksmus. Be to, visos ES mastu sprendžiama, kaip bendrijos nariams užtikrinti medikamentų saugojimą, paskirstymą. Toks vienas centras turėtų atsirasti ir Lietuvoje.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Klinikų pasiruošimas

Nors į Kauno klinikų teritoriją nusileidę keli kariniai sraigtasparniai pritraukę smalsuolių būrį, o medikai turėjo perimti sužeistuosius, realus darbas šioje gydymo įstaigoje nesustojo. Tiesa, Traumų ir skubios pagalbos centre teko perplanuoti veiksmus ir dalį pacientų paskirstyti po kitus skyrius. Šiame skyriuje liko tik sunkiausias traumas patyrę pacientai, tad kai kurie jų galėjo stebėti ir vykstančias pratybas bei į klinikas ant neštuvų nešamus pratybose sužeistus karius.

Juk net ir esant karinei situacijai, žmonės gimsta, juos ištinka infarktas ar insultas, jie gali patirti traumą.

„Ligoninės darbas nesustojo, nes žmonės serga ir toliau, tad ir pratybų metu jie buvo vežami į klinikas, tačiau prasidėjus pratyboms, Skubios pagalbos centras buvo decentralizuotas ir ligoniai paskirstyti į dvylika padalinių ir ten toliau rūpinamasi jų sveikata“, – kalbėjo LSMU Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius.

Jis nurodė, kad aktyvavus ekstremalią situaciją Kauno klinikose, prasidėjo ir stebėjimas, kiek laiko truks pradėtos operacijos, kada galima būtų jas atlaisvinti galimiems kariams. Taip pat visi darbuotojai įspėti apie vykdomas pratybas ir ekstremalią parengtį. Tiesa, šį kartą papildomo medicinos personalo iš namų kviesti nereikėjo, tačiau, esant reikalui, tokia galimybė yra.

„Mums visiems iš tokių pratybų yra didelė nauda, nes tokio masto pratybų niekada neturėjome. Galime pažiūrėti, kaip veikia visi mūsų procesai, kaip perorientuoti darbus. Juk net ir esant karinei situacijai, žmonės gimsta, juos ištinka infarktas ar insultas, jie gali patirti traumą, todėl svarbu žinoti, kaip paskirstyti pacientus ir užtikrinti pagalbą abiem srautais. Kai žinai, kaip daryti, tada būna ramu“, – pratybų svarbą pabrėžė R. Jurkevičius.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Karių mokymai

Gegužės 8 d. prasidėjusiuose tarptautiniuose mokymuose „Geležinis vilkas 2023-I“, su nei 3,5 tūkst. karių su 600 karinės technikos vienetų iš Lietuvos bei vienuolikos kitų NATO valstybių treniruojasi planuoti ir atlikti puolimo, gynybos ir kitas operacijas. Dvi savaites truksiančių pratybų metu išbandomas bei tobulinamas ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimas su sveikatos apsaugos sektoriumi.

Visų pratybų „Geležinis vilkas 2023-I“ metu Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė ir Lietuvos kariuomenės Vaidoto pėstininkų batalionas treniruojasi „pajėgos prieš pajėgas“ metodu. Šiuos mokymus kasmet organizuoja Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, jais siekiama įvertinti šiai brigadai priklausančių vienetų kovinę parengtį ir sinchronizuoti standartines operacijų procedūras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Chi, chi...

Chi, chi... portretas
Ne tik klinikos, visa medicina parode ko vertos per covid epidemija. Chaosas, blaškymasis, ir didžiausiai perteklinių mirčių skaičius. O jei dar šitas bus ministru...

R

R portretas
Tam ir yra pratybos, kad sužinoti kur silpnos vietos ir reikia pasitempti. Čia tas pats, kaip niekad neplaukus ir pasiskaicius teorijos bandyti plaukti. Be pratybų neismoksi plaukti.

Žilvinas Ručys

Žilvinas Ručys portretas
galima eilinį kart pasijuokti iš valstybės tarnybų ir realių bėdų nuslėpimu . Lietuvos kariuomenė ne kas kita kaip valstybės parazitas , kaip ir valstybės tarnautojai priimantys sprendimus , nutarimus ir apvaginėjantys taip Lietuvos piliečius ir Lietuvą . Lietuvoje ne namai o griuvėsiai ir puvėkai , ko pasekoje po keletos sviedinių tiesiog miestas supleškėtu ir būtu šimtai tūkstančių aukų , o pati kariuomenė būtu sutriuškinta
VISI KOMENTARAI 15

Galerijos

Daugiau straipsnių