Žalioji Kauno oazė – Lampėdžio ežeras tokią kaitrią dieną atrodė neįtikėtinai. Darbo dienomis ežero pakrantės būna gausiau nusėstos žmonių nei šį ilgąjį savaitgalį. Tik privažiavus pirmąsias automobilių stovėjimo aikšteles tuščios vietos leido nujausti, kad žmonių antplūdžio nėra.
„Palangoje skruzdėlynas, o pas mus prabangi tuštuma“, – situacijos nedramatizavo nuo 1977 metų gelbėtoju dirbantis Juozas Daraška. „Pavėsyje 32 laipsniai šilumos, vandens temperatūra pasiekė 23 laipsnius“, – tikslią vidurdienio statistiką pasakė gelbėtojas.
Termometro stulpelis kilo aukštyn, o iš pradžių pasirinkę buvimą saulėje, žmonės pamažėle rinkosi daiktus ir traukė ieškoti pavėsio. „Labai karšta. Tik išlipi iš vandens ir vėl norisi atgal“, – atmynęs dviračiu prie Lampėdžio ežero Arūnas tvirtino atgal į miestą neskubėsiąs.
„Visai nėra reikalo būti saulėje. Nenorime persikaitinti, o mieste tiesiog dusina, neįmanoma būti“, – įsitaisę pušies pavėsyje vasara mėgavosi Ieva ir Saulius.
Dar tuštesnis paplūdimys buvo Santakos parke. Niekas nesiryžo žaisti tinklinio specialiai tam įrengtoje aikštelėje. Vienas kitas poilsiautojas ir šiame miesto paplūdimyje rinkosi medžių paunksnę, o ne tiesioginę saulės spindulių dozę.
Panemunės paplūdimys prie Nemuno gyvena tuo pat ritmu.. „Šiandien mums ne kokia nors išskirtinė diena. Netoli gyvename, todėl ir atėjome. Beveik kasdien pabūname porą valandų, ir pakanka“, – atviravo dviejų mažų nurudusių panemuniškių mama.
Niekuo neišsiskyrė ir Kauno marių paplūdimys. Per galvas lipti, norint rasti vietos po saule, tikrai nereikėjo.
„Prieš maždaug 10 metų miesto paplūdimių populiarumas ėmė mažėti. Kadaise būdavo apie 2 tūkst. žmonių, o šiandien skaičiuočiau, kad kokie 200 gal ir bus“, – pastebėjo 38 metus gelbėtoju dirbantis Pranas Urbelis.
Naujausi komentarai