Politikas ar verslininkas? Miestą reprezentuojantis simbolis ar ūkvedys? Koks turėtų būti Kauno miesto gyventojų tiesiogiai išrinktas meras? Į šiuos klausimus atsakę Kauno politinio gyvenimo lyderiai pripažino, kad tokių rinkimų rezultatai – neprognozuojami.

Kandidatų netrūktų

Bene visų įtakingiausių Lietuvos politinių jėgų atstovai teigia, kad Seimas pagaliau subrendo įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Tačiau tam kelią gali užkirsti nesutarimai dėl to, kokiomis galiomis turėtų disponuoti tiesiogiai gyventojų renkamas miesto vadovas. Šiuo klausimu nesutaria ir Kauno politinio pasaulio stambiausios figūros. Dalis jų mano, kad meras net neturėtų būti politikas.

Daugelis pašnekovų išsisuko, neįvardydami galimų kandidatų į Kauno miesto mero postą, bet pripažino, kad jei rinkimai vyktų rytoj, pretendentų laimėti gretose būtų ir dabartinis meras Andrius Kupčinskas. Pastarasis įsitikinęs, kad nė vienam iš kandidatų nebūtų lengva. "Manau, varžytuvės Kaune būtų labai atkaklios. Į mero vietą galėtų pretenduoti gal dešimt ar net daugiau žmonių", – svarstė A.Kupčinskas.

Vardiklis – didesnės galios

Daugelis už tiesioginius merų rinkimus agituojančių politikų tikina, kad tokiu būdu išrinktam savivaldybės vedliui turi būti suteikta daugiau galių, priimant ne tik politinius, bet ir kasdienius ūkinius sprendimus.

"Dabar merui net negali užduoti klausimų apie miesto ūkį, nes jam nesuteikta galimybė kontroliuoti ūkinę veiklą", – už mero funkcijų praplėtimą agitavo trečią kadenciją Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbantis Gintautas Labanauskas.

A.Kupčinsko teigimu, ne ką mažiau svarbu, kad meras turėtų galimybę pasirinkti savo komandą – ne tik savo pavaduotojus, bet ir administracijos direktorių. Šiuo metu šis postas neretai dedamas ant politinių žaidimų stalo, derantis dėl savivaldybes valdančių koalicijų sudėties.

"Todėl pasitaiko, kai mero ir administracijos direktoriaus pareigas užima skirtingų politinių įsitikinimų ar pažiūrų žmonės, kurie nesutaria. Sklandus bendradarbiavimas tampa neįmanomas", – aiškino A.Kupčinskas.

Užtektų gyventojų palaikymo

Rimantas Mikaitis patvirtino, kad būdamas Kauno meru pasigedo šiek tiek platesnių irklų miesto ūkinio gyvenimo reikaluose, tačiau, jo nuomone, meras turėtų išlikti politiniu simboliu. Užtektinai įtakos suteiktų vien tai, kad miesto vadovas būtų išrinktas tiesioginių rinkimų keliu, nes už nugaros jis jaustų rinkėjų palaikymą. Tai atrištų rankas, kurias dabar pančioja politiniais principais suburtos koalicijos.

"Mero žodžio svoris būtų didesnis. Jis galėtų gana laisvai priimti sprendimus, kuriuos dabar tenka derinti su partneriais", – kalbėjo R.Mikaitis.

Per praėjusius savivaldybės tarybų rinkimus į Kauno politinio pasaulio sunkiasvorių būrį įsiveržusi Aušra Ručienė mero įgaliojimų bagažo siūlo visai nedidinti. Jos nuomone, savivaldybių merai turėtų atlikti reprezentacinį vaidmenį, o užsiimti ūkine veikla – kitokio plauko specialistai. "Jei bus užkrautos ir ūkinės funkcijos, merai bus lyg vykdomųjų komitetų pirmininkai", – mano A.Ručienė.

Rekomenduoja verslininkus

Visiškai priešingos pozicijos besilaikantys politikai ragina nebijoti merui įduoti raktus nuo visų durų.

"Galų gale nėra tokio diktatoriaus, kuris negali būti nuverstas. Yra visokių mechanizmų, kad žmogus neužsimirštų", – sakė G.Labanauskas. Jam pritariantis tarybos narys Gintaras Jonas Furmanavičius mano, kad merui turėtų būti perduotos kone visos administracijos direktoriaus funkcijos. Tiesa, su viena sąlyga – meras turi būti ne politikas.

"Aš balsuočiau už verslininką. Jeigu žmogus sugeba sutvarkyti verslą, tai ir miestą sugebės. Manau, neblogas meras būtų Tautvydas Barštys. Gali išlįsti ir visai politikoje nežinomas žmogus. Žiūrėkite, kaip prieš praėjusius rinkimus iššoko "Vieningas Kaunas". O ką, Visvaldas Matijošaitis būtų buvęs blogas meras?" – galimas kandidatūras svarstė G.J.Furmanavičius.

Paklaustas, ar imtų miesto vairą, V.Matijošaitis papurtė galvą, tačiau vėliau atsakė tradiciškai, kaip ir daugelis kitų pašnekovų: "Negalvojau apie tai, bet jei jausčiau žmonių palaikymą, sutikčiau." Jis taip pat įsitikinęs, kad meras neturėtų būti politikas.

"Miestiečių pinigai turėtų būti leidžiami miestui tvarkyti, o ne savireklamai. O kai miestą valdo partijos atstovas, jam daugiau rūpi asmeninis, o ne miesto įvaizdis", – dėstė V.Matijošaitis. Verslininkas mano, kad administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojų pareigybės turėtų išlikti, tačiau žmones joms turėtų atrinkti profesionalai, o ne meras ar taryba.

"Aš esu už tai, kad atsirastų kauniečių, nebijančių prisiimti atsakomybės. Tarp politikų tokių nematau", – nukirto V.Matijošaitis.

Atsirastų naujų dedamųjų

Seimo narė, Kauno miesto socialdemokratų lyderė Orinta Leiputė sakė pritarianti jos partijos siekiui įteisinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau pati pažėrė tokių rinkimų trūkumų saują. Ar pavyks užtikrinti sklandų darbą, jei miesto tarybos daugumos ir mero politinės pažiūros ar įsitikinimai nesutaps? Kas bus, jei dėl sumanios rinkimų kampanijos laimės jokios patirties neturintis žmogus?

O.Leiputė neabejoja, kad tiesioginiams rinkimams įtaką darytų kai kurie kultūriniai ir socialiniai niuansai. Pavyzdžiui, mažose savivaldybėse neretai daug balsų susigraibo politikai, kurie pasižymi ne profesionalumu, o gerais asmeniniais santykiais su bendruomenės nariais. Socialdemokratė taip pat mano, kad su papildomais sunkumais varžytuvėse dėl mero posto susidurtų moterys.

"Oi, kodėl? Gal ji jaučia kažkokią diskriminaciją? Aš jos nejaučiu, nemanau, kad tai būtų trukdys", – su O.Leipute nesutiko A.Ručienė.

"Negaliu tiksliai pasakyti, kas būtų rinkimų favoritas, bet greičiausiai tai būtų moteris, nes šiuo metu tai madinga", – nusijuokė buvęs meras Arvydas Garbaravičius.

Bijo populistų

"Tiesioginiai rinkimai iš kandidatų į merus sąrašo išmestų daug tokių, kurie į tarybą patenka per partijų sąrašus ir paskui tampa merais, neturėdami tam gabumų", – svarstė A.Garbaravičius.
Kai kurie kiti politikai kalbėjo priešingai. Neva tiesioginiai rinkimai galėtų į mero postą pasodinti jam netinkančius populistus.

Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius patarė negalvoti, kad tiesioginiai mero rinkimai ką nors pakeistų iš esmės."Lietuvoje prezidentą žmonės renka tiesioginiuose rinkimuose, o Latvijoje – Seimas. Ar žmonių gyvenimas dėl to skiriasi? Jis nepriklauso nuo prezidento išrinkimo būdo. Jis nėra labai svarbus", – dėstė S.Buškevičius.

Favoritas – A.Kupčinskas?

"Kas laimėtų tiesioginius merų rinkimus Kaune? Tai gal aš", – akimirką pagalvojęs nepasikuklino S.Buškevičius.

Daugelis kitų pašnekovų tikino apie dalyvavimą tiesioginiuose rinkimuose nepagalvoję, o dabartinio mero oponentai nepraleido progos jam įkąsti, sakydami, kad iš stagnacijos neišbrendančiam Kaunui nebesvarbu, kas bus meras, svarbiausia, kad jis drąsiai imtųsi darbo ir nebijotų atsakomybės.

"Svarbiausia, kad meras ką nors darytų. Gali ir klysti, paskui pataisysime", – kalbėjo A.Garbaravičius.

"Kaunas vis ritasi žemyn. Pagal savivaldybių indeksą mus jau aplenkė Panevėžys. Tai yra gėda. Manau, kad žmonės patys priims sprendimą ir pasirinks kitos partijos kandidatą (ne konservatorių – red. past.)", – kalbėjo O.Leiputė.

"Labai abejoju, ar dabartinis meras dvi kadencijas iš eilės laimėtų, jeigu būtų tiesioginiai rinkimai. Matot, kokia yra gyvenimo kokybė Kaune?" – merą peikė G.J.Furmanavičius. Vis dėlto Darbo partijos atstovas pripažino, kad bene daugiausia galimybių laimėti tiesioginius rinkimus turėtų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai.

"Nes Kaunas – konservatorių sostinė. Vis dėlto, manau, meru nebūtinai turėtų būti A.Kupčinskas. Jie turi ir daugiau tinkamų žmonių. Kodėl ne Edita Gudišauskienė arba Vygantas Gudėnas?" – svarstė G.J.Furmanavičius.

G.Labanauskas mano, kad rinkimų favoritas būtų A.Kupčinskas, tačiau tiesioginiai merų rinkimai ateityje galėtų pasitarnauti ir konservatorių oponentams.

"Viena priežasčių, kodėl Kaune dominuoja konservatoriai – rinkėjų neaktyvumas. Jei piliečiams parodysime, kad jų balsai kažką lemia, balsuoti ateis daugiau žmonių", – vylėsi G.Labanauskas.

Giedrius Česnakas
Politologas

Tiesioginiuose rinkimuose dabartinis meras prieš kitus kandidatus pranašumo turi tiek, kiek yra labiau matomas už kitus. Jam nereikia reklamuotis, nes yra pastebimas renginiuose, spaudoje. Prieš eilinius kandidatus pranašumą kurtų ir tie politikai, kurie išsiskiria savo pareiškimais. Todėl, pavyzdžiui, savo jėgomis pasitikintis Stanislovas Buškevičius bent iš dalies yra teisus. Manau, kad mero rinkimuose jis surinktų daugiau balsų nei daugelis kitų miesto tarybos narių.

Manau, Kaune yra žmonių, kurie šiuo metu nėra tarybos nariai, bet galėtų tapti merais. Lietuvoje mėgstama balsuoti už nepartinius, nesusijusius su politinėmis ir verslo grupėmis asmenis. Vis dėlto, jei laimėtų su politika nesusijęs žmogus, kiltų klausimas: kaip meras bendraus su miesto taryba? Jeigu jo požiūris nesutampa su tarybos daugumos, koks bus rezultatas? Todėl gal būtų racionalu merą rinkti iš partijų sąrašų: palaikomos partijos sąraše pažymint asmenį, kuris turėtų būti meras. Dabartinė veikimo sistema nėra ideali, bet ji kažkaip dar veikia. O kitaip galime turėti nuolatines valdymo krizes 60-yje savivaldybių.

Šiandien neprognozuokime, kas galėtų laimėti tiesioginius merų rinkimus. Dar yra daug laiko, galimi ir netikėtumai. Kaune labai stiprūs konservatoriai ir socialdemokratai, tačiau užtenka vieno mobilizuojančio įvykio, kad iššoktų ir kitos jėgos, kaip tą prieš Seimo rinkimus padarė "Drąsos kelias". Kauno mero rinkimuose Neringa Venckienė būtų turėjusi vienus didžiausių šansų laimėti. Per praėjusius savivaldos rinkimus iššovė "Vieningas Kaunas". Gal ir V.Matijošaitis būtų turėjęs šansų tiesioginiuose merų rinkimuose, jau nekalbu apie, pavyzdžiui, Arvydą Sabonį. Jam konkurencijos nebūtų. Žymios asmenybės laimėtų rinkimus, o kas toliau? Ar jiems su tarybos nariais pavyktų sėkmingai dirbti kartu ketverius metus?

Optimistė: M.Petrauskienė tiki, kad tiesioginių merų rinkimų idėja įgyvendinama ir nekeičiant Konstitucijos.

Tiesiogiai renkamas meras bus gavęs didžiausią gyventojų pasitikėjimą, todėl reikia padaryti taip, kad taryba jo taip lengvai negalėtų nustumti.

2015 m. – tiesioginių mero rinkimų įteisinimo aktyvistai siekia, kad tais metais gyventojai jau patys rinktų merus.

M.Petrauskienė: tiesioginiai rinkimai turi įvykti

Tiesioginius merų rinkimus įteisinti siekiantys aktyvistai kol kas negali atsakyti į visus klausimus, tačiau teigia tikintys, kad visi Lietuvos gyventojai merus rinkti galės nuo 2015 m.

Daugelis politikų deklaruoja sutinkantys, kad merų rinkimai turėtų būti tiesioginiai, tačiau vieni pageidauja mero ūkvedžio, kiti – politiko su truputį didesniais įgaliojimais. Todėl naivu tikėtis, kad viena vizija suvienys 94 Seimo narius. Būtent tiek jų balsų reikia Konstitucijai pakeisti. Seime apie tai diskutavęs gausus politikų, teisininkų ir politologų būrys nusprendė, kad idėja įgyvendinama ir be Konstitucijos keitimo.

"Konstitucijos pataisos būtų rimtesnis žingsnis, bet mano ir Seimo nario Albino Mitrulevičiaus projektui įgyvendinti jos nėra būtinos, užtenka priimti įstatymą paprasta Seimo narių dauguma", – pastebėjo Seimo narė Milda Petrauskienė.

– Ar tiesiogiai išrinktas meras atliktų daugiau funkcijų? – "Kauno diena" pasiteiravo M.Petrauskienės.

– Jam būtų perduota dalis administracijos direktorius funkcijų. Pavyzdžiui, jis skirtų savivaldybės įstaigų vadovus, tvirtintų detaliuosius planus.

– Bet administracijos direktoriaus pareigos išliktų?

– Valdžių padalijimas yra būtinas, todėl šis postas liktų. Direktorius yra samdomas darbuotojas ir vykdo, ką nurodo taryba. Administracijos direktorių skirtų taryba mero teikimu. Dar yra daug neatsakytų klausimų, pavyzdžiui, koks būtų mero atstatydinimo mechanizmas. Dabar tai gali padaryti taryba vieno balso persvara. Tiesiogiai renkamas meras bus gavęs didžiausią gyventojų pasitikėjimą, todėl reikia padaryti taip, kad taryba jo taip lengvai negalėtų nustumti. Gal nustatysime, kad merą būtų galima atstatydinti dviejų trečdalių ar trijų ketvirtadalių tarybos narių balsais. Galimybę atstatydinti merą turi turėti ir jį rinkę gyventojai.

– Kalbate apie referendumą?

– Tokia galimybė privalo būti. Juk gali visaip atsitikti. To mes dar neįrašėme į projektą. Dar daug ką turime padaryti, bet vis tiek labai realu, kad 2015 m. įvyks tiesioginiai merų rinkimai.

Politikai apie mero galias ir sugebėjimus

"Ne ką mažiau svarbu, kad meras turėtų galimybę pasirinkti savo komandą – ne tik pavaduotojus, bet ir administracijos direktorių", A.Kupčinskas

"Meras turėtų išlikti politiniu simboliu", R.Mikaitis

"Reikėtų daugiau galių priimant ne tik politinius, bet ir kasdienius ūkinius sprendimus", G.Labanauskas

"Jei bus užkrautos ir ūkinės funkcijos, merai taps vykdomųjų komitetų pirmininkais", A.Ručienė

"Aš esu už tai, kad atsirastų kauniečių, nebijančių prisiimti atsakomybės. Tarp politikų tokių nematau", V.Matijošaitis

"Svarbiausia, kad meras ką nors darytų. Gali ir klysti, paskui pataisysime", A.Garbaravičius

"Aš balsuočiau už verslininką. Jeigu žmogus sugeba sutvarkyti verslą, tai ir miestą sugebės", G.Furmanavičius

"Tai gal aš?", S.Buškevičius