Kauno savivaldybė suka galvą, ką daryti su mieste ištuštėjusiomis mokyklomis, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė palaimino naujo centro statybąs sutrikusio elgesio ir emocijų vaikams. Specialistai gūžčioja pečiais: kam gali būti naudingos tokios statybos?

Pradėjo iškilmingai

"Skelbiama, kad naujasis centras bus skirtas vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų. Socializacijos centrai dirba su tokiais vaikais. Kaune yra du tokie centrai, tad sunku suprasti, kam reikalingas dar vienas. Dešimt metų dirbu šioje srityje – reikia spręsti, kaip pagerinti socializacijos centruose teikiamą pagalbą vaikams, kaip juos padaryti modernius ir patrauklius, o ne imtis naujų statybų, bet statybos, matyt, kažkam labiau naudingos", – dalijosi mintimis į redakciją paskambinęs vyras, prašęs neviešinti jo pavardės.

Penktadienį švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė įkasė kapsulę ir uždegė žalią šviesą naujo centro statybai Kaune, Žeimenos g. 165, šalia Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro Reabilitacinio profesinio rengimo centro.

"Naujam centrui pasirinktas Kaunas, kadangi čia yra visa reikalinga infrastruktūra, taip pat pagelbėti pasiruošę profesionalūs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto psichologai, psichiatrai, gydytojai, kitų Lietuvos universitetų švietimo pagalbos specialistai", – prieš iškilmes skelbė Švietimo ir mokslo ministerija.

Visai netoli planuojamos statybvietės, Žeimenos g. 106, yra įsikūręs Kauno vaikų socializacijos centras, kuriame gyvena ir mokosi elgesio ir emocinių problemų turintys berniukai. Mergaitėms skirtas socializacijos centras "Saulutė" – taip pat netoliese, Purienų gatvėje. Į redakciją skambinęs vyras, dirbantis viename iš Lietuvoje veikiančių socializacijos centrų, įžvelgė, kad tokie ministerijos mostai verčia abejoti, ar iš tiesų valstybės biudžeto ir ES lėšos naudojamos racionaliai. Stebina ir tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija laimina statybas Kaune, nors Kauno savivaldybė suka galvas, ką daryti su tuštėjančiomis mokyklomis ir jų pastatais.

Žada ypatingą dėmesį

Apie įstaigų, ne vienus metus dirbančių su elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiais vaikais, problemas ir naujo centro reikalingumą A.Pitrėnienė su "Kauno diena" pasikalbėti nepanoro. Į klausimus sutiko atsakyti viceministrė Natalja Istomina.

"Tas centras, kurio statyba pradedamos Kaune, nėra socializacijos centras", – įrodinėjo viceministrė ir tikino, kad naujoji įstaiga tikrai nebus tokia, kaip dabar veikiantys socializacijos centrai, kuriose ugdomi elgesio ir emocinių sutrikimų turintys vaikai.

"Pradedamas statyti centras bus kitoks pirmiausia savo aplinka, nes labai gražioje Kauno vietoje bus pastatyti lengvos konstrukcijos nameliai. Vaikai gaus visavertę švietimo ir sveikatos priežiūros specialistų pagalbą 24 val. per parą. Norime suburti stipria komandą, kurioje dirbtų kineziterapeutai, ergoterapeutai, meno terapeutai, specialieji pedagogai, logopedai, psichologai, socialiniai pedagogai. Bus adaptacijos laikotarpis ir konsultacijos vaikams kartu su šeimomis. Bus galima ugdytis šiame centre iki dvejų metų, vaikai kartu galės pasirinkti ir įgyti profesiją, jie nebus izoliuoti", – šviesiausiomis spalvomis naujosios įstaigos viziją piešė N.Istomina.

Užsiminus apie tai, kad, bendradarbiaujant su savivaldybe, galbūt tokiam centrui įrengti buvo galima panaudoti kurią nors ištuštėjusią Kauno mokyklą, viceministrė aiškino, kad seni ir dideli pastatai, kur vaikas gyvena ir mokosi, kaip dabartiniuose socializacijos centruose, netinka, o naujo centro statyba planuojamos skandinavišku principu: kad vaikai gyventų gražioje vietoje, gamtos apsuptyje, galėtų auginti gėles, braškes, gamintų maistą, o aplinka būtų kiek įmanoma panašesnė į namus.

Anot N.Istominos, naujajame centre gyvens iki 20 vaikų, kurie čia paklius su psichiatro siuntimu ir kiekvienam iš jų bus skiriamas ypatingas dėmesys.

Kurių nebeliks?

Pasiklausius, koks puikus bus naujais centras vaikams, turintiems elgesio ir emocinių sutrikimų, kyla klausimas, kuo prastesni vaikai, kurie siunčiami į nuo seno veikiančius socializacijos centrus.

"Socializacijos centrai pirmiausia yra ugdymo įstaigos. Ir vis dar vyksta diskusijos, ar tai yra bausmę atliekantys vaikai, ar tai yra socialinių įgūdžių lavinimo vieta. Giliu ministerijos įsitikinimu, šie centrai ir yra pavaldūs ministerijai dėl to, kad tai yra vietos, kur vaikai turėtų socializuotis ir įgyti reikalingus įgūdžius", – aiškino viceministrė.

Šiuo metu į socializacijos centrus vaikai patenka teismo sprendimu. Teismas nusprendžia ir tai, į kurį centrą siųsti vaiką. N.Istomina pripažįsta, kad į socializacijos centrus patekę vaikai iš dalies yra atskirti nuo visuomenės. "Pagal naują socializacijos centrų ir centrų vaikams su elgesio ir emocijų sutrikimais koncepciją, kuri jau yra parengta, vaikai turi dalyvauti visuomenės gyvenime. Bet jie ištraukiami iš tos aplinkos, kurioje gyveno, siekiant apriboti tos aplinkos įtaką", – dėstė politikė.

Viceministrė tikino, kad jau parengta nauja Minimalios ir vidutinės vaiko priežiūros įstatymo redakcija, kurioje sugriežtinti patekimo į tokį centrą reikalavimai, tad jau dabar aišku, kad socializacijos centrų šalyje mažės. "Manome, kad, priėmus naujos redakcijos įstatymą, socializacijos centrų poreikis sumažės: iš dabar esamų šešių liks keturi, o ir likusiuose turėtų būti ne daugiau kaip 20 vaikų", – įvardijo N.Istomina. Jos teigimu, šiandien šešiuose socializacijos centruose registruoti 135 vaikai. Jeigu liks keturi centrai, juose galės gyventi ne daugiau kaip 80 vaikų, tačiau ar nuo to pagerės paslaugų kokybė ir vaikai bus laimingesni, atsakyti negali niekas.

Paklausta, kurių socializacijos centrų nebeliks, N.Istomina tikino negalinti pasakyti, kol dar nėra priimta konkrečių sprendimų, tačiau pripažino, kad Vilniuje veikiančio socializacijos centro, kuriame gyvena mergaitės, turėtų nelikti. Aišku viena – dabar ministerija ieško patalpų tokiam centrui gerokai atokiau nuo sostinės, svarstomi variantai Kelmėje ir Kėdainiuose.

Pamesti tarp sistemų

"Tie centrai turi tam tikrą palikimą iš senų laikų. Kai kurie atsirado iš nepilnamečių kolonijų, kai kurie – iš internatinių mokyklų ar globos įstaigų. Pavyzdžiui, Kauno socializacijos centras sovietmečiu buvo paprasta internatinė mokykla, paskui tai buvo globos įstaiga, kuri pertvarkyta į socializacijos centrą. Reikėtų visiškai naujo požiūrio ir vaikai turėtų būti ne atskirti, o centruose gautų socialinių įgūdžių", – dėstė N.Istomina.

Užsiminus apie viešumoje vis nuskambančius vaikų, apgyvendintų socializacijos centruose, nusiskundimus, ministerijos atstovė tikino, kad viskas daroma vaikų gerovei. "Ministerija reaguoja į bet kokį anoniminį skundą, kad vaikas yra skriaudžiamas – važiuoja atsakingi specialistai ir pradeda tyrimą, kas iš tikrųjų įvyko. Kokia nors subkultūra tuose centruose yra visiškai netoleruojama, ir kiekvienas įstaigos vadovas prisiima asmeninę atsakomybę, kad to nebūtų. Aišku, kalbų yra įvairių", – sakė N.Istomina.

Pasidomėjus, ar ministerija turi duomenų ir analizuoja, kaip sekasi iš socializacijos centro išėjusiam paaugliui, paaiškėjo, kad probleminiai jaunuoliai dingsta kažkur tarp skirtingų sistemų ir registrų. "Konkrečios statistikos, kad pasakytume, jog 50 proc. vaikų sekasi gerai, o 50 proc. – blogai, neturime, kaip ir neturime statistikos, ar tie vaikai paskui patenka į pataisos namus. Aš asmeniškai manau, kad tai tikrai būtų naudinga", – prasitarė viceministrė. Jos teigimu, savivaldybės tikrai turi tokios informacijos, tačiau taip ir lieka neaišku, kodėl institucijos negali dirbti išvien.

"Mes turime informacijos apie kiekvieną vaiką, kuris yra socializacijos centre. O po to, kai tas vaikas tampa nebe vaiku, jis iš mūsų sistemos dingsta, nes Švietimo ir mokslo ministerija turi duomenis tik tų vaikų, kurie yra privalomai registruoti mūsų sistemose ir jie dar mokosi. Kai jiems sueina šešiolika metų ir jie nusprendžia, kad mokymasis neprivalomas, mes nebeturime žinių. Turėtų būti bendras mūsų, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo ministerijų registras", – pripažino N.Istomina.

Nežino, bet skuba

Stebina ir tai, kodėl ministerija taip skuba pastatyti naująjį centrą Kaune – skelbiama, kad jis bus atidarytas jau šių metų rugsėjį. Centrui statyti šiemet numatyta 200 tūkst. eurų, tačiau kokia bendra šio centro statybų kaina, viceministrė tikino nežinanti.

Pasiteiravus, kiek atsieis tokį centrą išlaikyti per metus, N.Istomina taip pat negalėjo atsakyti. "Žinokite, dabar tokių skaičiavimų nėra. O mokinio krepšelius tokie vaikai gauna 35 proc. didesnius negu bendrojo ugdymo mokyklose. Visiems šešiems socializacijos centrams išlaikyti šiemet skirta apie 3,3 mln. eurų", – vardijo viceministrė. Anot jos, planuojama, kad vieno vaiko išlaikymo kaina metams bus apie 17,3 tūkst. eurų, o socializacijos centre ugdomam vaikui skiriama panaši suma – iki 18 tūkst. eurų per metus.

Redakciją pasiekė žinios, kad Kaune naujo centro statyba gali būti suinteresuota partija "Tvarka ir teisingumas", tačiau šios partijos deleguota N.Istomina tai kategoriškai paneigė. "Neturiu supratimo, kuo čia dėta partija "Tvarka ir teisingumas". Nepažįstu nė vieno, kas prie to prisidėtų iš partijos. Su niekuo net kalbėta nebuvo. Čia labai negražūs gandai. Su visiška atsakomybe galiu pasakyti, kad partija visiškai nieko bendro neturi su šiuo projektu", – pareiškė viceministrė.

Išeitis – kuo daugiau dėmesio

Kauno vaikų socializacijos centro direktorius Adolfas Skališius apie naujo centro statybą jo vadovaujamos įstaigos pašonėje kalbėti nenorėjo. "Nenoriu nieko komentuoti. Nieko apie tai nežinau, tik iš viešosios erdvės girdėjau, todėl negaliu nieko komentuoti", – sakė A.Skališius.

Jo nuomone, tokių centrų reikia daugiau. "Tokie centrai valstybei kainuoja brangiai, bet galiu pasakyti apie užsienio šalių patirtį, kaip jie skaičiuoja: jeigu 10 proc. vaikų socializuojasi visuomenėje pabuvę socializacijos centre, visos išlaidos atsipirko, o mes vis dejuojame, kad labai brangu", – kalbėjo įstaigos vadovas. A.Skališiaus teigimu, Lietuvoje tokios oficialios statistikos nėra, tik pati įstaiga kartais pasidomi, kaip sekasi buvusiems jų ugdytiniams.

Pasak direktoriaus, šiuo metu Kauno vaikų socializacijos centre yra 22 vaikai, o balandžio mėnesį turėtų atkeliauti dar šeši. "Pas mus kaita labai didelė – vieni atvyksta, kiti išvyksta", – pridūrė direktorius. Su šiais vaikais dirba 48 darbuotojai: 27 pedagogai ir 21 aptarnaujančiojo personalo specialistas. Pernai tokiam centrui išlaikyti iš valstybės biudžeto buvo skirta apie 430 tūkst. eurų.

"Aš manau, kad tokie socializacijos centrai tikrai yra reikalingi. Kai jie buvo kuriami, kalbėta, kad didelė sutrikusio elgesio vaikų koncentracija vienoje vietoje negalima. Ir aš sutinku, todėl ir nuspręsta, kad jų gali būti iki 30. Girdėjau, kad ministerija žada mažinti vaikų skaičių socializacijos centruose, kad būtų apie 20. Vis dėlto, tokie vaikai reikalauja ypatingo dėmesio. Turi vykti individualus darbas", – pastebėjo A.Skališius.

Jis nelinkęs ppripažinti žmogaus teisių specialistų ne kartą mestų priekaištų, esą socilaizacijos centruose pažeidžiamos žmogaus teisės. "Žmogaus teisių specialistai galbūt nėra įsigilinę ir keistai skamba priekaištai, kad vaikai yra uždaryti. Vaikai jokiu būdu nėra uždaryti. Socializacijos centrai yra atviros įstaigos. Mes puikiai bendradarbiaujame su pačiais įvairiausiais socialiniais partneriais: jie atvyksta pas mus ir mes pas juos lankomės. Vaiko uždarymas ir vaiko laisvės ribojimas, mano giliu įsitikinimu, yra du skirtingi dalykai", – svarstė Kauno vaikų socializacijos centro vadovas.

Pasak jo, kai apribojama vaiko laisvė, jis negali eiti, kur nori, kada nori ir su kuo nori. Centro vaikai gali dalyvauti įvairiuose renginiuose, šventėse, sporto varžybose, bet lydimi darbuotojų. "Žmogaus teisių pažeidimų aš tikrai neįžiūriu", – tikino A.Skališius.

Pasak įstaigos vadovo, yra vaikų, kurie per atostogas nenori važiuoti namo – jiems čia geriau. "Vieno vaiko mama atsisakė pasiimti vaiką atostogoms. Mama nusprendė, kad grįžęs namo jis darys blogą įtaką mažesniam broliukui, ir atsisakė pasiimti. Atsiranda milijonas priežasčių, kodėl negali vaiko pasiimti atostogoms. Būna tokių atvejų, kai dėl vaiko teisės reikia labai stipriai pakovoti. Paradoksalu, kai mus laiko didžiausiais vaiko ir žmogaus teisių pažeidėjais", – nelinksmą socializacijos centro realybę atskleidė A.Skališius ir pridūrė, kad dauguma į centrą atvykstančių vaikų yra iš socialinės rizikos šeimų arba vaikų globos namų.

Socializacijos centro direktorius neslėpė sulaukiantis priekaištų, esą šioje įstaigoje gerai elgęsis vaikas, grįžęs į Vaikų globos namus, vėl tampa nevaldomas, neklauso darbuotojų. "Viskas priklauso nuo to, kaip su tuo vaiku bendraujama. Turime tokių pavyzdžių, kad oi oi oi. Aš to vaiko vietoje irgi taip elgčiausi", – užsiminė A.Skališius.

Vaikų socializacijos centro "Saulutė" direktorei telefonu prisiskambinti nepavyko.