Dvylika sąrašų

Kauniečiai kovo 5-ąją rinkdami savo valdžią turės vieną didžiausių pasirinkimų: pagal besivaržančių partijų ir komitetų sąrašų skaičių tarp 60-ies savivaldybių Kauną lenkia tik sostinė, kur jų penkiolika. Kauniečiai, kaip ir šiauliečiai, rinksis iš dvylikos, vienu pasirinkimu mažiau turi klaipėdiečiai.

Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje kiek sąrašų, tiek ir kandidatų į merus, Vilniuje vienu daugiau – net šešiolika. Palyginkime: Birštonas, Neringa renkasi tik iš keturių sąrašų, o Rietave, Šalčininkų rajone norinčiųjų į merus atsirado tik po tris.

Kaune savo kandidatų sąrašus iškėlė dešimt partijų, viena koalicija ir vienas komitetas. Kandidatų į miesto tarybą net 435, į vieną mandatą pretenduoja beveik 10,4. Bet tai nėra rekordas: pavyzdžiui, Šilalėje konkursas – net keturiolika į vieną vietą, Šiauliuose, Vilniuje – per trylika.

Beje, šįsyk kauniečiai turi daug gausesnį pasirinkimą nei praėjusiuose rinkimuose: 2019-aisiais varžėsi devyni sąrašai ir septyni kandidatai į merus. Tačiau 2015-aisiais konkurentų buvo daugiau nei dabar – net septyniolika sąrašų ir penkiolika kandidatų į merus.

Veržiasi į valdžią

Gausiausias – Krikščionių sąjungos ir Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) koalicijos „Stipri šeima – stiprus Kaunas“ sąrašas, jame net 82 pavardės.

Nors tai dviejų partijų koalicija, tačiau, kaip rodo kandidatų anketos, su ja į Kauno valdžią siekia patekti gausus Lietuvos šeimų sąjūdžio (LŠS) desantas.

Kaip Krikščionių sąjungos kandidatai sąraše – net keliolika LŠS narių. Darius Trečiakauskas – net sąrašo vedlys ir kandidatas į merus, ketvirtas – LŠS tarybos narys Algimantas Rusteika. Be kita ko, vienas iš šios organizacijos, pagarsėjusios ir riaušėse prie Seimo, veidų – Artūras Orlauskas kandidatuoja Kauno rajone, yra net pirmasis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašo numeris.

Trio: koalicija „Stipri šeima – stiprus Kaunas“ – dviejų partijų, bet su ja į Kauno valdžią siekia patekti keliolika Šeimų sąjūdžio narių, o jo atstovas Darius Trečiakauskas – net sąrašo vedlys ir kandidatas į merus. (P. Paleckio/BNS nuotr.)

Beje, pavadinimai „Stipri šeima – stiprus Kaunas“ ir „Stipri šeima – stiprus Kauno rajonas“ buvo rezervuoti Registrų centrui registruojant politinius komitetus, bet tokie įregistruoti nebuvo.

Ši koalicija išskirtinė ir tuo, kad du jos atstovai tarpusavyje konkuruos dėl mero posto: Krikščionių sąjungai atstovaus D. Trečiakauskas, o Tautos ir teisingumo sąjungai – Rūta Zabielienė. Ši kandidatė anketoje, be to, kad pernai tapo šios partijos atsakingąja sekretore, yra 64-erių, lietuvė, turi aukštąjį išsilavinimą, yra agronomė, daugiau duomenų: nei kur anksčiau dirbo, nei kokias kalbas moka, nei kokia jos šeiminė padėtis ar pomėgiai – nenurodė.

Apskritai šis sąrašas galėtų pretendentuoti į paslaptingiausiojo vardą: nors tikisi kauniečių palankumo, tačiau anketose nemaža jų dalis nurodė tik privalomus pateikti minimalius duomenis. Gal kai kurie nelabai ir turi ką įrašyti: šis sąrašas išsiskiria ir gausa bedarbių, nenurodžiusių einamų pareigų. Visuose kituose sąrašuose kartu sudėjus bedarbių vos vienas kitas. Žinoma, yra nesukaupusiųjų deklaruotino turto, bet darbingo amžiaus kandidatai paprastai nurodo gautas pajamas. Koalicijos sąraše grafoje „Deklaruota apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų suma“ 2021 m. ne vienas, ir ne tik bedarbis, įrašęs nulius ar vos keliasdešimt eurų.

Ir kituose sąrašuose yra pensinio amžiaus asmenų, bet daug jų dar dirba, o su koalicija „Stipri šeima – stiprus Kaunas“ į valdžią nori patekti nemažai jau nebedirbančių senjorų.

Į Kauno miesto tarybą šiuose rinkimuose pretenduoja devyni teisti asmenys.

Dar vienas šio sąrašo išskirtinumas – jame net keturi teisti asmenys. Nors jis vos ne keturiskart ilgesnis nei trumpiausias Darbo partijos, kuriame 21 pavardė, bet vis tiek teistų asmenų koncentracija kitus lenkia.

Devyni teisti

Šiemet vietos valdžios rinkimuose itin pagausėjęs teistų asmenų skaičius. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, apie 0,5 tūkst. kandidatų turi teistumą už padarytą nusikalstamą veiką. Tai dvigubai daugiau nei 2019 m.

Į Kauno miesto tarybą šiuose rinkimuose pretenduoja devyni teisti asmenys. Tarp minėtų keturių iš koalicijos „Stipri šeima – stiprus Kaunas“ išsiskiria Mindaugas Vaidelys. 2007-aisiais jis pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimo. 2015-aisiais jau Didžiojoje Britanijoje M. Vaidelys pripažintas kaltu dėl valstybės pareigūno įžeidimo arba pasipriešinimo jam, nepaklusimo reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, neteisėto narkotinių medžiagų vartojimo ir įsigijimo, laikymo ir gamybos tik asmeniniam vartojimui, eismo taisyklių pažeidimo, su vagyste susijusių nusikaltimų. Galiausiai 2017 m. Lietuvoje jis vėl pripažintas padaręs nusikaltimą – pažeidęs viešąją tvarką.

Dar viena koalicijos sąrašo narė – Edita Morkūnienė anketoje nurodė 1997 metais pripažinta kalta pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 225 straipsnio 2 dalį (pagal anuomet galiojusį BK– chuliganizmas), Antanas Andziulis – 2012-aisiais dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, Diana Mezencevičienė – 2007 m. pagal BK straipsnio dalį „Melagingi parodymai, išvados ir vertimas“.

Dar į penkių partijų sąrašus pateko po vieną teistą asmenį. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas Antanas Ežerskis 2007 m. pripažintas kaltas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, Darbo partijos Jurijus Terentjevas – 2019-aisiais dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Žygimantas Šarakauskas – 2012 m. dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, Laisvės partijos Marijus Gintaras – 2013-aisiais dėl apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo, turto pasisavinimo.

Kur kas ilgesnis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovo Laimono Pašvensko nusižengimų sąrašas: 2017 m. jis pripažintas kaltas dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, sukčiavimo, 2018-aisiais ir 2020-aisiais – dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, 2020-aisiais dar ir dėl vagystės.

Netrūksta žinomų veidų

Į Kauno tarybą pretenduoja nemažai mokytojų, medikų, verslininkų ir labai sėkmingų, užimančių direktorių pareigas. Tarp kandidatų – ir esami tarybos nariai, taip pat Seimo ir Europos Parlamento narių, ministrų padėjėjai ir patarėjai, savivaldybės darbuotojai.

Liberalų sąjūdis Kaune kelia kultūros viceministrus Rimantą Mikaitį ir Albiną Vilčinską, Laisvės partija – susisiekimo viceministrą Mindaugą Tarnauską, ekonomikos ir inovacijų viceministrą Karolį Žemaitį.

Socialdemokratų sąraše – buvęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, buvęs Kauno meras Arvydas Garbaravičius, konservatorių – buvęs vicemeras Gediminas Budnikas.

Tarp kandidatų – žinomi kauniečių kultūros srities atstovai: konservatorių sąraše – Kauno nacionalinio dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas, Liberalų sąjūdžio – Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta.

Tarp kandidatų visose savivaldybėse, VRK duomenimis, 43,9 proc. turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tai yra 10 proc. daugiau nei praėjusiuose rinkimuose. Daugiausia jų rinkėjams pasiūlė socialdemokratai, konservatoriai ir valstiečiai. Panašios tendencijos ir kauniečių sąrašuose.

Kartu su pareiškiniais dokumentais kandidatai privalėjo pateikti VRK savo turto ir pajamų deklaracijų išrašus. Susumavus deklaruoto turto sumas (privalomą registruoti turtą, vertybinius popierius, meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius ir pinigines lėšas) vidutiniškai vienas kandidatas disponuoja apie 100 tūkst. eurų turtu. Tačiau 1 379 nurodė neturintys jokio turto.

Šiemet rinkimuose varžysis 109 milijonieriai. Kauniečiai į trejetuką nepateko. Turtingiausias kandidatas – LVŽS sąraše Šiaulių rajone (26,7 mln. eurų), antras – politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ kandidatas (19 mln.), trečias – Vilniuje kandidatuojantis LVŽS atstovas (9,3 mln.). Beje, daugiausia milijonierių – LVŽS (19), TS-LKD (18), LSDP (14) „Vardan Lietuvos“ (13) sąrašuose.

Kaune turtingiausių trejetuke – dabartinis meras Visvaldas Matijošaitis ir jo sūnūs. Meras valdo per 5 mln. eurų vertės turtą, beveik 5,5 mln. suteikęs paskolų ir 405 tūkst. pats pasiskolinęs. Jo sūnaus Šarūno turtas – 3,1 mln., o Dainiaus – 2,8 mln. Socialdemokratas, buvęs Kauno meras A. Garbaravičius sukaupęs 2,3 mln. eurų turto ir 2,2 mln. suteikęs paskolų. Konservatorius Paulius Lukševičius deklaravo beveik 2 mln. eurų turtą. Iki milijono kiek pritrūko socialdemokratui Steponui Vaičikauskui (947,7 tūkst.).

Merų pasiūla

Lyginant su Vilniaus pretendentais į merus, Kaunas, visų pirma, skiriasi tuo, kad čia posto siekia ir dabartinė miesto galva, o sostinėje Remigijus Šimašius nebekandidatuoja.

Pranašumas Kaunui, kad čia nė vieno teistas asmuo nemano galintis vadovauti miestui. Vilniuje tokių du: Artūras Zuokas, kurį teismas yra pripažinęs kaltu dėl papirkimo, ir Petras Gražulis, pripažintas kaltu korupcijos byloje. Pastarasis – vienintelis, teturintis vidurinį išsilavinimą. Kaune tik tokį išsilavinimą turi Laisvės partijos kandidatas Mantas Bertulis.

Vilniuje merais pasiryžo tapti daugiau patyrusių politikų: tarp dvylikos šeši Seimo ir du Europos Parlamento nariai, kai kurie dirbę ir savivaldybės taryboje. Kaune – du parlamentarai – konservatorius Vytautas Juozapaitis ir valstietis Aurelijus Veryga, meras V. Matijošaitis, buvęs krašto apsaugos viceministras Marijus Velička.

Vilniečiai kandidatai į merus lenkia kauniečius turtais. Sostinėje kandidatuoja du milijonieriai: Žaliųjų partijos atstovo Remigijaus Lapinsko turtai siekia 9,3 mln., A. Zuoko – beveik 1,4 mln. eurų. Dar dešimt viršija, kai kurie ir triskart, šiemečių kandidatų į vietos valdžią turtų vidurkį – 100 tūkst. Tačiau, pavyzdžiui, Laisvės partijos keliamo Seimo nario Vytauto Tomo Raskevičiaus turtas vertas tik 5,5 tūkst. eurų.

Kaune tarp kandidatų į merus milijonierius vienas – V. Matijošaitis (5 mln. eurų). 100 tūkst. eurų vidurkį viršija penki, o kai kurių sukauptas turtas kuklus: „Laisvės ir teisingumo“ kandidato Dainiaus Varno – 4 tūkst. eurų, Laisvės partijos keliamo M. Bertulio – 5 tūkst.

Kalti: šiemet vietos valdžios rinkimuose itin pagausėjęs teistų asmenų skaičius už padarytą nusikalstamą veiką – tokių apie 0,5 tūkst. Tai dvigubai daugiau nei 2019-aisiais. Kaune kandidatuoja devyni. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Beje, jis – jauniausias tarp kauniečių kandidatų į merus, jam 29 metų. Iki 40-ies yra dar vienas, keturi 40–50 ir 50–60 metų, dar du – iki 65. Sostinėje jauniausi du 32 metų kandidatai, 40-ies neturi dar keturi, po keturis yra 50–60 ir 60–64 metų grupėje, du 40–50 metų.

Beje, jauniausią, vos 24-erių, kandidatą į merus kelia konservatoriai Prienų rajone, o vyriausią 73-ejų – „Vardan Lietuvos“ Druskininkuose.

Kaunas išsiskiria ir tuo, kad prieš rinkimus padaugėjo norinčiųjų būti kauniečiais ir net vadovauti šiam miestui. Tarp kandidatų – lig šiol buvęs vilnietis Seimo narys, garsus operos solistas V. Juozapaitis. Daugiau su sostine ir gimtuoju Alytumi veiklą siejo Žaliųjų partijos kandidatė Ieva Budraitė, pastaruosiuose Seimo rinkimuose kandidatavusi Vilniuje. Darbo partijai atstovauja 2020 m. Šiauliuose į Seimą kandidatavęs M. Velička. 2019 m. jis buvo išrinktas į Šiaulių miesto tarybą, yra buvęs Šiaulių miesto administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Lyčių lygybė

VRK duomenimis, tarp kandidatų į visų Lietuvos savivaldybių tarybas – 53 proc. vyrų ir 47 proc. moterų. Kaune iki lyčių lygybės dar kiek toliau – moterų 43,9 proc. Nacionalinio susivienijimo sąraše moterų vos keturios iš 22 (18,2 proc.), Laisvės partijos – ketvirtadalis, „Vieningo Kauno“, Liberalų sąjūdžio – apie trečdalį, Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų – 38 proc. Tiesa, kai kur mažuma – vyrai: tarp LVŽS kandidatų moterų 62,5 proc., koalicijos „Stipri šeima – stiprus Kaunas“ – 56 proc.

Gal kai kurie nelabai ir turi ką įrašyti: šis sąrašas išsiskiria ir gausa bedarbių, nenurodžiusių einamų pareigų.

Jei kandidatuojant į eilinius tarybos narius prie lygių galimybių artėjama, tai kovoti dėl mero postų partijos ir komitetai pasirenka visai kitokias proporcijas: čia 74 proc. vyrų ir 26 proc. moterų. Panaši proporcija ir Kaune: moterys – trys iš dvylikos.

VRK suskaičiavo, kad kandidatų amžiaus vidurkis rinkimų dieną sieks 48 metus ir 10 mėnesių. Vyriausiajam – „Vardan Lietuvos“ kandidatui Ukmergės rajone – 94 metai. Kauniečių sąrašuose vyriausia koalicijos „Stipri šeima – stiprus Kaunas“ sąraše esanti 88-erių Emilija Juškauskienė.

Jauniausi kandidatai – trys aštuoniolikmetės iš Laisvės partijos, kandidatuojančios į Joniškio rajono savivaldybės tarybą, ir jų bendraamžis iš politinio komiteto „Kartu už Utenos kraštą“. Tarp kauniečių jauniausi konservatorius devyniolikmetis Laurynas Vilkas ir socialdemokratė Kamilė Cibulskaitė.

Norintieji valdyti Kauną anketose nurodė turintys daugybę pomėgių, daugiausia knygų skaitymą, keliavimą, buvimą gamtoje, sportą, kiną, teatrą. Nemažai yra mėgstančiųjų gaminti ar sodininkauti. Ne vienas kaip pomėgį nurodė politiką.

Pasitaiko ir retesnių hobių. Liberalė Rūta Sutulienė yra sudėliojusi net 9 tūkst. dėlionę. „Vieningo Kauno“ atstovė Jūratė Norvaišienė, pasirodo, be kitų pomėgių dar mėgsta ir siūti, o Kęstučio Morkūno iš to paties sąrašo hobis – 3D spausdinimas.

Laisvės partijos kandidatą Karolį Šmitą, be kitų veiklų, domina sportinis pokeris, šonaslydis, muzikos kūrimas. Žaliųjų partijos atstovą Martyną Petraitį domina ekstremalūs ir išgyvenimo žygiai, o Martyną Klimą iš to paties sąrašo – istorija ir karo istorija, kompiuteriniai ir stalo miniatiūrų žaidimai, rašymas apie kompiuterinius ir stalo žaidimus, tinklaraščio ir tinklalaidės kūrimas, mokslinė fantastika ir maginė fantastika, buvimas nepakenčiamu visose šiose srityse.

Konservatorius Ralfas Romeika anketoje nurodė laisvalaikiu organizuojantis protestus prieš prorusiškus politikus. Nacionalinio susivienijimo kandidatės Aušros Jurevičiūtės hobis – archyvinių dokumentų studijavimas. Tačiau bene originaliausias „Laisvės ir teisingumo“ kandidato į merus mokytojo D. Varno pomėgis – pavasaris.

Beje, jei būtų tokia rinkėjų valia, Kauno miesto taryboje atsirastų ir mūsų miesto bendravardis – socialdemokratų sąraše kandidatuoja Robertas Kaunas.