Kauniečiai nerimauja, ar kaštonus puolantys ir jų lapiją naikinantys kenkėjai nepersimes į kitus mieste augančius medžius.

„Vydūno alėjoje kaštonai dėl nelemtų vabzdžių sudžiūvę, lyg negyvi, o šalia gi miesto pasididžiavimas – Ąžuolynas. Kaštonus kenkėjai jau sugraužė, tai dabar atėjo ąžuolų eilė?“, – susirūpino kaunietė Raminta.

Kauno mieste auga apie 5 400 kaštonų, o tai yra maždaug 35 proc. miesto želdinių. Vos įpusėjus vasarai šių medžių lapai parudavo ir nudžiūvo. Dėl karštų orų kenkėjai pradėjo sparčiau daugintis, todėl nebe tokios veiksmingos vabzdžių naikinimui skirtos feromininės gaudyklės. Šiuo metu jos įrengtos 174 kaštonuose. Manoma, kad veiksmingesnis būdas kovoti su šiais kenkėjais – rudenį sugrėbti kaštonų lapus.

„Kaštonas – ne lietuviškas medis, jis buvo atvežtas iš Balkanų šalių ir labai plačiai paplito Europoje. Medžius naikinanti kaštoninė keršoji kandelė atkeliavo irgi iš ten pat. Galiu nuraminti, kad šie vabzdžiai kitų medžių nepuls“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Pakrosnienė.

Ji pasakojo, kad vabzdžių patelės kiaušinėlius sudeda į kaštono lapus, o išsiritusios kirmėlytės jais maitinasi. Taip ant lapų iš pradžių atsiranda tamsios dėmės, o vėliau, netekę visų syvų, lapai susisuka ir nudžiūsta. Keršakandės miesto kaštonus puola jau kelerius metus.

Aplinkosaugininkė tvirtino, kad ąžuolai kasmet kenčia ne nuo šių vabzdžių, o nuo miltligės, tačiau šįmet jos pasekmės esą ne tokios skaudžios.