LKL nuotr.

Startas: Kauno „Žalgirio“ krepšininkus į savo rankas paima charizmatiškasis treneris Andrea Trinchieri ir jau sausio 1-ąją komandai surengia pirmąją treniruotę.

T. Biliūno/BNS nuotr.

Bronza: sausio 10–14 d. Kaune, „Žalgirio“ arenoje, vyko 2024 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas, kuriame Lietuvai atstovaujanti pora Saulius Ambrulevičius ir Allison Reed pasipuošė bronzos medaliais. Tai pirmieji Europos dailiojo čiuožimo pirmenybėse lietuvių pelnyti medaliai nuo 2006 m.

E. Ovčerenko/BNS nuotr.

Pagalba: kauniečiai ir ne tik jie susivienijo sausio 7 d. iš stotelės pagrobtos mergaitės paieškoms. Į procesą įsitraukė minios žmonių. Visuomenės ir pareigūnų pastangomis po dviejų parų vaikas buvo rastas ir grąžintas tėvams, o pagrobėjas atsidūrė teisiamųjų suole.

„Kauno dienos“ nuotr.

Sveikinimai: kovo 8 d. paskelbta „Metų kaunietė 2023“. Ja tapo Jurgita Plisienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Kauno klinikų kardiologė. Ji daug dėmesio skiria švietimui, širdies ir kraujotakos sistemos ligų prevencijai ir taip gelbėja gyvybes, gerina daugybės žmonių gyvenimo kokybę.

Jurgitos Šakienės nuotr.

Apėjo: kovo 11 d. pradėta ekspedicija pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją“. Ekspedicijos vadovas ir iniciatorius kaunietis Giedrius Bučas su komanda per devynis mėnesius įveikė 6 tūkst. km maršrutą ir įvykdė užsibrėžtą tikslą – atkreipti Baltijos šalių gyventojų dėmesį į jūros užterštumą ir paraginti imtis priemonių situacijai keisti.

Jurgitos Šakienės nuotr.

Didžiuojamės: Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorėms Vilijai Grigaitytei, Jūratei Onaitytei, Inesai Paliulytei, Liucijai Rukšnaitytei už vaidmenis spektaklyje „Kai mes būsim jauni“ kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, įteiktas „Auksinių scenos kryžių“ pagrindinio vaidmens apdovanojimas.

Jurgitos Šakienės nuotr.

Tamsoje: galima klaidžioti po Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslus, braidyti jūroje net tada, kai esate tamsoje, kai nieko nematyti. Naujasis interaktyvusis jutiminis spektaklis „Čiurlionio peizažai: jūra“ (rež. M. Mičiulytė ) sujungė ne tik M. K. Čiurlionio muziką, S. Kymantaitės-Čiurlionienės tekstus, bet ir skirtingus pojūčius: jis pritaikytas žiūrovams su regos negalia.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Politika: 2024-ieji – rinkimų metai. Gegužę vyko prezidento rinkimai, birželį – į Europos Parlamentą, spalį – Seimo rinkimai. Visi jie buvo tapę dažna kauniečių pokalbių tema, o Seimo rinkimai pakoregavo Kauno miesto  ir rajono savivaldos sudėtį, nes dalis vietos politikų buvo išrinkti į parlamentą.

Laimučio Brundzos nuotr.

Du: pasitinkant 60-ąjį festivalį „Poezijos pavasaris“ išryškėjo takoskyra tarp kauniškių ir vilniškių literatų. Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba nusprendė, kad nuo šiol bus skelbiami du festivalio laureatai. Pagrindinės statusą turėjusi Kauno miesto savivaldybės įsteigta Maironio premija šiemet gegužę įteikta Ievai Rudžianskaitei, o Vilniuje festivalio laureatu paskelbtas poetas Vytautas Kaziela.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Nemunu: istorinis momentas Lietuvos laivybai. Gegužę Vidaus vandens kelių direkcijos Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista didžiausia upinė barža Baltijos šalyse, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Galimas tonažas įspūdingas – 1 800 t. Beje, barža pastatyta Kaune.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Viešnia: Kauno pasididžiavimu tapusiame XXIX Pažaislio muzikos festivalyje šiemet išvydome pirmą kartą į Lietuvą atvykusią pasaulinio garso dainininkę damą Sarah Connolly, kuri šlovę pelnė baroko muzikos interpretacijomis.

Kauno klinikų nuotr.

Pažanga: birželį Kaune pradėjo veikti du šalies medicinos ir mokslo tyrimų pažangai strategiškai svarbūs objektai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose atidarytas Branduolinės medicinos tyrimų centras (BMTC), kuriame veikia ciklotronas, ir Žmogaus biologinių išteklių centras (Kauno biobankas). „Tai didelis įvykis šalies medicinoje: dėl naujojo centro su ciklotrono infrastruktūra stojame į vieną gretą su moderniomis pasaulio valstybėmis, kuriose plėtojamos naujausios branduolinės medicinos technologijos“, – sakė LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Šventė: birželio 23 d. Nemuno saloje Kaune paminėtas Lietuvos plaukimo 100-metis. Ta proga buvo suburtas plaukimo elitas, surengtas istorinis plaukimas Nemunu – atkartotos pirmosios, prieš 100 metų įvykusios oficialios Lietuvos plaukimo varžybos.

Simono Baltušio nuotr.

Jubiliejinė: birželio 29 d. Kaune renginiu „Kad giria žaliuotų“ prasidėjo grandiozinė 100-mečio Lietuvos dainų šventė. Šis kultūrinis fenomenas ne tik kelia pasididžiavimą lietuviams, bet ir savo unikalumu žavi visą pasaulį. 2003 m. UNESCO Dainų šventės tradiciją įtraukė į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Atnaujinta: liepą po daugiau nei dvejus metus trukusios rekonstrukcijos atidaryta Kauno rotušė, tačiau netrukus rekonstrukcijai uždaryta Rotušės aikštė. Rekonstrukcijos metu išplėstos rotušės erdvės ir jų funkcijos: sumontuotas liftas, atvertos rūsio patalpos, įrengta moderni miesto muziejaus ekspozicija, palėpėje įkurta parodų salė.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Apmokestintas: nuo rugpjūčio pradėta imti rinkliava už įvažiavimą į Kauno senamiestį. Ties visomis įvažomis į Senamiestį įrengtos automobilių numerius skenuojančios kameros.

Aurimo Barkausko nuotr.

Anšlagas: rugpjūtį pasaulinė muzikos žvaigždė Edas Sheeranas Kauno Dariaus ir Girėno stadione surengė du koncertus, į kuriuos suplūdo per 80 tūkst. žmonių. Netrukus į stadioną pasiklausyti Jesicos Shy susirinko 38 tūkst. klausytojų. Pats pirmasis stadione grandiozinį koncertą surengė SEL.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Aukštai: į Kauną ir Kauno rajoną rugpjūtį savaitei jau šeštą kartą sugrįžo festivalis „ConTempo“, kurio kelios dešimtys šokio, cirko ir teatro pasirodymų pripildė įvairias viešąsias erdves.

Aurimo Barkausko nuotr.

Pokyčiai: rugsėjį imtasi vienos populiariausių vasarą poilsio erdvių – Lampėdžių paplūdimio – atnaujinimo darbų. Bus sutvarkyta ne tik paplūdimio teritorija, bet ir įrengta nauja rekreacinė infrastruktūra.

Bibliotekos nuotr.

Atradimas: „Kaunas turi savo Mažvydą“, – teigė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vadovas dr. Sigitas Narbutas, įvertindamas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tyrėjos doc. dr. Onos Dilytės-Čiurinskienės atradimą Ąžuolyno bibliotekoje – greičiausiai vienintelį pasaulyje spaudinį, kurio autorius yra garsusis baroko poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Tai iki šiol nežinotas 1639 m. M. K. Sarbievijaus „Odės palaimintajam Stanislovui Kostkai“ leidimas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Įvertino: lapkritį Briuselyje vyko geriausio Europos antreprenerystės mokytojo rinkimai, kuriuose aukščiausiu apdovanojimu įvertinta „Lietuvos Junior Achievement“ mokytojų tinklo narė Kauno Maironio universitetinės gimnazijos ekonomikos ir verslumo mokytoja Edita Naidaitė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Pabaigtuvės: automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos. Vykdant A. Meškinio tilto rekonstrukciją buvo sutvarkytas magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas, pastatytas tiltas per Nerį ir viadukas per Jonavos gatvę. Taip pat buvo įrengti jungiamieji keliai ir triukšmo užtvarai. Viso projekto vertė viršija 70 mln. eurų su PVM.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Sukaktis: Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune solidžiu renginių ciklu ir parodomis paminėjo Prezidento Antano Smetonos 150-ąsias gimimo ir 80-ąsias mirties metines. Renginių lankytojai turėjo progų ir kritiškai pažvelgti į prezidento A. Smetonos veiklą, ir švęsti jo vadovaujamos valstybės pasiekimus.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Atvertas: gruodžio viduryje atidarytas Kauno Nemuno saloje iškilęs mokslo populiarinimo muziejus „Mokslo sala“. Jame įrengta apie 140 eksponatų žmogaus kūno ir sveikatos, maisto, gamtos ir aplinkos, atliekų ir taršos, energijos, transporto ir komunikacijos temomis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Išsikrausto: iš miesto centro išsikelia Traumatologijos punktas ir kiti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės padaliniai. Iš patalpų Laisvės alėjoje, Gedimino ir Kęstučio gatvėse persikeliama į naują korpusą Šilainiuose.