Įžvelgia taupymo galimybes

Kauno miesto savivaldybės žinioje yra penkios poliklinikos, o iš viso mieste veikia 46 pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Paskutiniais duomenimis, prie jų prisirašę yra beveik 376 tūkst. registruotų pacientų (iš viso Kaune gyvena apie 300 tūkst. žmonių). Daugiau kaip pusė visų prisirašiusiųjų – būtent Kauno poliklinikų pacientai. Per pastaruosius kelerius metus valdiškose poliklinikose jų šiek tiek sumažėjo.

Siekdama patenkinti pacientų lūkesčius, Kauno valdžia imasi didelių permainų, padėsiančių gerinti aptarnavimo kokybę, tobulinti sveikatos diagnostikos galimybes, kelti personalo kvalifikaciją ir, sumažinus administravimo išlaidas, didinti atlyginimus kompetentingiems medikams. Šių tikslų planuojama siekti optimizuojant visų penkių Kauno poliklinikų valdymą.

"Patirtis parodė, kad savivaldybės darbuotojų skaičių sumažinus daugiau nei 100, darbai nesustojo. Visos savivaldybei priklausančios įstaigos ir įmonės turi dirbti taip, kad kiekvienas euras būtų išleidžiamas protingai ir efektyviai. Ne išimtis ir miesto poliklinikos. Sutaupius valdymui ir administravimui skirtas lėšas, jas galėsime panaudoti medikų ir slaugytojų atlyginimams kelti", – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Lėšas naudoja ir konkurencijai

Atlikus poliklinikų veiklos ir valdymo analizę, paaiškėjo, kad optimalesnio paskirstymo reikalauja ne vien besidubliuojančios įstaigų vadybos funkcijos. Be žmogiškųjų išteklių privalu efektyviau vykdyti pastatų priežiūros, remonto, apsaugos, valymo ir kitas komunalines funkcijas, daugumą jų perleidžiant trečiosioms šalims. Tai leistų sutaupyti dar apie ketvirtį milijono eurų per metus. Be to, galima sumažinti rinkodaros sąnaudas, mat šiuo metu lėšos švaistomos poliklinikų tarpusavio konkurencijai.

Kauno savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus specialistai suskaičiavo, kad visose įstaigose optimizavus administracinio personalo gretas ir panaikinus dirbtinai išpūstus etatus, kasmet pavyktų sutaupyti iki pusės milijono eurų. Šitiek užtektų beveik dešimtadaliu pakelti atlyginimus ten dirbantiems gydytojams ir slaugytojams.

"Įstaigų vadyba privalo būti modernesnė ir skaidresnė, o lėšų panaudojimas – racionalesnis. Planuojamos permainos taip pat padėtų sprendžiant nevienodų atlyginimų ir skirtingų darbo krūvių klausimus visose poliklinikose. Be to, daug nepanaudotų galimybių yra visų poliklinikų bendroje derybų sutartyje perkant tam tikras paslaugas", – tvirtino savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Asta Garmienė.

Pasak jos, gerinant paslaugų prieinamumą svarbu mažinti pacientų eiles, trumpinti laukimo laiką ir tolygiau juos paskirstyti.

"Vieningas valdymas panaikintų tą nesveiką vidinę konkurenciją tarp įstaigų, kovojančių tarpusavyje dėl specialistų ir netgi pacientų", – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Subūrė darbo grupę

Kauno miesto savivaldybės ketinimams pritarė ir Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas: "Panašios tendencijos ir iš to kylančios problemos būdingos visai Europai. Apskaičiuota, kad gydymo įstaigų administravimo sektorius iššvaisto apie 20–30 proc. lėšų, todėl ši sritis išties reikalauja permainų."

Kauno miesto savivaldybėje suburta patariamoji darbo grupė mieste veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų veiklai tobulinti. Savivaldybės ir poliklinikų atstovai kartu su kompetentingais sveikatos apsaugos srities ekspertais, rinkos žinovais ir autoritetingais gydytojais ieškos optimaliausių sprendimų planuojamai reformai įgyvendinti.