Kaunas nykstantis ir išnykęs: Žaliakalnio kinas (II)

Bevaikštinėdami tarpukario Kauno kino mylėtojų maršrutais po Žaliakalnį užsukame į kino teatrus "Daina", "Aušra" ir "Pasaka", kurių pastatai šiandien dar atpažįstami.

"Daina" (Savanorių pr. 74)

Daugelio kauniečių – kino mylėtojų – širdžiai mielas, šiandien apleistas ir jau vaiduokliu vadinamas kino teatras "Daina" kadaise turėjo tris savininkus: iš pirmosios rašinio dalies ("Santaka", gegužės 24 d.) jau pažįstamą Dominyką Polovinską, Jurgį Jankauską ir Oną Breimerienę.

Pastarosios vyras, inžinierius Antanas Breimeris, buvo Romano Polovinsko vilos Vidūno alėjoje autorius. 1935 m. Breimeris pradėjo projektuoti naują, modernų kino teatrą tuomečiame Ukmergės plente. Į pagalbą jis pasikvietė architektą Stasį Kudoką.

"Daina" buvo žymiai modernesnė už kitus to meto Kauno kino teatrus. Čia buvo naudojama naujausia garsiniam kinui rodyti "Phillips" aparatūra, salė pasižymėjo gera akustika. Trečioje pagal didį Kauno salėje – parteryje – didelėse ložėse ir balkone – galėjo patogiai įsitaisyti 614 žiūrovų, be to, čia buvo ilga plati fojė ir nebrangūs bilietai. Vakarais kino teatro fasadas nušviesdavo naujoviška neonine šviesa.

1938 m. tie patys verslininkai įkūrė AB "Daina" ir pradėjo statyti naują kino teatrą Šiauliuose, kaip du vandens lašai panašų į kauniškį. Abu "brolius" puošė vienodi simetriški modernistiniai fasadai. Platų įėjimą centre pabrėžia nedidelis virš pastato iškylantis rizalitas su keturiomis vertikaliomis mentėmis. Tankiai išdėstytus siaurus pailgus langus įrėmina stačiakampiai apvadai. Abipus pagrindinio įėjimo – apvalūs "okeaninio" stiliaus langeliai.

"Aušra" pasižymėjo ne tik naujausia aparatūra ir modernia vėdinimo sistema, bet ir pigiausiais Kaune bilietais.

Sovietų laikais nacionalizuotas kino teatras "Daina" išliko itin populiarus. Atkūrus nepriklausomybę, privatizuotas. Iki šiol daugelis atsimena čia buvusią kilimų parduotuvę. "Dainos" iškaba papuoštas pastatas jau dešimtmetį stovi tuščias. 2009 m. viduje dar buvo likusių interjero detalių, net kino salės kėdžių, kuriomis naudojosi benamiai. Visą tą laiką pastatas priklausė bendrovei, užsiimančiai lošimo verslu, tad ir čia norėta įkurdinti kazino, bet vienam Kauno politikui pasipriešinus, reikalas buvo sprendžiamas teismuose. Tuo metu, ar ne 2010 m. pradžioje kažkas nuo buvusio kino teatro stogo nuleido didelį plakatą su užrašu: "Ar tu tikrai laisvas?" Pastato valdančios bendrovės komercinis direktorius tada pavadino tą padariusius "piktavaliais". Tų pačių metų vasarą pastate buvo rastas lavonas, o rudenį buvusioje kino salėje kilo gaisras.

Kazino buvusiame kino teatre taip ir nebuvo įrengtas, o dabar pastatas parduodamas – paskirtis įvardinta kaip "prekybos, paslaugų, maitinimo, kita, viešbučių, gamybos ir pramonės, administracinė, sandėliavimo".

Šiauliuose kino teatras taip ir neįsikūrė. 1940 m. pastatas atiteko Šiaulių Dramos teatrui. Karo metu teatras sudegė, buvo atstatytas, o iš šonų prie jo pristatyti nedideli fligeliai. 2014 m. teatro pastatas buvo renovuotas. Nepaisant visuomenės protestų, siekiant "šilčiau gyventi", ąžuolinės paradinės durys buvo pakeistos plastikinėmis, fasadas sudarkytas. Buvęs kino teatras "Daina" yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, bet jo brolis dvynis Šiauliuose – ne.

"Aušra" (Dainavos g. 19 / Lietuvių g. 37 / Aušros g. 17)

Trijų gatvių susikirtimo smaigalyje stovintis įdomių formų modernistinis pastatas su mentėmis papuoštu pusapvaliu kampiniu bokšteliu – tai buvęs kino teatras "Aušra". Jo projektą 1938 m. parengė Gento universiteto absolventas, statybos inžinierius Kazimieras Sienkevičius.

Valda priklausė tam pačiam Jonui Baškiui, priešingoje prospekto pusėje pastačiusiam "Hollywoodą", ir Juozui Plerpai, o pats kino teatras – keliems žydų verslininkams iš Klaipėdos krašto ir Vokietijos, iki nacių įsigalėjimo turėjusiems kino teatrus Klaipėdoje ir Berlyne. Svarbiausias jų buvo Tovis Iserlisas.

Atidarytas 1939 m. pabaigoje, kino teatras buvo tuo metu moderniausias, didžiausias (net 800 vietų) ir... lietuviškiausias.

"Naujasis kinas tikrai imponuoja savo didumu, erdvumu ir bus didžiausias kinas visame Kaune", – rašė laikraštis "Lietuvos žinios". – "Jo vidus labai skoningai lietuviškame stiliuje dekoruotas. Meninius dekoravimo darbus vykdė dail. Rimtas Kalpokas. Vidaus puošos darbams panaudota daug lietuviškos keramikos (...) Kino patarnautojoms – bilietininkėms ir vietų rodytojoms – užsakytos ir siuvamos specialios uniformos – juodos suknelės su baltais diržais".

Kurdamas interjerą R.Kalpokas panaudojo 1-osios valstybinės amatų mokyklos mokinių keramikos darbus. "Aušra" pasižymėjo ne tik naujausia aparatūra ir modernia vėdinimo sistema, bet ir pigiausiais Kaune bilietais. Šiuo metu pastate įsikūręs sporto klubas. Iš buvusio interjero liko tik augalinė "lietuviška" grindų mozaika apvaliame priebutyje.

"Pasaka" (Savanorių pr. 124)

Statyta 1939–1940 m., "Pasaka" buvo vienas paskutinių Kauno kino teatrų, spėjusių atverti duris iki pirmosios sovietų okupacijos. Jis atsidarė 1940 m. kovo 9 d.

Kino teatras priklausė Jurgiui Štromui (prof. Aleksandro Štromo tėvui) ir dar keliems bendrasavininkams, tarp kurių buvo Stasys Čepas, Jokūbas Jacovskis ir Česlovas Kalinauskas. Du pastarieji mums jau pažįstami: J.Jacovskiui priklausė kino teatras "Triumf", abiems su Kalinausku – "Hollywood". Žymaus disidento ir politologo A.Štromo tėvas tarnavo Finansų ministerijoje ir buvo didelis kino entuziastas. Be kino teatro jis turėjo ir privačią kino filmų nuomos kontorą "J.Štrom". Prasidėjus nacių okupacijai J.Štromas buvo baltaraiščių suimtas ir nužudytas 1941 m. birželio 27 d. "Lietūkio" garaže.

Impozantišką pastatą projektavo statybos technikas Juozas Segalauskas, konstrukcijų inžinieriai – Jokūbas Rabinavičius ir Albinas Paškevičius. Į art deco stilių pretenduojantis pagrindinis fasadas papuoštas laiptuotu frontonu, "nusileidžiančiu" į šonus nuo centrinio reklaminio "ekrano", įrėminto paaukštintomis briaunomis. Įėjimas įtrauktas į atvirą prieangį su laiptais ir stogeliu, ant kurio buvo įrengtas platus balkonas. Fasado viršuje švietė didelis neoninis užrašas: "Pasaka". Portalo durys ir šone esančio įvažiavimo vartai buvo dekoruoti "lietuviškais" tulpelių motyvais. Iš abiejų vestibiulio pusių esančiose patalpėlėse buvo įrengtos dvi mažos krautuvės. Ilgoje ir siauroje salėje tilpo 520 žiūrovų, buvo ložė ir balkonas; iš rytų prie jos glaudėsi siaura fojė be langų.

Po karo pastatas buvo atiduotas Medicinos institutui: 1949–1962 m. čia buvo įrengta sporto salė, fojė iškirsti dideli langai. Vėliau kino teatras vėl veikė. Sovietiniais laikais bent du kartus buvo rekonstruota vidaus erdvė. Atkūrus nepriklausomybę sunkius laikus išgyvenęs pastatas buvo dar du kartus rekonstruotas, panaikintas fasado balkonas, salė padalyta į du aukštus. Rodos, dar neseniai čia veikė populiarus klubas "Los Patrankos", nuo 2011 m. čia įsikūręs kazino.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Senas žaliakalnietis

Senas žaliakalnietis portretas
Tai buvo labai gražūs art modern pastatai. Išpuoselėti, skoningi, maloniai nuteikiantys. Kodėl juose vėl neatkuriami kino teatrai, niekam nežinia. Juk dabar Kaune tėra vienas kinas, bilietai nėra pigūs. Kodėl "Pasakoje" nepadarius kino vaikams su vaikų kavine? "Dainoje" normalaus kino, o "Aušrą" pritaikyti irgi kaip nors racionaliai? Juk visi trys pastatai verti paveldo statuso, bet nežinia ar paveldosaugininkai juos įtraukė į savo registrus.

XZ

XZ portretas
"Aušros" kine buvo KPI (KTU) sporto salė. Būdami pirmakursiai ten sportavome.

L

L portretas
Aušros salėje dar buvo ir sportines gimnastikos sale. Po to buvo pastatyti nauji sporto namai Vytauto Pr. ( tuomet Lenino prospektas) ir sporto mokykla persikėlė ten.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių