Turbūt kiekvienas kaunietis turi vaikystės nuotrauką ant Karo muziejaus kiemelio liūtų. Net ir tokios, regis, panašios daugumos kauniečių albumuose dūlančios nuotraukos, gali būti unikalaus virtualaus miesto archyvo dalimi.

Patirtys atskleidžia reiškinius

"Tokios nuotraukos sukelia skirtingų išgyvenimų, primena įvairius gyvenimo įvykius, gaivina atmintį apie tuo metu šalia buvusius žmones. Būtent tokie subjektyvūs išgyvenimai, istorijos ar iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančios nuotraukos, vaizdo, garso įrašai mums ir yra įdomūs. Kaupiame ne tik subjektyvią, bet ir mokslinę, tiriamąją medžiagą apie mūsų miestą", – laisvųjų Kauno archyvų "Atminties vietos" projekto idėją pristato jo vadovė Daiva Citvarienė. Ši medžiaga, anot pašnekovės, leidžia pažinti Kauną, jo istoriją, mieste gyvenančius ar gyvenusius žmones: "Tai tiesiog kuria miesto tapatybę."

Virtualaus miesto archyvo idėją galerijai "101" vadovaujanti menotyrininkė Daiva Citvarienė brandino ilgai. Vienas pirmųjų idėjos formavimosi etapų buvo mintys apie projektą Laisvės al. atminčiai gaivinti.

Dažnai senosios alėjos praeitis – sovietmečio ar tarpukario – romantizuojama, mitologizuojama, todėl esą svarbu rinkti įvairią informaciją apie ją. "Norėjosi kvestionuoti mūsų santykį su praeitimi, kaupti daugialypę informaciją – kurti Laisvės al. atminties banką", – sakė D.Citvarienė, primindama pernai pristatytą meninį projektą apie bohemišką Laisvės al.

"Išleidome "Gidą po bohemišką Laisvės alėją", pildėme tinklaraštį, rengėme interviu su įvairiais skirtingų kartų kultūros kūrėjais, tyrėme bohemos reiškinio svarbą šiuolaikiniam žmogui, inicijavome ekskursiją po bohemiškas alėjos vietas", – atliktus darbus vardijo pašnekovė.

Laisvųjų Kauno archyvų ilgalaikis projektas – tai iki tol turėtų minčių, vykdytų meninių projektų tęsinys, nebeapsiribojantis viena miesto alėja, o ambicingai užsibrėžęs tikslą kaupti įvairių raiškų daugialypę informaciją apie visą Kauno miestą.

Kūrybos erdvė kiekvienam

Projektą sumanyta vykdyti virtualioje terpėje – taip būtų galima talpinti neribotą kiekį informacijos ir kurti bei dalytis patirtimi galėtų kiekvienas norintysis.

"Tinklalapis turi keletą dalių: žemėlapį, laiko juostą, bendrąją paiešką pagal raktinius žodžius – visa tai leidžia kategorizuoti įvairių medijos rūšių prisiminimus. Skirtingi žmonės, kurdami tinklalapio turinį, leidžia matyti ir suvokti, kokia daugialypė yra mūsų miesto atmintis. Labai norėtume matyti įvairų turinį, kuriamą pavienių miestiečių ar Kauno bendruomenių – religinių, etninių ir kitokių", – lūkesčius dėl kuriamo turinio ir tinklalapio struktūrą apžvelgė atmintiesvietos.lt administratorė Ana Čižauskienė.

"Atmintyje iškyla kaunietės atsiųsta nuotrauka, kurioje jos mama vaikystėje su močiute stovi ant ledo lyties per potvynį. Viena vertus, tai labai asmeniška nuotrauka, todėl mane jaudina, kad žmonės dalijasi. Kita vertus, tai nuotrauka, kuri susijusi su buvusiu aktualiu Kaunui reiškiniu – potvyniu", – taip, anot D.Citvarienės, sulig kiekvieno miestiečio indėliu kuriasi ne tik pats archyvas, bet formuojasi ir tam tikros archyvo temos – projektą yra pasiekusi ne viena patvinusio Kauno nuotrauka.

Archyve kaupiama ne tik jau istorine tapusi medžiaga, bet ir pastaruoju metu dokumentuoti įvykiai, Kauno vaizdai, pokalbiai su miestiečiais. Kūrėjos tikina, kad įdomus ir svarbus dokumentacijai ne tik praeities, bet ir dabarties Kaunas.

Ar tai, kad projektas kuriamas interneto erdvėje nesusiaurina tinklalapio vartotojų auditorijos iki jaunesnio amžiaus žmonių? Ne, purto galvą A.Čižauskienė. "Kompiuterinis raštingumas šalyje auga, o ir patį tinklalapį stengėmės kurti tinkamą vartotojui – kuo paprastesnį, suprantamesnį. Tikimės, kad projektas bus pasiekiamas ir vyresnio amžiaus auditorijai. Juk dabar kompiuteriu ir internetu naudojasi ne vien jaunimas", – vyresnio amžiaus kauniečius drąsino pašnekovė.

Kauniečiai – pirmieji

Projekto kūrėjos tikino, kad virtualaus miesto archyvo įgyvendinimas mūsų mieste – pirmas toks pasaulyje. "Pastebėjome, kad šiuo metu yra mokslo ir kultūros atminties žadinimo metas. Žmonės domisi savo genealogija, bibliotekos, muziejai išgyvena pakilimo laiką, tinklalapių, susijusių su atminties kultūra yra, bet tokio pobūdžio archyvo nėra", – vieningai viena kitai antrino kūrėjos.

Atminties kultūros tinklalapiai dažnai skirti skaudiems įvykiams ar svarbesnėms istorinėms vietoms atminti. Pavyzdžiui, egzistuoja tinklalapis, skirtas viename Niujorko rajone įvykdytiems nusikaltimams dokumentuoti, jų vietų atminčiai įamžinti, arba kitas, skirtas Ispanijos miesto vietoms, menančioms skaudžius istorinius įvykius, atminti.

"Reikėtų paminėti, kad yra virtualus literatūrinis Vilniaus žemėlapis, bet labiau skirtas specialistams. Jame kalbama apie tam tikras miesto vietas tik per literatūrinius tekstus", – pastebi A.Čižauskienė.

Ateityje – platesnė idėjos sklaida

Kol kas projekte sukaupta kelios dešimtys fotografijų, literatūrinių tekstų, garso ir vaizdo įrašų. Nors projekto kūrėjos ir tikėjosi aktyvesnio kauniečių įsitraukimo, bet tiki idėjos patrauklumu ir svarba miestui. "Tai nuolatinis, tęstinis projektas, kuris augs. Tai gyvas daiktas", – tikino tinklalapio administratorė.

Pernai kuriant projektą apie bohemišką Laisvės al., buvo kalbinami įvairių kartų Kauno menininkai. Savo informacija meno žmonės dalijasi ir kuriant virtualų archyvą, tačiau pašnekovės neslepia: projekto tikslas parodyti daugialypį Kauną, pateikti kuo įvairesnę informaciją, todėl labai laukiamas ir vertinamas yra kiekvieno kauniečio indėlis.

Ateityje projekto kūrėjos rengiasi įgyvendinti ne tik virtualaus miesto archyvo idėją, bet ketina rengti ir parodas, galbūt inicijuoti ekskursijas, sudarytas pagal sukauptą informaciją, per kurias pasimatytų Kauno įvairovė.