Ką turi pasiūlyti?

Pasiplaukiojimai jachtomis, laivais po Kauno miestą ir rajoną – tik dalis pramogų, kurias šį sezoną bus galima išbandyti ant vandens. Lankytojų lauks ir vandenlentės, ir vandens pramogų parkai.

Viena laukiančių pramogų – iniciatyva „Švęskime upę“, kuri leidžia patirti Kauną plaukiant baidarėmis ar plaustais. Šis renginys sugrįš per miesto gimtadienį, gegužės 25 d.

„Įvairių veiklų ir renginių vandenyje ir pakrantėse maršrutas drieksis nuo Panemunės paplūdimio iki Santakos. Čia numatyti pasiplaukiojimai upe, aktyvios užduotys, gyva muzika, įvairūs performansai, kūrybinės dirbtuvės, piknikų zonos ir daugybė kitų pramogų. Šiuo metu vyksta programos derinimai su menininkais, kūrybininkais. Detali programa turėtų paaiškėti per artimiausias dvi savaites“, – „Kauno dienai“ pasakojo Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.

616-ojo Kauno gimtadienio renginiai taip pat planuojami tarp upių – Santakoje. Gegužės 25–26 d. čia skambės Lietuvos ir užsienio atlikėjų muzika, šurmuliuos mugės ir viduramžių miestelis. Nemuno pakrantėje įsikurs jauki šeimų erdvė su piknikų, žaidimų, muzikos, šokių zonomis. Nemokamuose renginiuose laukiami visi kauniečiai ir miesto svečiai.

„Norisi pasidžiaugti, kad vis daugiau dėmesio skiriame savo ištakoms – upėms, prie kurių ir įsikūrė Kaunas. Šiemet per miesto gimtadienį, gegužės 25 d., organizuojama Kauno kultūros bendraminčių iniciatyva „Švęskime upę!“, vykdoma su Kauno menininkų namais ir kitais partneriais. Aplink upes vedami ir patyriminiai maršrutai, upėmis keliauti kviečia pramoginiai laivai.

Vandens pramogų pasiūla Kaune išties gausi – apstu vietų, kuriose galima paplaukioti vandenlentėmis, populiarėja pasiplaukiojimas pripučiamomis irklentėmis, ant vandens galima švęsti šventes, paplaukioti vandens motociklais, baidarėmis, plaustais ir katamaranais. Nors vasarą visų dėmesys krypsta į vandens telkinius, siūlome nepamiršti, kad šiltajam sezonui ruoštis žiemą padeda puikūs Kauno baseinai ir vis augantis jų tinklas. Juose galima mėgautis SPA malonumais, mokytis plaukti ir naudotis kitomis sveikatingumo paslaugomis“, – vandens pramogų akcentus dėliojo ir VšĮ „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius.

Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) atstovai taip pat dėliojo maršrutus, kur galima plaukti iš Kaune esančių uostų. Pagal VVKD turimą informaciją, „Raketa“ maršrutu Kaunas–Nida–Kaunas plauks ir šiais metais.

„Tikimės, kad vandens maršrutai, tokie Kaunas–Zapyškis–Kulautuva, Kaunas–Raudondvaris bus intensyviai naudojami. Taip pat bus galimybė išbandyti maršrutų ir iš Jurbarko mažųjų laivų uostelio. Reikėtų nepamiršti ir jau pernai pastatytos prieplaukos ties „Žalgirio“ arena“, – kalbėjo VVKD direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Populiaru: įrengtuose uostuose laikoma vis daugiau laivų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Sporto entuziastai

Pasak Kauno miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo Tado Vasiliausko, vandens sporto mėgėjams suplanuoti penki dideli renginiai, kuriuose bus smagu ne tik dalyvauti, bet ir stebėti juos nuo kranto.

Štai gegužės 18 d. Nemune, ties Kauno keleivine prieplauka, vyks vandens motociklų varžybos „Kaunas Jet 2024“. Birželio 1-ąją Kauno mariose lauks Lietuvos pakrančių irklavimo atrankos į Europos čempionatą varžybos.

Vidurvasarį, liepos 20–21 d., naujai įrengtoje Lampėdžio ežero trasoje vyks U19 ir U23 amžiaus grupių atviras Lietuvos irklavimo čempionatas. Rugsėjį Kauno mariose arba Kauno keleivinėje prieplaukoje vėl karaliaus vandens motociklai – šių lenktynių sezoną vainikuos kova dėl prestižinių trofėjų „UIM Enduro Baltic Cup 2024“ varžybose. Besibaigiant laivybos sezonui dar lauks tarptautinė buriavimo regata „Rudens vėjas 2024“. Buriuotojams gero vėjo Kauno mariose linkėsime spalį.

„Paplūdimių sezoną planuojama atidaryti birželio 1-ąją. Kauniečiai laukiami Kauno marių pirmajame ir antrajame (prie T. Masiulio gatvės), Panemunės (prie A. Smetonos al. 4) ir Lampėdžių trečiajame (Raudondvario pl. 161B) paplūdimiuose. Ar pavyks atverti Lampėdžių maudyklas ties Gervių gatve, priklausys nuo ten vykstančių remonto darbų.

Miestas numatęs 20 gelbėtojų etatų – kiekviename paplūdimyje dirbs bent du gelbėtojai ir pamainos vyresnysis. Žmonių saugumu besirūpinantys asmenys turės gelbėjimo lentas, radijo ryšio priemones, defibriliatorius ir kitas darbo priemones“, – apie pasiruošimą sezonui pasakojo T. Vasiliauskas ir pridūrė, kad šiuo metu vyksta gelbėtojų atranka, pagal sudarytą grafiką bus tiriama maudyklų vandens kokybė.

Pramogos: pasižvalgyti į Kauną galima ir iš baidarių ar irklenčių. / S. Baltušio nuotr.

Infrastruktūros plėtra

Siekiant plėsti vandens pramogų pasiūlą, Kaune tvarkomi paplūdimiai, naujam gyvenimui atgimsta apleistos vietos. Lampėdžio paplūdimyje, kempingo pusėje, planuojama įrengti vaikų žaidimų aikštelę, kintamojo svorio treniruoklius ir medinį takelį, pokyčių matoma ir prie Kauno marių.

„Vandens pramogos kauniečiams pasiekiamos neišvykus iš miesto: sutvarkyti paplūdimiai, atnaujinti miesto parkai su rekreacine infrastruktūra šalia upių, atgaivintas Lampėdis su irklavimo trasa, Neptūno įlanka su uostu ir šalia statoma „Bangpūčio“ buriavimo sporto baze.

Žinoma, vandens pramogų pasirinkimas Kaune dar labiau išsiplės, kai bus įgyvendintas vienas ambicingiausių projektų mieste ir iškils šliuzas nepertraukiamai laivybai Nemunu per Kauno hidroelektrinę (HE)“, – pastebėjo Kauno vicemeras Andrius Palionis.

Vis daugiau dėmesio skiriame savo ištakoms – upėms, prie kurių ir įsikūrė Kaunas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Neptūno įlanka prieš keletą metų buvo aptverta tvoromis, vartais ir prieinama tik „išrinktiesiems“. Dabar miestas šią vietą pavers civilizuota erdve, kurioje atsiras patogių vietų laivams laikyti ir juos nuleisti į vandenį. Kyla ir irklavimo bazė „Bangpūtis“, tad tai bus dar vienas traukos objektas. Jau iš tolo matyti mokyklos kontūrai: montuojamos konstrukcijos, pradedami fasadų apdailos, vitrinų įrengimo darbai, ruošiamasi diegti vidaus inžinerines sistemas.

„Jau netrukus ši erdvė taps dar vienu vaizdingu, žaliu miesto plotu visų kauniečių laisvalaikio praleidimui. Laivų savininkai jau dabar mato akivaizdžius pokyčius modernėjančiame uoste, o greitu metu jų patogumui iškils ir šiuolaikiškas kapitonatas su pagalbinėmis patalpomis. Aplink įlanką jau sutvirtintos krantinės, įrengtas slipas laivų nuleidimui ir iškėlimui iš vandens“, – teigė A. Palionis.

Šioje įlankoje naujai sumontuota beveik 200 vietų pontoninė prieplauka su liepteliais. Netrukus ji bus išplėsta beveik du kartus ir talpins virš 350 laivų. „Prasidėjus sezonui veiks ir kolonėlė ant vandens saugiam degalų atsargų papildymui. Artimiausiu metu prasidės ir aplinkos tvarkymas: nuo dangų įrengimo iki vejos sodinimo“, – pridūrė vicemeras.

„Nemuno įlankos prieplaukoje laikomi įvairių rūšių laivai. Jie nuomojami įvairiems renginiams, pramogoms ir šventėms. Kiekvieną laivo savininką ir jo svečią galima vadinti vandens turistu: keliaudami laivu iš čia jie gali aplankyti nemažai vaizdingų Lietuvos vietų, lankytinų objektų.

Šiuo metu šiaurės rytinėje dalyje įrengtoje prieplaukoje visam sezonui rezervuotos beveik visos 200 vietų. Norinčiųjų yra kur kas daugiau, todėl Kauno savivaldybė artimiausiu metu įrengs pontonines prieplaukas su lieptais ir vakarinėje įlankos pusėje“, – nurodė biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ direktorius Justas Limanauskas.

VVKD rūpinasi vadinamuoju Kauno žiemos uostu. Skaičiuojama, kad šiais metais vienu metu čia bus laikoma apie 50 laivų.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Tvarko Nemuno kelią

VVKD nurodė, kad šių metu navigacija pagrindiniuose E kategorijos vandens keliuose pradėta kovo 11 d. ir tęsis iki lapkričio 30 d. Kituose valstybinės reikšmės vandens keliuose navigacija prasidėjo balandžio 22 d. ir tęsis iki spalio 20 d.

Iš viso 2024 m. bus eksploatuojama 479,7 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių, t. y. 12,7 km daugiau nei pernai. Navigaciniais ženklais ženklinami visi eksploatuojami keliai, išskyrus vandens kelius, einančius siauromis upėmis, kur laivyba saugi plaukiant upės viduriu, o ženklinimas atliekamas pagal poreikį (Pakalnės, Rusnaitės, Nevėžio, Minijos upėse, Karaliaus Vilhelmo kanale).

VVKD pernai baigė pagrindinio Lietuvos vandens kelio nuo Kauno iki Klaipėdos (200 km) modernizavimo projektą. Bunų poveikis jau jaučiamas. Hidrografijos specialistai įsitikinę, kad per porą metų jų poveikis dar išryškės.

„Šiemet dėmesys krypsta į Nemuno aukštupį, planuojama, kad išvalius ir sutvarkius Lietuvos upių tėvo vagą ties Alytumi ir Druskininkais, ateityje iš šių miestų bus galima laivu pasiekti Birštoną, o pastačius laivų šliuzą per Kauno HE, – ir Jurbarką ar Klaipėdą. Bus tęsiami Nemuno aukštupio tvarkymo darbai, bendradarbiaujant su Alytaus miesto ir rajono, Druskininkų savivaldybėmis. Antroje metų pusėje planuojama pradėti tvarkyti laivybai intensyviai naudojamą Nemuno upės ruožą nuo Švendubrės iki Druskininkų ir Liškiavos, siekiant, kad jau 2025 m., sezono metu, šis vandens kelio ruožas galėtų būti visiškai išnaudojamas laivybai“, – apie Nemuno tvarkymo darbus kalbėjo V. Vinokurovas.

VVKD vadovas nurodė, kad 2025-aisiais laivyba bus užtikrinta visame Nemune – nuo Druskininkų ir Alytaus iki Birštono. „Planuojami laivybai tinkamo šliuzo prie Kauno HE darbai, Nevėžio ir Neries upių valymas, o galų gale – Kauno ir Vilnius sujungimas laivybos keliu. Lietuvos vidaus vandenų vizijoje – 1 tūkst. km vandens kelių. Žvelgiant istoriškai, tokio ilgio vidaus vandens kelių Lietuva neturėjo niekada“, – teigė jis.

Atlikti Nemuno kelio modernizavimo darbai paskatino ne tik pramoginę, bet ir komercinę laivybą baržomis. „Užtikrinus reikalingą Nemuno žemupio vandens kelio gylį, šis kelias visiškai atvertas krovininei laivybai. Sudarytos galimybės nemažą dalį keliais vežamų krovinių perkelti į upių transportą, teikti pigesnes ir draugiškesnes aplinkai krovinių gabenimo paslaugas ir sumažinti sunkiojo transporto dalį automobilių keliuose“, – teigė V. Vinokurovas.

VVKD skaičiuoja, kad pernai, paskelbus krovininės laivybos pradžią, jau atlikta 20 reisų baržomis. Šiemet planuojama, kad krovinių kiekis augs. Pagrindinis Lietuvos vandens kelias (E41) driekiasi Nemuno upe ir Kuršių mariomis, jis jungia Kauną ir Klaipėdą, o taip pat yra transeuropinio vidaus vandenų transporto tinklo TEN-T dalis.

„Šis kelias Kauną tiesiogiai sujungia su Klaipėdos uostu ir tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje. VVKD pradėjus reguliariai gabenti krovinius Nemunu, vien per pirmąjį etapą suplanuota pervežti 100 tūkst. t krovinių per metus. Sutartys su krovinių pervežėjais aktyviai sudaromos, juos vilioja galimybė patogiai ir efektyviai gabenti krovinius, ypač nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius krovinius“, – nurodė VVKD direktorius.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Vandens pramogos Kaune

1. Plaukimai irkelntėmis, vandenlentėmis, tempiant kateriams, treniruotės (laivonuoma.lt, feisbuke „Wakesurf Kaunas“, vandenlentes.lt, ciongo.lt).

2. „Wake Up Kaunas“ vandenlenčių parke Lampėdžiuose įrengta dviejų bokštų „Wake Line 3“ sistema su viena ilgiausių trasų Europoje. Taip pat siūloma pirmoji Lietuvoje vandenlenčių sistema uždaroje patalpoje (wakeup.lt).

3. Vandens motociklų, laivų nuoma (breezit.lt, feisbuke „Ekstremali nuoma“, jetrent.lt, feisbuke „Billion Jetski vandens pramogos“).

4. Ekstremalus plaukimas vandens formule Kauno mariose (dovanusala.lt).

5. Baidarių nuoma ir plaukimas Nemunu nuo Kauno HE (robis.lt, irklinis.lt, paneriopoilsiaviete.lt).

Turai, ekskursijos, kitos vandens pramogos:

1. Kelionė laivu „Raketa“ (laivasraketa.lt).

2. „Party Cruiser“ pasiplaukiojimai Kauno miesto ribose ir už jų (laivonuoma.lt).

3. Pramoginės-pažintinės kelionės laivu „Viktoria“ (pramogu-laivas.lt).

4. Plaukimai jachta, katamaranais (plaukimasjachta.lt., laivainuoma.lt).

5. Pasiplaukiojimai laivu „Vakarė“ (laivasvakare.lt).

6. Pramoginis skrydis lėktuvu „Amfibija“ virš Kauno marių (aeropilot.lt).

7. Ekskursijos (nemunastravel.lt, pasiplaukiojimai.lt, gerve.lt, ekskursijosidomiai.com).

8. „Like Bike“ dviračių maršrutai aplink įvairius vandens telkinius Kauno mieste (ikebike.kaunas.lt).