Renginys šia tema atspindi Lietuvos kariuomenės pastangas šiemet skirti daugiau dėmesio 1918 – 1920 metais vykusiems mūšiams.

„Bus dėmesys, kadangi mūsų kariuomenė iš esmės tęsia tradicijas visos Lietuvos istorijos kariuomenės, galima sakyti, kad ir nuo Viduramžių, o moderni jos forma ir prasidėjo būtent nepriklausomybės kovose“, – BNS sakė Lietuvos kariuomenės istorikas Karolis Zikaras.

Anot jo, Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir atkūrus kariuomenę laikytasi sumanymo suteikti kariniams vienetams vardus, kurie buvo susiję su tarpukario karyba.

Šiuolaikinė kariuomenė iš esmės yra tęsianti tas tradicijas nepriklausomybės kovų.

„Žinome, kad yra Gedimino, Algirdo batalionas, tie vardai, kurie buvo suteikti dar tarpukario pulkams, tie pulkai kūrėsi nepriklausomybės kovose. Šiuolaikinė kariuomenė iš esmės yra tęsianti tas tradicijas nepriklausomybės kovų“, – kalbėjo K. Zikaras, einantis Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Pilietinio ugdymo skyriaus viršininko pareigas.

Istoriko teigimu, 1944 – 1953 metais vykęs Lietuvos partizaninis karas su ją okupavusia Sovietų Sąjunga „yra visai ne prastai įsivyravusios mūsų viešojoje erdvėje“, tačiau nepriklausomybės kovų žinomumas gana menkas.

Jose, pasak K. Zikaro, atsispindi ir tuometės visuomenės savanorystės ir pilietiškumo apraiškos prisijungiant prie kariuomenės ir ginant Lietuvą.

„Prisiminti kovas labai svarbu, nes kas įvyko nepriklausomybės kovose – buvo politinė valia atkurti Lietuvos valstybingumą, kuri buvo apginta ginklu. Jei to nebūtų buvę įmanoma padaryti, smetoninės ar tarpukario Lietuvos nebūtų buvę“, – sakė istorikas.

Ceremonijos metu ketvirtadienį Kaune įvyks iškilminga Lietuvos kariuomenės pajėgų ir sąjungininkų rikiuotė, prie nepriklausomybės kovose žuvusio nežinomo kareivio kapo bus padėtos gėlės, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui iššautos pagarbos salvės.

Sveikinimo žodį tars Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys ir Klaipėdos universiteto istorikas Vytautas Jokubauskas, pranešė Lietuvos kariuomenė.

Ketinama atgaivinti ir tarpukario tradicijas, kuomet nepriklausomybės kovose dalyvavę pulkai balsu skaitydavo už Lietuvos laisvę žuvusių karių pavardes.

Ketvirtadienį ir penktadienį Nepriklausomybės kovose žuvusių karių pavardžių skaitymai įvyks dabartiniuose Lietuvos kariuomenės vienetuose, kurie tęsia tarpukario pulkų tradicijas ir yra pavadinti šių pulkų vardais.

Po pirmojo pasaulinio karo, 1918 metų vasario 16 dieną atkūrus nepriklausomą valstybę, jaunai Lietuvos kariuomenei teko atremti trijų stipresnių ir geriau ginkluotų priešų puolimą.

Lietuvos nepriklausomybės kovos 1918–1920 metais vyko su bolševikais, bermontininkais ir Lenkija.

Tuomet savanoriškai savo valstybės ginti stojo paprasti Lietuvos žmonės ir per kelis mėnesius nuo Lietuvos kariuomenės atkūrimo pradžios nepriklausomybės kovose kovėsi 10 tūkstančių savanorių.

Istoriko K. Zikaro teigimu, šiemet numatyta paminėti ir kai kurias reikšmingesnes nepriklausomybės kovas: vasarį bus atmintos Kėdainių-Šėtos kautynės, pavasarį planuojama paminėti Panevėžio kautynes, vėliau – Širvintų-Giedraičių mūšį.