Vos 20 metrų nuo Kauno rotušės aikštės, šalia šiukšlių konteinerių ir ant žolės statomų automobilių, iškilo monumentas Rutinai.

"Paminklas Rutinai – yra kuklus bandymas atspėti nevienareikšmę Rutinos prigimtį ir išmatuoti Kauno rutininę temperatūrą", – sako paminklo autorius architektas Audrys Karalius. Naujasis viešųjų erdvių meno kūrinys apleistame skverelyje greta Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto ir besikuriančio Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto oficialiai atidengtas vakar popietę.

– Galima sakyti, kad konteineriai buvo jūsų įkvėpėjai?

– Neslėpsiu, konteineriai mane domina seniai. Dažnai stebiu damas ir džentelmenus, kurie atidžiai renkasi "Kauno švaros" savitarnos skyriuose įvairius gyvenimo reikmenis. Manau, kad tie, kurie sugalvojo naująjį Kauno prekės ženklą "Kaunas dalinasi" taip pat neabejotinai studijavo pogrindinę mūsų miesto kultūrą. Aš irgi susimąsčiau, kas yra ta Kauno produkcija? Ką į tas laikmenas, vadinamas konteineriais, išsaugome ir kur jas eksponuojame? Išrikiuojame "Kauno švaros" savitarnos kioskus prie pat Rotušės aikštės, vadinasi, svarbūs miestą formuojantys identiteto objektai. Kur nors Paryžiuje, įsivaizduoju, tokiame skverelyje skiriami banalūs pasimatymai, o Kaune ūžia fryganiška savitarna. Pažangu!

– Gal kas ir skiria. Sako: "Susitinkam prie konteinerių."

– Turbūt taip ir yra. Anądien su statybininku ant konteinerių buvome pasitiesę paminklo brėžinius, o šalia darbavosi dama su praskelta kakta. Vieni kitiems netrukdėme, aš net pasidalijau tam tikra konteinerinio merčaidaizingo informacija. Šiaip jau paminklas Rutinai puikiai atitinka konteinerio aukštį (112 cm) ir atitinka geriausias kontekstualizmo tradicijas. Be to, jis pagamintas iš 8 milimetrų plieno – beveik neperšaunamas. Galima jį laikyti tam tikru prieštankiniu įrenginiu, kurį Krašto apsaugos ministerija vieną dieną tikrai inventorizuos. Juk rutina yra atspari viskam. Ji tarsi gyvenimo rūdys. Nematoma, nejuntama, bet visa užvaldanti. Beje, dalis paminklui panaudoto plieno yra švediškas (tai simbolizuoja Vakarų kultūros kokybę ir spindesį), o dalis – rusiškas. Jis iš karto aprūdijo ir rutinizavosi...

– O kas atsitiks, kai konteinerių nebeliks?

– Miestas yra procesas, kintamas dalykas. Iš dalies mūsų paminklas tam ir yra skirtas. Jis it koks termometras, matuoklė, atspindinti rutinos lygį Kaune. Tarkim, jeigu tavo reikalai stringa mūsų mylimoje savivaldybėje ir nebeužtenka kantrybės laukti, kol reikalas bus išspręstas, ar šiaip nori išsivaduoti iš rutinos, turi įmesti pinigėlį į paminklo Rutinai plyšiuką. Problemas turėtų it ranka nuimti. Išbandžiau pats – laukiu rezultatų...

– Tad kas yra ta Kauno rutina?

– Labai daug šiame mieste darome judesių, kurie tik ir lieka judesiais. Tai tarsi buksavimas. Kaunas pasidaręs pernelyg klampus, pelkėtas miestas. Savotišku patogiai drungnos, nei šaltos, nei karštos, terpės miestu. Judesių ir bildesio daug, bet judėjimo nėra. Dažniausiai progresas tik imituojamas. Nėra jokio judėjimo pirmyn, nes nesutarta, į kurią pusę tas "pirmyn" yra. Vos tik Kaune pabandai kokią iniciatyvą įgyvendinti, ji sulaužoma, iškraipoma, sužlugdoma arba užpilama pelenais. Esu tikras, kad ponios Rutinos yra tiesiog per daug. Beje, dar belakstant su projektu po Kauno valdžios įstaigų koridorius ne iš vieno valdininko girdėjau, kad rutina yra normalu, gerai...

– Kokia buvo valdininkų reakcija derinant projektą?

– Iš tiesų tai pirmas mano projektas, kurį labai lengvai suderinau visose instancijose. Pamaniau, gal anksčiau dariau ką nors, kam buvo priešinamasi, nes Kaunui tokių projektų nereikėjo. O šio projekto reikia. Susimąsčiau giliai ir dar dabar galvoju, jei pastebite... Vadinasi, mano architektūra jiems yra gerokai baisesnė negu rutina.

– Kur slypi rutina?

– Ji yra visur. Jos nematyti. Rutina mus prisijaukina, atbukina ir užliūliuoja. Jokių ambicijų, jokių pokyčių, jokių amerikų... Mano paminklo pjedestalas – nukirsta piramidė – tarsi tam tikra užuomina, kad rutina yra nematoma. Kasdienybė apima didžiąją dalį mūsų gyvenimo ir yra neišvengiama, bet kai ji apsitraukia rutina, užtraukiančia miglą žmogui ant akių ir ant smegenų, - įsijungia stiprūs slopinimo mechanizmai. Beje, Kaunas turi įsikandęs labai kvailą dainą: "Žemyn upe, žemyn upe..." Man baisu. Negaliu jos klausyti. Galbūt paminklas Rutinai yra mano neįkyrus kerštas už tą dezertyrišką "žemyn upe". Sveikas, ambicingas miestas neturėtų plaukti žemyn upe...

– Kam Kaunui reikia tokio paminklo?

– Iš principo – nereikia. Bet kaip smagu daryti nereikalingus dalykus. Juk iš buitinio nereikalingumo ir gimsta menas. Mane, pavyzdžiui, tokiems projektams visada įkvepia tradicinis mamos sakinys: "Audreli Audreli, na kada tu pagaliau suaugsi?.." Va, ir šiandien išklausiau. Vadinasi, pataikiau!

Beje, paminklas Rutinai bus gera proga susimąstyti apie rutinos įtaką mūsų gyvenimui, mintims, nuovargiui. Tarkim, užsilipti ant šio paminklo nesunku ir norisi, bet... tam reikės tam tikros drąsos. Bet kurio lyderio, vado santykis su rutina turi būti įveiktas. Bet kuris vadas, šaukiantis imtis pokyčių, tam tikra prasme skelbia karą egzistuojančiai rutinai.

– Kalbate apie politikus, o kam jo reikia miestiečiams?

– Rutina tikrai nėra mano nuosavybė ir aš nesu jos autorius. Čia tik minimalus paminklas. Mes tik pažymime vietą Rutinos ženklu, o žmonės patys toliau kurs ir įprasmins vietą. Tam tikras miesto folkloras jau išryškėjo paminklo atidengimo dieną ir apskritai būtų labai pageidaujamas. Rutinos skverelis tarnaus it savotiškas kryžių kalnelis – galima gėles nešti, galima atnešti kokią dedikaciją "Rutinos riteriui" ar kryželį prikabinti su nuožmiausio Rutinos tarno pavarde. Galima uždegti žvakutę, jei nori sutvarkyti kokį reikalą. Galiu pasakyti iš asmeninės patirties, ponia Rutina man šįkart labai padėjo, taigi kitą kartą, prieš nešdamas projektą derinti, jai žvakelę tikrai uždegsiu...

– Trisdešimt metų gyvenate Kaune, kuriame galima statyti paminklą Rutinai. Kodėl jūs vis dar čia?

– Nes Kaunas yra miestas kietiems vyrukams. Ne kokiems euromėmėms... Išmokęs Kauną, bet kuriame pasaulio mieste tapsi lyderiu. Pasivartykite "Google" – pasaulyje knibždėte knibžda kauniečių... Šio miesto kūrybinės galios, reiklumas artimajam savo ir permanentinis išradingumas bei nestandartinio mąstymo treniruotės neturi analogų pasaulyje. Jeigu būčiau NATO generalinio štabo durininkas, būtinai patarčiau ponams generolams apsilankyti Kauno senamiesčio "Kauno švaros" savitarnos kioskuose. Jų pasaulio supratimas ir požiūris į aktualius uždavinius pasikeistų žaibiškai ir iš esmės. Apskritai nėra pasaulyje tokios vietos, kurios rutina nebūtų palietusi. Tačiau Kaunas į pasaulio istoriją įeis kaip drąsus miestas, garsiai ištaręs Rutinos vardą be rimto reikalo. Ir aš jam esu dar kartą dėkingas už tai...