VDU botanikos sodo tvenkiniuose jau plaukioja ne tik čia, sode, žiemojusių gulbių ir ančių porų jaunikliai, bet ir retesnių vandens sparnuočių – didžiųjų dančiasnapių mažyliai. Tiksliau – plaukiojo. Mat iš keliolikos dančiasnapiukų flotilės beliko vos vienas.

Kaip teigė sodo direktorė prof. Vida Mildažienė, jaunai gulbių porai, rūpestingai globojančiai tris gulbiukus, lengviau apsaugoti savo jauniklius nuo plėšrūnų. Mat gulbės – stambūs paukščiai, o dančiasnapių patelėms sunku joms prilygti dydžiu. Tai, matyt, buvo viena iš priežasčių, nulėmusių, kad dančiasnapių mažylius vieną po kito nugalabijo Botanikos sode gyvenantys arba naktį čia įsmunkantys medžioti plėšrūnai.

"Gaila, kad nesugebėjome apsaugoti dančiasnapių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, nuo plėšrūnų, nors dančiasnapės savo mažyliams nakvoti buvo išrinkusios gana saugią vietą tvenkinyje – ant įvirtusio į vandenį medžio. Jos nekreipė dėmesio į specialiai jiems sukaltą nakvoti plaustą", – aiškino VDU botanikos sodo direktorė prof. V.Mildažienė.

Pasak ornitologo Ričardo Patapavičiaus, pagrindinė šių paukščių nykimo priežastis – jų patiklumas. Didieji dančiasnapiai dažnai peri ir gyvena šalia plėšriųjų gyvūnų, nuo kurių dažnai ir nukenčia. Didžiausi šių vandens paukščių priešai – katės, varnos, kiaunės ir audinės. Vos kelių dienų dančiasnapių mažylius galėjo naktį nusinešti pelėda ar apuokas, bet tai mažai tikėtina, kai jaunikliai jau ūgtelėję.

"Jeigu kada nors pavyktų VDU botanikos sode išsaugoti dančiasnapių mažylius, tuomet sodo lankytojai galėtų stebėti jų gyvenimą visą vasarą – iki šie retoki mūsų šalyje vandens paukščiai išskristų į žiemą neužšąlančius vandens telkinius. Didieji dančiasnapiai maitinasi žuvimi. Mat jų snapo vidinėje dalyje yra maži dantukai žuviai sučiupti. Šie vandens paukščiai puikiai "išvalo" invazinę žuvį – grundalą iš botanikos sodo tvenkinių, kur minėta žuvis naikina vietinių žuvų, moliuskų ir varliagyvių rūšis. Taigi, mūsų parke veikia tokie patys ekologiniai dėsningumai, kaip ir laukinėje gamtoje. Visi nori gyventi, bet vienų išlikimas gali kainuoti kitiems gyvybę", – aiškino prof. V.Mildažienė.