„Medikai negalėjo prieiti prie paciento, kadangi šalia buvo du agresyvūs šunys. Buvo iškviesta policija. Kai mūsų medikai jau galėjo prieiti, pacientas buvo miręs ir padėti negalėjome niekuo“, – kalbėjo Kauno greitosios medicinos pagalbos vadovas Nerijus Mikelionis.

Šunys tokie agresyvūs, kad bandė medikams kabintis į kojas. Gydytojai prie vyro galėjo prieiti tik po valandos, o visa drama truko dvi valandas. Ar laikas be pagalbos turėjo įtakos tragiškai baigčiai paaiškės ikiteisminio tyrimo metu. Vietiniai gyventojai sako – lojančius šunis girdėjo iš toli.

„Jie buvo labai agresyvūs, labai lojo“, – sakė gyventoja.

Iš pradžių pareigūnai patys bandė tramdyti šunis, vėliau kvietėsi kinologus.

„Buvo ir kinologas, kuris bandė nukreipti šunų dėmesį, maistu bandė juos prisivilioti į tarnybinį automobilį, tačiau nepavyko, šunys vis tiek nesitraukė nuo šeimininko“, – pasakojo Kauno policijos atstovė Reda Zarauskienė.

Pareigūnai nesiryžo naudoti specialiųjų priemonių.

Kai mūsų medikai jau galėjo prieiti, pacientas buvo miręs ir padėti negalėjome niekuo.

„Nusprendė nenaudoti specialiųjų priemonių, jog šunys netaptų dar labiau agresyvūs, kadangi įvykio vietoje buvo nemažai žmonių, tarp jų – ir mažamečių vaikų“, – tęsė R. Zarauskienė.

Nuspręsta į pagalbą pasitelkti gyvūnų specialistus, kurie turi sugaudyti šunis be šeimininkų. Prieš kelis mėnesius Kaunas pasirašė sutartį su Marijampolėje veikiančia įmone. Anksčiau tokią paslaugą teikė „Nuaras“.

„Džiaugiamės, kad iš viso kas nors teikia paslaugą. Nesvarbu, kur yra įmonė, savaitgaliais turi reaguoti per dvi valandas, tad per 40–50 minučių įmonė pajėgi ir visada atvažiuoja“, – sakė aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Tačiau ši įmonė į vietą taip ir neatvažiavo, nes policija nusprendė dar nelaukti beveik valandos.

„Kur yra didelis šuo, kur yra pavojus, mano darbuotojai žino mano poziciją, ten reikia reaguoti ekstra. Greitai, maksimaliai. Bet šiuo atveju, kai policija pasakė, kad nereikia važiuoti, atšaukė, dar darbuotojas pasitikslino. Sakė, kad tikrai nereikia. Ir jis nevažiavo“, – pasakojo VŠĮ „Mindraja“ vadovas Darius Barzdukas.

Į nelaimės vietą iškviesta kita tarnyba – „Penkta koja“, dirbanti Kauno rajone, kuri atvyko per kiek daugiau nei pusvalandį.

„Kalbinom tą didesnę kalę, kad ji pasitrauktų, vyras nuo žmogaus atkabino pavadį, šuo išsinėrė, jie abu pradėjo bėgioti po Santakos parką, bet vis sugrįždavo prie lavono“, – kalbėjo VŠĮ „Penkta koja“ darbuotoja Lina Pauliukevičiūtė.

Pavargę šunys susigundė prižiūrėtojų siūlomu skanėstu.

„Mes turėjome maisto, skanėstų, pavadėlį, ten taip pat buvo toks vyras, jis irgi visko turėjo. Mergina tiesiog iš rankos šėrė faršu. Tada mažesnį pavyko pagauti, įsidėti į mašiną, o kalė pati priėjo“, – tęsė L. Pauliukevičiūtė.

Paaiškėjo, kad savo šeimininką saugojo mišrūnai.

„Kalė turi čipą, priklauso tam mirusiam žmogui, jai – dveji metai. Patinas nečipuotas, bet vyresnis, jam gal 5–6 metai“, – sakė L. Pauliukevičiūtė.

Pasak specialistų, šunys – dresiruoti, bet jų elgesys – neprognozuojamas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mūsų jie neklauso, eilinių komandų (sėst, gult, duoti „labas“) jie nedaro“, – pasakojo VŠĮ „Penkta koja“ vadovė Agnė Volockytė.

Šunys pateko į prieglaudą, kuri yra perpildyta. Čia kiekvieną dieną yra apie 300 šunų.

„Sumažėjimo mes nepastebėjome, daugėja ta vartotojiška kultūra, kada žmonės paima, paturi ir atveža tik todėl, kad neturi tam laiko. Tas gyvūnas džiugina, bet labai trumpai. Tada jis atsiduria pas mus“, – kalbėjo A. Volockytė.

Mirusio kauniečio šunys bus prieglaudoje, bus bandoma juos socializuoti. Kadangi šunų ypač daug, prieglauda prašo savanorių pagalbos turint laiko šunis bent pavedžioti.