Pastarosiomis dienomis tvyrant gana ramiems orams, suprastėjo oro kokybė, Kaune ozono koncentracija viršijo normą.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, antradienį dėl šiltų ir saulėtų orų susidarė palankios sąlygos ozono formavimuisi aplinkos ore.

Kaune, Petrašiūnuose, šio teršalo koncentracija viršijo žmonių sveikatos apsaugai nustatytą siektiną vertę.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, artimiausiomis dienomis lietaus nenumatoma, pūs silpnas šiaurinių krypčių vėjas.

Vyraus nepalankios sąlygos teršalams sklaidytis, tad kietųjų dalelių koncentracija miestuose prie intensyvaus eismo gatvių gali padidėti, tačiau kietųjų dalelių koncentracijos paros ribinės vertės viršijimo tikimybė nedidelė.

Kauno visuomenes sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Kraulėda teigė, kad pastarosiomis dienomis buvo viršyta 120 µg/m3 ozono siektina vertė, kuri nuo 2010 m. neturi būti viršijama ilgiau nei 25 paras per kalendorinius metus, imant trejų metų vidurkį.

Pagal Europos Sąjungos direktyvą, visuomenė turi būti informuojama, jei vienos valandos ozono koncentracijos vidurkis siekia 180 µg/m3, o jei šis vidurkis pasiekia 240 µg/m3, skelbiamas pavojus.

Pasak A.Kraulėdos, tokia aukšta koncentracija gali būti esant smogui.

Specialistas įspėjo, kad ozonas sukelia sausą kosulį, dusulį, kvėpavimo takų uždegimus bei mažina plaučių gyvybinę talpą. Ozonas dirgina bei džiovina akių ir nosies gleivines, didina alerginių susirgimų tikimybę, ardo bronchų, plaučių ląsteles, dėl to sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms.

„Siekiant apsisaugoti nuo kenksmingo ozono poveikio, reikia riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke, neatidarinėti orlaidžių, langų ir durų, patalpų vėdinimui naudoti kondicionierius, naudoti kvėpavimo takų apsaugos priemones. Oro tarša atsiranda esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms teršalų išsisklaidymui (sausi, nevėjuoti orai)“, – teigė A.Kraulėda.

Svarbiausi ozono taršos šaltiniai yra su autotransporto išmetamoiomis dujomis išsiskiriantys angliavandeniliai ir azoto dioksidai (NO2), kurie žemesniuosiuose atmosferos sluoksniuose dalyvauja fotocheminio smogo susidarymo reakcijose, kurių metu susiformuoja ir ozonas.