Trečią kartą vyksiančio festivalio programoje – spektakliai, koncertai, parodos, paskaitos, mugės bei kitos iniciatyvos, pranešė miesto savivaldybė.

Renginių lankytojai turės progą artimiau susipažinti su Japonijos kultūra, istorija bei atrasti Tekančios Saulės šalies pėdsakus Kaune.

Renginių ciklas apims ne tik Kauną, bet ir Vilnių, Telšius, Druskininkus. Festivalio programoje, suskirstytoje į temines dienas – Taikos, Japonijos, Sąskambių, Draugystės, Supratimo, Atminties, Vienovės – daugiau kaip 50 įvairių renginių bei iniciatyvų, organizuotų drauge su Japonijos bendruomenėmis bei regionais, palaikančiais šiltus ryšius su Lietuva.

Šeštadienį Sugiharos savaitės renginius vainikuos Kauno centre, prie viešbučio „Metropolis“, atidengiama skulptūra Pasaulio tautų teisuoliui Č. Sugiharai atminti. Būtent šioje vietoje, uždarius Japonijos konsulatą, laikinai apsistojęs Č. Sugihara ir toliau išrašinėjo „gyvybės vizas“.

Trijų metrų aukščio skulptoriaus Martyno Gaubo kūrinyje „Čiunei Sugiharai atminti“ vaizduojamos ratu į dangų besiveržiančios origami formos gervės, pagamintos iš patinuotos, šviesios bronzos. Skulptūros pagrindą sudarys ovalus juodas granitas. Jame bus išgraviruotas Č. Sugiharos antspaudas, nuguldavęs į vadinamąsias „gyvenimo vizas“, bei trumpa biografija lietuvių, anglų, japonų ir jidiš kalbomis.

„Čiunė Sugihara neabejotinai yra vienas svarbiausių simbolių mūsų šalių tarpusavio ryšiams. Džiugu, kad jo žygdarbis abiejose šalyse yra įprasminamas per gausėjančias atminimo vietas ir per humanizmo idėjų sklaidą visuomenėje. Jo dėka išsivystė labai daug gražių iniciatyvų, tarp kurių yra Sugiharos savaitė“, – sakė Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasakis (Širas Jamasakis).

Lietuvos Seimas 2020-uosius yra paskelbęs Č. Sugiharos metais, nes šiemet minimos šio diplomato veiklos Kaune 80-osios metinės ir gimimo 120-osios metinės.

Čiunė Sugihara neabejotinai yra vienas svarbiausių simbolių mūsų šalių tarpusavio ryšiams.

Č. Sugihara buvo japonų kariškis ir diplomatas, 1939–1940 metais dirbęs Japonijos konsulu Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune.

Tuo metu Kaune susikaupė daug pabėgėlių iš Lenkijos, tarp jų ir žydų. Konsulas Č. Sugihara keletą kartų klausė Japonijos užsienio reikalų ministerijos, ar jis gali pabėgėliams išduoti Japonijos vizas. Gavęs neigiamus atsakymus, jis savo atsakomybe išdavė keletą tūkstančių tranzitinių vizų, skirtų vykti per Japoniją į trečiąsias šalis. Taip jis išgelbėjo gyvybę tūkstančiams žydų tautybės žmonių.

Po karo Č. Sugihara buvo priverstas atsistatydinti iš diplomatinės tarnybos ir dirbo įvairiose prekybos įmonėse.

Č. Sugihara mirė 1986 metais Japonijoje.