Kaune antradienį paminėtos Stepono Dariaus ir Stasio Girėno istorinio skrydžio per Atlantą ir jų žūties 79-osios metinės. Į Aukštųjų Šančių karių kapines susirinko ne tik lakūnų giminaičiai, garbingi svečiai, bet ir paprasti kauniečiai, kuriems ši data, kaip pripažino viena iš minėjimo dalyvių, tokia pat svarbi kaip Lietuvos Nepriklausomybės diena.
„Tie drąsūs vyrai sujungė du pasaulius – už Atlanto esančią lietuvių bendruomenę ir tuos, kurie buvo čia“, – kalbėjo Seimo narė Vincė-Vaidevutė Margevičienė.
Ji apgailestavo, kad dar prieš kelerius metus planuotas sutvarkyti Ąžuolyno parke esantis paminklas, skirtas S.Dariui ir S.Girėnui, tebestovi apleistas.
Minėjimo metu skambėjo lakūnams skirtos dainos ir poezijos eilės. Kauno mero pavaduotojas Vytautas Vasilenko džiaugėsi, kad jų žygdarbis įamžintas 1983 metais sukurtame filme „Skrydis per Atlantą“, kuris tuo metu tapo labai populiaria kino juosta juosta Lietuvoje.
Gėlės buvo padėtos ne tik Aukštųjų Šančių karių kapinėse, kur S.Darius ir S.Girėnas palaidoti. Minėjimo dalyviai su gėlėmis taip pat nuvyko ir prie lakūnams skirto paminklo Žaliakalnyje.
Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius Remigijus Jankauskas pasakojo, kad būtent S.Darius buvo legendinio skrydžio iniciatorius.
Lakūnai 1933 metų liepos 15 dieną lėktuvu „Lituanica“ išskridę iš Niujorko tikėjosi pasiekti Kauną. Tačiau jų skrydis nutrūko po 37 valandų 11 minučių tuometinėje Vokietijoje (dabar Lenkija). Katastrofos aplinkybės taip ir liko miglotos.
S.Dariaus ir S.Girėno skrydis reikšmingas tuo, kad jie nenusileidę nuskrido 6411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio nenusileidus rezultatas pasaulyje.
Lietuvai svarbios sukakties minėjimas šeštadienį taip pat vyks S.Dariaus, o sekmadienį – S.Girėno gimtinėse: Dariaus kaime, Klaipėdos rajone, ir Vytogaloje, Šilalės rajone.
Kitąmet laukia 80-osios šio istorinio įvykio metinės. Šia proga Seimas 2013-uosius paskelbė S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą metais.
Naujausi komentarai