Tai seniausia patalpa visame Kauno Šv.Jurgio Kankinio bernardinų konvente. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad 1468 m. į Kauną atvykę Mažesnieji broliai observantai pirmiausiai pasistatė laikinus medinius pastatus, vėliau – šią mūrinę zakristiją ir infirmarijų.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Restauravimo tarybai įvertinus tyrimų išvadas, buvo nuspręsta keturis seniausius (XV a. pab.–XVII a. II p.), kaip pačius vertingiausius, tapybinius fragmentus konservuoti ir restauruoti, o du vėlesnius (1865 m. ir apie 1910 m.) rodyti kaip zondus.
Zakristijos patalpos ilgą laiką buvo nenaudojamos, apleistos, nešildomos, priklausomai nuo metų laiko temperatūra jose labai svyravo. Įėjus į patalpas buvo jaučiamas drėgmės ir pelėsio kvapas. Sienose buvo matyti daug gręžtinių skylių, gilių įtrūkimų, plyšių ir išdaužų. Autentiškas tinkas buvo pažeistas remontų metu įrengiant elektros instaliaciją. Didelis tinko plotas užtinkuotas cementiniu sluoksniu.
1995 m. Kauno bernardinų vienuolynas, kuriame yra vasarinė ir žieminė zakristijos, grąžintas tikriesiems jo savininkams – Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv.Kazimiero provincijai. Brolių pastangomis palaipsniui pradėtas zakristijų restauravimas.
Naujausi komentarai