Gegužės mėnesį Kauno mieste vyko asociacijos „Memove“ organizuojami jaunimo mokymai „Sharing is caring“ („Dalijimasis yra rūpinimasis“). 35 projekto dalyviai iš dešimties valstybių į Kauną atvyko diskutuoti apie jaunimo problemas ir jų sprendimo būdus.

Asociacijos prezidentė Elena Jakūnaitė sakė, kad visą savaitę savo dėmesį dalyviai skyrė skirtingų temų nagrinėjimui. Daugiausiai diskutuota apie neįgaliųjų fizinę veiklą, jaunimo nedarbingumą ir švietimą. E.Jakūnaitė tikino, kad Lietuvoje jaunų žmonių integracija į visuomenę yra labai sudėtinga. Itin bloga kaime gyvenančių, mokytis negalinčių, seksualinėms mažumoms priklausančių, protinę ar fizinę negalią turinčių jaunuolių patirtis.

Theo Mavrosava negailėjo liaupsių idėjoms, kurios jau egzistuoja Lietuvoje ir teigė, kad įgytą patirtį pritaikys gimtajame Kipre. Jam didžiausią įspūdį paliko Lietuvos neįgalaus jaunimo užsiėmimai laipiojimo klubuose.

Turkės Yontem Kilkis paklausus, kokia problema, jos nuomone, yra opiausia, ji trumpai pagalvojusi atsakė: „Palaikymo nebuvimas“. Mažiau galimybių turinčiam jaunimui trūksta šeimos, aplinkos, valstybės palaikymo, tačiau Y.Kilkis iškart pridūrė, kad visada yra viltis. Būtent to nepamiršti linkėjo visi kalbinti projekto dalyviai. Jie teigė, kad nepaisant dėmesio stokos, su socialiniais sunkumais susiduriantys jauni žmonės nėra vieniši ir neturėtų tokie jaustis. Visiems žmonėms patariama niekada nenustoti kovoti dėl geresnio gyvenimo.

Grupės vadovas Luca Frongia tvirtino atradęs Kaune teigiamų aspektų, kuriuos išplėtojus ateitis galėtų tapti šviesesnė visos Europos jaunimui.

Visi projekto dalyviai yra kvalifikuoti specialistai. Jie į Kauną susirinko mokytis vieni iš kitų, dalintis patirtimi. Pagrindinis dalykas, kurį, pasak L.Frongia, projekto dalyviai sužinojo, yra suvokimas, kad visose šalyse vyrauja ta pati situacija. Tą patvirtino Maria Malla, mokytoja iš Maltos. Ji nustebo, kad nepaisant labai skirtingų kultūrų, tradicijų ir gyvenimo sąlygų, dalis jaunimo visose šalyse yra socialiai atskirti nuo visuomenės.

Mokymų pabaigoje dalyviai rašė rekomendacijas, kaip pakeisti situaciją. Rekomendacijas ketinam įteikti įvairių šalių vyriausybėms, Europos Parlamentui.

Dauguma projekto dalyvių Kaune lankėsi pirmą kartą. Jie teigė čia patyrę malonių įspūdžių. Kauniečiai pasirodė labai draugiški, atviri. Kauno jaunimas dalyviams paliko motyvuotų, užsispyrusių ir entuziastingų žmonių įspūdį. Kauniečiai noriai bendravo, kultūriniuose renginiuose. Miesto svečiai įvertino ir Kauno architektūrą. Tiesa, jiems užkliuvo lietuviškas aptarnavimo stilius. Pasak jų, jis kiek grubokas.