Lietuvoje užregistruotas pirmasis legioneliozės atvejis šiais metais. Šia klastinga liga susirgo 69 metų kaunietis.

Kauno visuomenės sveikatos centras portalui kaunodiena.lt teigė, kad legionelioze užsikrėtė pensininkas, gyvenantis daugiabutyje. Vyras šiuo metu gydomas ligoninėje.

„Dar nėra žinoma, kaip jis galėjo užsikrėsti šia liga. Planuojame paimti vandens mėginius iš buto, kuriame jis gyvena, ir žiūrėsime, ar vandentiekio vandenyje nėra legioneliozės sukėlėjų. Kaune mieste yra buvę tokių atvejų, kad per centralizuotai tiekiamą vandenį buvo užsikrėsta šia liga“, – aiškino Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Rudžianskienė.

2012 metais Kauno mieste legionelioze susirgo 6 asmenys. Paskutinis šios ligos atvejis buvo užregistruotas praėjusių metų lapkritį. Pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 9 šios ligos atvejai.

Susirgimai legionelioze mūsų šalyje nėra dažni, per paskutinius aštuonerius metus (2006-2013 m.) Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje buvo užregistruoti 22 šios ligos atvejai.

Kas yra legioneliozė?

Tai ūminė infekcinė liga, kurią sukelia Legionella genties bakterijos – L. pneumophila.
Legionierių ligos inkubacinis periodas – 2–10 dienų. Pakyla aukšta temperatūra (40°C), ligonį krečia šaltis, jis gali viduriuoti, vemti, gali sutrikti sąmonė, orientacija. Pasireiškia plaučių uždegimo požymiai: sausas kosulys, skrepliavimas su kraujo priemaišomis, sunkus kvėpavimas, krūtinės, raumenų, galvos skausmas. Suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų. Kiekvienais metais užfiksuotų mirčių skaičius svyruoja nuo 6 iki 15 proc. Ligos išeitis priklauso nuo paciento lydinčių ligų bei teisingai ir laiku skiriamo specifinio gydymo. Didžiausia rizika užsikrėsti legionelioze kyla sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, rūkantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, patyrusiems organų transplantaciją, onkologiniams ligoniams bei vartojantiems dideles gliukokortikoidų dozes. Profesiniai rizikai priklausytų statybos, žemės ir santechnikos darbus bei darbą su įvairiomis aušinimo ir oro kondicionavimo sistemomis ar pramonės įmonėse, naudojančiose terminį vandenį, dirbantys asmenys.

Komplikacijos

Legioneliozė gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Tai gali būti kvėpavimo nepakankamumas, kai plaučiai nebegali organizmui suteikti pakankamai deguonies. Kartais ištinka septinis šokas, kai dėl staiga nukritusio kraujo spaudimo nebepatenka pakankamai kraujo į gyvybiškai svarbius organus, ypač inkstus ir smegenis. Taip pat legioneliozė gali sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą. Tuomet inkstai staiga praranda gebėjimą atlikti savo pagrindinę funkciją – pašalinti skysčio perteklių ir nereikalingas medžiagas iš kraujo. Kai legioneliozė negydoma skubiai ir veiksmingai, ji gali baigtis mirtimi, ypač jei silpna imuninė sistema.

Kaip užsikrečiama?

Legionelioze dažniausiai užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio, kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose bei šių patalpų kondicionavimo sistemose. Paprastai užsikrečiama viešbučiuose, ligoninėse, darbo vietose įrengtose maudymosi patalpose. Kartais legionelės į kvėpavimo takus gali patekti ir tiesiogiai – respiracinės terapijos metu. Plačiai legionelių randama natūralioje aplinkoje – upių ir ežerų vandenyje bei dirvožemyje. Kur kas daugiau jų aptinkama gamybinės ir visuomeninės paskirties vandens objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Legionelių dauginimuisi reikalingos maistinės medžiagos, kurios gaunamos iš vandens sistemose aptinkamų organizmų (dumbliai; amebos ir kt.) bei nuosėdos, nuoviros ar rūdys.

Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės – tai teisingas vandens sistemų naudojimas:

·         karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60ºC;

·         šalto vandens temperatūra neturi siekti 20ºC;

·         neleisti vandeniui užsistovėti sistemose;

·         ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose;

·         valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus;

·         po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas ir kt.