Siekia didinti kvotas

Šiuo metu KKJ sudegina 200 tūkst. t atliekų per metus, tačiau planuojama kiekį padidinti iki 255 tūkst. t. Neseniai tokie planai pristatyti viešai. Tiesa, kada galėtų būti padidinta atliekų deginimo kvota, kol kas neaišku.

„Stebime situaciją, kai Kauno regione ir likusioje Lietuvoje susidaro reikšmingai daugiau atliekų negu dėl galiojančio reglamentavimo gali priimti šalyje veikiančios kogeneracinės elektrinės. Todėl šios atliekos keliauja į sąvartynus, taip teršdamos aplinką.

Siekiame, kad aplinkoje liktų kuo mažiau atliekų ir būtų mažinama tarša. Todėl inicijavome poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos pakeitimus, efektyviau išnaudojant jėgainės įrenginius. Šiuo metu laukiama suinteresuotų šalių pastabų ir pritarimo PAV ataskaitai, o paskui ji bus pateikta vertinti Aplinkos apsaugos agentūrai“, – kodėl buvo inicijuotas vertinimas, komentavo „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.

Jis nurodė, kad Kauno kogeneracinė jėgainė techniškai yra pajėgi sutvarkyti didesnį atliekų kiekį, lyginant su nustatyta kvota, ir tam esą nereikia jokių papildomų techninių sprendimų.

„Toks organizacinis sprendimas užtikrins, kad sąvartynus pasieks reikšmingai mažesnis atliekų kiekis. Dėl žiedinės ekonomikos plėtros, didesnio rūšiavimo laipsnio ar kitų teigiamų veiksnių sumažėjus atliekų kiekiui, jėgainės įrenginiai jų sutvarkytų tik tiek, kiek būtų, o esant šilumos ir elektros energijos poreikiui, energija būtų gaminama iš biokuro. Svarbu pabrėžti, kad, atliekų nevežant į sąvartynus, bus mažiau teršiama aplinka ir užtikrinamas aukštesnio laipsnio atliekų sutvarkymo hierarchijos principo įgyvendinimas“, – pridūrė jėgainės atstovas.

Pasak A.Ketleriaus, kaip ir iki šiol, į jėgainę būtų vežamos perdirbti netinkamos komunalinės ir nepavojingos pramoninės atliekos.

Sutarėme dėl vienokio atliekų kiekio, o dabar tai norima keisti. Tai negera praktika.

Nuomonės išsiskiria

Kauno rajono savivaldybė nepritarė KKJ planams gerokai padidinti deginamų atliekų kiekį. Rajono atstovai akcentavo, kad, prieš pradedant KKJ veiklą, buvo sutarta, jog deginamų atliekų kiekis neturi viršyti nustatytos 200 tūkst. t per metus ribos ir tokio susitarimo esą reikia laikytis.

„Sutarėme dėl vienokio atliekų kiekio, o dabar tai norima keisti. Tai negera praktika. Ką aš atsakysiu bendruomenei? Suprantu nacionalinę atliekų tvarkymo politiką, bet man skaudu, kad, ją vykdant, nenorima matyti šalia esančių žmonių, kurių gyvenimo kokybė dėl įvairių priežasčių blogėja“, – anksčiau priešiškai buvo pasisakęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

„Nesinori, kad Kauno rajonas taptų visos Lietuvos atliekų tvarkymo centru. Juk turime kitą galvos skausmą – Kauno MBA gamyklą, LEZ plėtra irgi nesibaigė. Mes nepritariame tokiems KKJ tikslams“, – antrino ir rajono vicemeras Antanas Nesteckis.

Rajono savivaldybės atstovai laikėsi pozicijos, kad Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje dabar sudeginamas žymiai mažesnis atliekų kiekis. Be to, Akmenės cemento gamykloje būtų galima sudeginti visos Lietuvos nuotekose susidariusį dumblą, todėl esą yra ir kitų alternatyvų, o ne tik kuo daugiau šiukšlių vežti į Kauno rajoną.

Tačiau Ramučių gyventojai nebėra tokie kategoriški. „Kauno diena“ pasikalbėjo su Ramučių bendruomenės pirmininku Arūnu Kmieliausku apie KKJ planus didinti deginamų atliekų kiekį. Paaiškėjo, kad dalis vietinių gyventojų dėl tokių planų jokių nepatogumų nepatirtų, o gal žmonės tiesiog pradėjo mažiau domėtis KKJ objektu. Didesnis galvos skausmas – Kauno mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamykla, nuo kurios, pasak vietinių, vėjas dažnai atpučia nemalonių kvapų, todėl tai gerokai prastina gyvenimo kokybę

„Dalis žmonių tikrai nebestebi šio objekto, blogybių nemato. Žmonės bijo to, ko nežino ir nematę. Tai gal prieš atidarymą ir buvo daugiau baimių. Pradžioje, kai tik pradėjo veikti ši jėgainė, buvo kilę klausimų dėl transporto srautų, nes gyventojai matydavo šiukšliavežius. Tai nebuvo malonu, bet įmonė susitvarkė ir per gyvenvietę jie nebevažiuoja.

Mūsų nuomone, daug svarbesnis klausimas yra dėl Kauno MBA gamyklos, nuo kurios sklinda nemalonūs kvapai. Nuo jų dūsta ne tik Ramučiai, bet ir Kauno miesto gyventojai. Jėgainėje yra visai kitokios technologijos, kitokie filtrai. Tad kažkoks stipresnis kvapas nuo jos nesklinda, to negalima pasakyti apie rūšiavimo gamyklą, nuo kurios kvapas sklinda jau daugelį metų ir niekas nesprendžia tos problemos“, – gyventojų nuotaikas perteikė A.Kmieliauskas.

Aplinkosaugininkai tiria, ar Kauno jėgainėje nebuvo sudegintos iš Lenkijos neteisėtai atgabentos atliekos. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Ekspertų vertinimai

Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) dienraščiui „Kauno diena“ nurodė, kad yra pritarusi, jog KKJ per metus sudegintų didesnį atliekų kiekį, tačiau dar laukiama galutinių dokumentų.

„AAA yra pritarusi planuojamos ūkinės veiklos – įrengtų gamybos pajėgumų efektyvesniam išnaudojimui Kauno kogeneracinėje jėgainėje, padidinant netinkamų perdirbti atliekų dalį kuro balanse, Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programai. Joje numatytas būsimos PAV ataskaitos turinys. Pagal programą parengtos PAV ataskaitos AAA dar nėra gavusi nagrinėti, todėl detaliai komentuoti Kauno kogeneracinės jėgainės planų negalime.

Teisės aktai nedraudžia jėgainei perplanuoti savo veiklą, tačiau nauji planai turės atitikti teisės aktų reikalavimus ir nesukelti neigiamo poveikio aplinkai. Šie klausimai bus vertinami nagrinėjant PAV ataskaitą, kurios, kaip minėjome, dar nesame gavę nagrinėti“, – nurodė AAA atstovai.

Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, jei AAA galutinai pritars, kad Kaune galima deginti daugiau šiukšlių, jos gali būti vežamos ne tik iš Kauno regiono, bet ir iš kitų Lietuvos miestų.

Tai yra sutartiniai klausimai, jie sprendžiami pagal atskirus susitarimus su atliekų tvarkytojais. Atliekos gali būti vežamos ir iš kitų miestų, jei dėl to yra sutarta. Svarbiausia, kad būtų nepažeistas išduotas leidimas“, – pažymėjo aplinkosaugininkai.

Ministerijos pozicija

Aplinkos ministerija aiškino, kad, pagal užsibrėžtus tikslus, būtina kuo daugiau sutvarkyti atliekų ir jų nevežti į sąvartynus. Anot ministerijos atstovų, jėgainėse būtų galima deginti daugiau atliekų, jei bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas.

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė „Kauno dienai“ vardijo tikslus, kaip ateityje turėtų būti tvarkomos atliekos. Nurodoma, kad Lietuvos strateginiuose dokumentuose atliekų srityje yra išsikelti tikslai iki 2025 m. sąvartynuose šalinti ne daugiau kaip 15 proc. komunalinių atliekų, 2030 m. – ne daugiau kaip 5 proc.

„Siekdami kuo mažiau atliekų šalinti sąvartyne, kartu turime užtikrinti, kad iki 2025 m. pakartotinai naudoti paruošiamos ir perdirbamos komunalinės atliekos sudarytų bent 55 proc. susidarančių komunalinių atliekų (pagal svorį), iki 2030 m. – bent 60 proc., iki 2035 m. – bent 65 proc.“, – apie tai, kad vis mažesnė šiukšlių dalis turės keliauti į sąvartynus, kalbėjo R.Radavičienė.

Pasak viceministrės, įvertinus minėtus komunalinių atliekų tvarkymo tikslus, atliekų deginimo įrenginiuose galėtų būti panaudojama apie 30 proc. susidarančių komunalinių šiukšlių. Palyginkime: 2019 m. energijai gauti panaudota beveik 15 proc. susidarančių komunalinių atliekų.

„Atliekų deginimo jėgainei norint padidinti dabar leidžiamą panaudoti energijai gauti komunalinių atliekų kiekį, turėtų būti koreguojamas jėgainei išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, o tam reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą“, – pridūrė pašnekovė.

Degino lenkiškas šiukšles?

Vis dėlto R.Radavičienė pažymėjo, kad jėgainėse gali būti deginamos tik Lietuvoje sukauptos atliekos. Jų negalima importuoti iš kitų valstybių.

„Lietuvos įstatymuose įtvirtintas draudimas įvežti į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti arba naudoti energijai gauti, taip pat komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus). Reikalavimui įgyvendinti toliau bus vykdoma kontrolė.

Vis dėlto atliekų srautą į Lietuvą traukia rinkos dėsniai, kai atliekų deginimas yra vienas pigiausių regione. Atsižvelgiant į tai, ministerija pateikė Vyriausybei sąvartyno mokesčio didinimą numatančius įstatymo pakeitimus. Atliekų srautų judėjimo stebėsenai ir kontrolei vis daugiau pasitelkiama Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) priemonė, kuri šiuo metu iš esmės tobulinama“, – nurodė viceministrė.

Tačiau apie tai, kad teisinėje sistemoje yra spragų ir į Lietuvą galėjo būti vežamos šiukšlės iš Lenkijos, praėjusį mėnesį kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Tąkart jis LNK Žinioms nurodė, kad būtent Kauno kogeneracinėje jėgainėje galėjo būti sudeginta tūkstančiai tonų lenkiškų atliekų.

„Atliekų deginimo jėgainės Lietuvoje statytos lietuviškoms atliekoms deginti, tvarkyti – tikrai ne lenkiškoms, bulgariškoms, švediškoms ir t.t. Lietuvoje yra problema – pildomi sąvartynai, kurių atstovai teigia, kad neturi kur dėti atliekų. Ir staiga mes sužinome, kad atliekos atvežamos iš užsienio ir jos deginamos Lietuvoje. Čia nėra valstybės sprendimai, tai kūrybingo verslo sprendimai, kuris galimai sukeičia dokumentus, paverčia tas atliekas lietuviškomis ir sudegina lietuviškose krosnyse“, – tąkart kalbėjo ministras.

200 tūkst. – tiek tonų atliekų Kaune sudeginama per metus, tačiau planuojama šį kiekį padidinti iki 255 tūkst. t.

Pasak ministro, svarbu užkirsti kelią atliekų importui į Lietuvą. Jis buvo linkęs akcentuoti ne šiukšlių trūkumą, o jėgainių atstovų norą pasipelnyti.

„Atliekų deginimo jėgainių pajėgumai yra skirti Lietuvos atliekoms apdirbti. Kadangi kitos valstybės to nesukūrusios, dabar konkuruoja ir Lietuvos jėgainėms sumoka už šią paslaugą daugiau. Joms, greičiausiai, yra paranku už sudeginimą gauti daugiau, ir to imamasi. O vilniečių, kauniečių, zarasiškių atliekos netvarkomos ir patenka į sąvartynus. Kadangi rudenį bus tikrai daug diskusijų dėl sąvartyno taršos mokesčio, kad sąvartynai turėtų tapti istorija, na, akivaizdu, kad reikia išspręsti, jog atliekų deginimo jėgainės sutvarkytų lietuviškas atliekas“, – LNK žinioms teigė S.Gentvilas.

Tuomet KKJ atstovai tikino, kad Kaune degintos tik lietuviškos šiukšlės, o jei aplinkosaugininkai turi informacijos apie tai, jog kažkuris partneris sukčiavo ir pristatė iš kitų valstybių atvežtas atliekas, jie kaipmat su jais nutrauks sutartis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kauno kogeneracinė jėgainė gynėsi, kad šiuo metu energijai gaminti per metus panaudoja 200 tūkst. t komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų, kurias jai tiekia regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir nepavojingų pramoninių atliekų tvarkytojai.

Primename, kad Kauno kogeneracinės jėgainės 51 proc. akcijų paketą valdo „Ignitis grupė“ ir 49 proc. bendrovė „Gren“ (buvusi „Fortum Heat Lietuva“). KKJ veiklą pradėjo 2020 m.