Kauniečiai kaip Baltijos kelyje susikibo už rankų

  • Teksto dydis:

Juodojo kaspino dienos išvakarėse Istorinėje Kauno prezidentūroje vyko renginys „Kaunas prisimena (1939-1989-2019)“, skirtas Ribentropo–Molotovo pakto 80-mečiui ir Baltijos kelio 30-mečiui paminėti.

Didžiausioji prezidentūros salė nesutalpino visų susirinkusiųjų, žmonės pranešimų klausėsi ir ant laiptų, ir ekspozicijų kambariuose. Priminusi Lietuvos kančių kelią viena renginio iniciatorių Vincė Vaidevutė Margevičienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos pirmininkė, pakvietė minėjimą pradėti valstybės himnu ir minutės tyloje prisiminti lemtingojo pakto aukas.

Apie disidentų Lietuvoje judėjimą kalbėjo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, nesusekamosios Katalikų Bažnyčios kronikos įkūrėjas ir leidėjas, už antisovietinę veiklą kalintas Rusijos lageriuose. Seimo narys Kazys Starkevičius, vienas iš minėjimo organizatorių, peržvelgė Lietuvos tautos praradimus okupacijos metais, sovietų karinių pajėgų dydžius ir specifinį kontingentą Kaune bei apylinkėse, kariuomenės išvedimo aplinkybes, pasidalijo įžvalgomis apie šiandienines grėsmes nepriklausomybei. Priminti gyvenimą už geležinės uždangos jis atvežė „suvenyrų“ – spygliuotos vielos atkarpėlių nuo buvusio griežtai saugomo desantininkų poligono Rokuose.

Prie Baltijos kelio simbolinėmis gėlėmis – kardeliais – papuošto stalelio mikrofoną vienas po kito ėmė nuoširdžiais plojimais palydimi žymūs kauniečiai: Kauno valstybinio choro vadovas profesorius Petras Bingelis, „Kauno dienos“ žurnalistė Virginija Skučaitė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė dr. Aušra Jurevičiūtė, kunigas Robertas Grigas. Jaunatviškai nuskambėjo Veršvų gimnazijos moksleivių Eglės ir Julijos prisipažinimas, kad joms tiesiog pavydu, jog nebuvo gimusios, kai Lietuva stovėjo Baltijos kelyje.

Kai susirinkusieji išėjo į Prezidentūros kiemelį, renginio organizatorė ir vedėja Kauno miesto savivaldybės Tarybos narė Edita Gudišauskienė sakė nustebusi – susibūrė bemaž trys šimtai žmonių.

Su vėliava ir paradinėmis uniformomis minėjime dalyvavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos vyrai, atvyko Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato bendruomenių pareigūnės ir Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos moksleiviai, šaulių, miesto bendruomenių atstovai. Žodį tarė lakūnas Vytautas Tamošiūnas, prieš 30 metų Baltijos kelyje stovėjusius žmones iš lėktuvo pasveikinęs gyvų gėlių lietumi – du orlaiviai tądien pasėjo 12 sunkvežimių žiedų.

Suskambėjo Kauno muzikos ansamblio „Ainiai“ solistų Ryčio Janilionio ir Osvaldo Petraškos atliekama daina apie Tėvynę, ir didžiuliu ratu visą Prezidentūros kiemelį apjuosę kauniečiai susikibo už rankų. Kaip anuomet susiėmę už rankų ir susitelkę pasauliui dar kartą priminė: mes už šeimą, tautą, nepriklausomybę, religiją ir gerovę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Nejokinkite su tokia laisve ankciau nuo ruselio priklauseme o dabar nuo briuselio kopustu sokam pagal ju dudelia prasiko savo nacionalini LITA dauguma emigravo is gero givenimo kabutesia pencininkas tipo sinjoras kuris negali orei pragiventi is savo vargingos pasalpos tipo pencijos pradirbes visa givenima priviso visokiu milijonieriu uz musu visu saskaitas kure dirbo saziningai pasidare ubagais o kurie voge milijonus garbingi verslininkai:-)

dvasia

dvasia portretas
"konservatyvūs kvailiai" (kaip toj dainoj) pasiekė laisvę jaunimui važiuoti ir i š v a ž i u o ti..., o vyresniems šešėlinė laisvė p r a i l g i n o pensijinį amžių, kad atpirktų kaltę dėl noro būti laisvais ir nepriklausomais...

tremtinė

tremtinė portretas
Puikus renginys, nepaprastai įdomus pranešimai, jauki atmosfera. Vėl kaip prieš 30 m.pajutau bendrystės jausmą bendraminčių draugijoje.
VISI KOMENTARAI 19

Galerijos

Daugiau straipsnių