Nors galutiniai Seimo rinkimų rezultatai dar nesuskaičiuoti, nekyla abejonių, kad Kaune be konkurencijos rinkimus laimėjo konservatoriai.

Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai didžiausio palaikymo sulaukė Žaliakalnio apygardoje (24,81 proc.) ir Centro (24,58 proc.). Likusiose apygardose už šią partiją balsavo kiek mažiau rinkėjų.

Be to, konservatoriams labai sėkmingai susiklostė rinkimai vienmandatėse apygardose. Visose aštuoniose Kauno miesto rinkimų apygardose jų atstovai užėmė pirmą vietą. Antroji vieta daugelyje vienmandačių miesto rinkimų apygardų atiteko Neringos Venckienės įkurtai „Drąsos kelio“ partijai.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus politologo Antano Kulakausko visiškai nenustebino rinkimų rezultatai Kaune.

„To ir reikėjo tikėtis. Atlikta labai daug tyrimų, kad didžiuosiuose šalies miestuose dalis elektorato yra labai pastovus. Kaune situacija būtent tokia“, – teigė politikos ekspertas.

Profesorius įsitikinęs, kad ir per antrą rinkimų turą Kaunas daugiausiai simpatijų atiduos konservatoriams.

„Konservatoriai laimėjo ne tik Kaune, bet ir Vilniuje. Sostinėje tik dviejose apygardose juos aplenkė Lietuvos lenkų rinkimų akcija“, – sakė A. Kulakauskas.

Anot politologo, tokius rinkimų rezultatus didžiuosiuose miestuose lemia geresnis gyvenimas mieste nei provincijoje, be to, didelė dalis konservatorių rinkėjų labiau išsilavinę.

„Žmonės nelaukia stebuklų, netiki dosniais pažadais, todėl labiau renkasi laiko patikrintas partijas, nes vėliau mažiau nusivilia“, – įsitikinęs profesorius.

A.Kulakauskas prisiminė, kad prieš rinkimus buvo daug kalbėta, jog konservatoriai pralaimės, bet tai ir liko tik kalbos. Jo nuomone, valdančioji dauguma Seime keisis, o konservatoriai tikriausiai liks opozicijoje.

„Labai maža tikimybė, kad iš geriau rinkimuose pasirodžiusių partijų suburta koalicija ilgai išsilaikys“, – svarstė A. Kulakauskas.

Partijos „Drąsos kelio“ sėkmė Kaune irgi nenustebino profesoriaus.

„Tai vienkartinis kaunietiškas fenomenas. Į antrą turą šios partijos atstovai pateko tik Kaune ir dviejose apygardose Vilniuje. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad „Drąsos kelias“ niekur neužėmė pirmos vietos, tenkinosi tik antra“, – komentavo politologas.