Nemažai kauniečių nė neįtaria, koks pavojus slypi kaimynų butuose ar privačiuose namuose. Netinkamomis sąlygomis laikomi egzotiniai gyvūnai gali kelti didesnį pavojų nei koviniai šunys. Deja, valdininkai linkę tik abejingai stebėti situaciją.

Nėra net registro

Nuo liepos 1-osios įsigaliojo draudimas daugiabučiuose laikyti pavojingus šunis ir jų mišrūnus. Patvirtintas ir pavojingų šunų veislių sąrašas.
O kada specialistai susirūpins namuose laikomais egzotiniais, laukiniais ir neretai itin pavojingais gyvūnais? "Kauno dienai" pradėjus domėtis šia situacija, paaiškėjo, kad net nėra egzotinių gyvūnų registro, jie nežymimi.

Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis pastebėjo, kad didžioji dalis – apie 80 proc. – namuose laikančiųjų laukinius ar egzotinius gyvūnus nė nesivargina pasirūpinti kokiais nors leidimais. Negelbsti nei galima gyvūno konfiskacija, nei gresiančios baudos.

Norint namuose auginti bet kokį laukinį gyvūną, būtinas specialus leidimas. Jis išduodamas, jei gyvūnui sudaromos tinkamos sąlygos. Saugomas rūšis naminiais gyvūnais paversti draudžiama.

Žaltys išlindo iš klozeto

V.Gustaičio žiniomis, Kaune nelegaliai laikomas net ir tigras. Neoficialiomis žiniomis, šį gyvūną vienas kaunietis atsivežė iš Vokietijos. Pasakojoma, kad tigras laikomas privačioje valdoje.
"Žmonės nelegaliai laiko ir nuodingus vorus tarantutulus. Jų terariumai būna įrengiami daugiabučių rūsiuose ar butuose. Kai kurie kolekcininkai laiko vien tik pavojingus gyvūnus", – pasakojo V.Gustaitis.

Jis prisiminė atvejį, kai Naujųjų metų išvakarėse vienai kaunietei betupint tualete, iš klozeto išlindo žaltys ir pradėjo šliaužioti po patalpą.

"Ji cypdama, klykdama paskambino man. Iš pradžių pagalvojau, kad juokauja", – prisiminė Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas.

Kaip roplys galėjo pakliūti į kanalizacijos sistemą? "Jis tikriausiai buvo laikomas bute. Žmonės sumanė jo atsikratyti ir nuleido žaltį į tualetą", – spėjo V.Gustaitis.

Gresia tragedija

Kauniečių namuose įsikuria ir meškos, meškėnai. "Tokie gyvūnai gali sukelti grėsmę ne tik savininkui ar aplinkiniams gyventojams. Jeigu toks gyvūnas pabėgtų, jis pridarytų nemažai nuostolių", – kalbėjo V.Gustaitis.

Pavyzdžiui, medžiais laipiojantys meškėnai, yra labai agresyvūs aplinkai. Gamtininkų teigimu, šie gyvūnai atrodo labai mieli, gali išgyventi gamtoje, bet jeigu toks pabėgtų į laisvę, nukentėtų perintys paukščiai.

Valdininkai jaučiasi ramūs

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys tikino, kad neverta lyginti naminių ir laukinių gyvūnų laikymo mastų. Situacijos jis nesureikšmino, nes nėra girdėjęs, kad pabėgęs arba išmestas egzotinis gyvūnas būtų sužalojęs žmogų. Anot jo, susidūrus su tokiu gyvūnu paprastai atsiperkama tik išgąsčiu.

Tam pritarė ir Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius. Jis sakė, kad nėra tiek daug žmonių, norinčių auginti egzotinius gyvūnus, nes jų laikymas yra labai specifinis, reikalauja daug lėšų, specialios įrangos, sąlygų.

Ar gali būti, kad apie 80 proc. egzotinių gyvūnų laikomi nelegaliai?

"Tai labai sunkiai patikrinamas dalykas. Jeigu kas savo kambary, bute turi įsirengęs terariumą ir laiko vieną ar du roplius, apie juos gali nesužinoti", – aiškino S.Paltanavičius.
Kaip atpažinti, kieno yra pabėgusi gyvatė? "Radus roplį, dedamas skelbimas, kad ieškomas savininkas. Bet gyvatė ar smauglys toli paprastai nenušliaužia", – sakė L.Budrys.