„Dabar čia viskas išskusta – liko vos keli medžiai. Beje, forto sienos yra įspūdingo aukščio, o aplink jas eina ir griovys. Jeigu stirnos norėtų ištrūkti, tai, vargu ar liktų sveikos“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo Kristina Šikšnienė.

Gyvena šešios stirnos

Moteris teigė, kad VI-ojo forto apylinkėse augintinius vedžiojo dar tuomet, kai čia įrengti muziejų net minčių nebuvo.

„Šioje vietoje buvo laukinė gamta: medžiais ir krūmais apaugusiame forte grybaudavome, matydavome ne tik stirnas, bet ir barsuką. Dabar, kai įsteigiamas muziejus, čia viskas išskusta – telikę keli medžiai“, – apie pastebimus pokyčius pažįstamose vietovėse pasakojo kaunietė.

Dar praėjusią savaitę čia su kitais augintinius vedžiojančiais žmonėmis ji pastebėjo ne kartą teritorijoje matytas šešias stirnas. „Kol čia buvo daug medžių, jomis nesirūpinome. Tačiau dabar šios šešios be galo gražios stirnos – tarp jų yra ir mažiukių – sunkiai įveiktų aukštas forto sienas. Jeigu jos ir peršoktų įspūdingo aukščio mūrinę tvorą, kurią juosia apsauginis griovys, tai kyla klausimas, ar liktų sveikos“, – moteris spėja, kad šie gyvūnai veikiausiai gyvena dar teritorijoje likusiame nedideliame miškelyje.

VI fortas iš paukščio skrydžio/S. Kvietkos nuotr.

K. Šikšnienė prisiminė, kad jos draugė dėl stirnų likimo kreipėsi į forto atstovus socialiniame tinkle. „Buvo atsakyta, kad paskutinė stirna čia buvo nušauta praėjusiais metais. Sužinoję, kad jas ir toliau žmonės mato, daugiau žinių jie ir nepateikė“, – sakė moteris.

Direktorius: džiunglės yra pakankamai didelės

Vytauto Didžiojo Karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis portalui teigė, kad būsimo muziejaus teritorijoje gyvenančias stirnas jis yra pats matęs. „Dabar kirtimai yra sustoję, tad didžiausiuose krūmynuose tos stirnos ir pasislėpė. Čia yra ne tik stirnų, bet ir kiškių. Džiugina akį šie gyvūnėliai, tad piktybiškai jų ir nesiruošiame skriausti“, – kalbėjo K. Kuršelis.

Teritoriją juosia apsauginis griovys, o ir sienos čia stačios, tad gyvūnai iš čia tikrai neišliptų.

Anot direktoriaus, ateityje čia turėtų būti iškirsti visi medžiai. Kas tuomet laukia čia gyvenančių gyvūnų? Direktorius kol kas atsakymo į šį klausimą neturi, tačiau dabar gamtai neabejingus miestiečius ramina. „Šešiems gyvūnėliams čia augmenijos yra sočiai, o juk ir nauja žolė tuoj sužaliuos. Mes jų negąsdiname, tad pakankamai didelėse džiunglėse jos gali ir lakstyti“, – muziejaus direktorius neatmeta galimybės ateityje dėl stirnų likimo kalbėtis ir su gyvūnų globos atstovais. Dabar jos yra itin bailios – prie jų prieiti žmonėms nepavyksta.

K. Kuršelis pasakojo, kad vaizdo kameromis stebimoje teritorijoje stirnos dažnai užfiksuojamos naktį.  „Jos ateina pažiūrėti technikos pavyzdžių, tačiau nesame matę, kad bandytų ištrūkti iš teritorijos. Teritoriją juosia apsauginis griovys, o ir sienos čia stačios, tad gyvūnai iš čia tikrai neišliptų. Joms veikiausiai tektų eiti į nuožulnesnę vietą, kur užtverta tvora ir grotos“, – sakė K. Kuršelis.