Praėjusieji metai buvo ypač reikšmingi Kauno mokslininkams. Į kosmosą pakilo pirmasis Lietuvos palydovas, atidarytas Kauno technologijos universiteto (KTU) "Santakos" slėnis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai sukūrė naujas technologijas, padėsiančias žmogui gyventi.

Pakilo į kosmosą

Praėjusių metų sausio 9 d. 20.07 val. Lietuvos laiku į kosmosą buvo paleisti du lietuviški palydovai "LitSat-1" ir "LituanicaSat-1". Misijos tikslai buvo išbandyti silicio saulės baterijas, tarppalydovinio ryšio, kosminės navigacijos priemones, nufotografuoti Tarptautinę kosminę stotį, Žemę. Palydovai orbitoje išbuvo apie pusmetį, kol sudegė.
KTU mokslininkų sukurtas pirmasis mažasis palydovas "LitSat-1" turėjo ne tik mokslinę, bet ir simbolinę reikšmę. Palydove įmontuotas ir į kosmosą pakilo lietuviško gintaro gabalėlis.

Taip pat įmontuota ir plokštė, kurioje išgraviruotas "Lituanikos" skrydžio autorių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno testamente įrašytas palinkėjimas: "Jaunoji Lietuva! Tavo dvasios įkvėpti, mes stengiamės tą pasirinktą uždavinį įvykdyti. Mūsų pasisekimas tegu sustiprina Tavo dvasią ir pasitikėjimą savo jėgomis ir gabumais!"
Iš kosmoso į žemę palydovas ištransliavo ir tris svarbiausius tautos išrinktus žodžius: "Lietuva myli laisvę."

Silicio slėnio brolis

KTU gali didžiuotis šiemet atidaręs vieną didžiausių ir moderniausių Baltijos regione atviros prieigos "Santakos" slėnio KTU Mokslo ir technologijų centrą bei Technologinio verslo inkubatorių. Kalbama, kad tai – Silicio slėnio brolis dvynys Baltijos šalyse.

"Santakos" slėnyje įrengta apie 350 darbo vietų, sumontuotos įrangos vertė siekia beveik 89 mln. litų. Mokslinių tyrimų erdvės užima 9 tūkst. kv. m plotą, 3,5 tūkst. kv. m skirta verslui. Bendra projekto vertė siekia daugiau nei 150 mln. litų.

KTU Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje sutelktas perspektyvių mokslo sričių – darniosios chemijos ir biofarmacijos, ateities energetikos ir mechatronikos, informacinių ir komunikacinių technologijų potencialas, šalia kurių įsikurs su mokslo institucijomis bendradarbiaujančios verslo įmonės.

Dirba su medikais

Daugybę mokslininkų po savo stogu glaudžiantis KTU pernai aktyviai bendradarbiavo su LSMU, kurdamas technologijas, spręsiančias žmonių sveikatos problemas. Medžiagų mokslo instituto mokslininkai pradėjo kurti priemones, kurios padėtų medikams greičiau atlikti tyrimus, o pacientai išvengtų ilgų valandų belaukiant atsakymo.

Dar vienas sėkmingo bendradarbiavimo su medikais pavyzdys – pirmojo pasaulyje biologinio širdies stimuliatoriaus kūrimas. Mokslininkų tikslas parinkti biologiškai suderinamas medžiagas ir naudojant lazerines technologijas jose suformuoti karkasus ląstelėms. Į šį narvą patalpintos kamieninės ląstelės leistų atkurti širdies veiklą.

KTU Biomedicinos inžinerijos instituto mokslininkai kuria efektyvesnę Parkinsono ligos diagnozavimo metodiką. Naudodami ultragarsą ir apdorodami sudėtingus jo signalus specialistai galės gauti vaizdus, kurie padės medikams anksti diagnozuoti prasidedančią ligą.

KTU ir LSMU mokslininkų kuriama technologija bus svarbi ir odos vėžio diagnostikai. Nauja ultragarsinė, optinė ir programinė įranga padės išplėtoti odos melanomos diagnostikos algoritmą (vaizdiniai struktūros pokyčiai, naviko gylis ir kontūrai trimatėje erdvėje), kuris yra svarbus ligos prognozei ir chirurginiam gydymui planuoti.

Pirmieji pacientai

LSMU mokslininkai šiemet taip pat atliko reikšmingų operacijų. Profesorius Rimtautas Gudas pirmą kartą Lietuvoje į čiurnos sąnario kremzlės defektą be pjūvių endoskopiškai įsodino išmaniąją membraną.

Membrana prie sveikos kremzlės kraštų priklijuojama fibrino klijais ir specialiais siūlais, išlaikančiais membranos stabilumą jai įaugant į sveikąją kremzlę. Dabar gydymo įstaigoms tokia operacija yra nuostolinga, nes membraną reikia pirkti. Tačiau LSMU mokslininkai ir medikai šiuo metu kuria pirmąją lietuvišką membraną.

Pirmą kartą Lietuvoje šiais metais atlikta ir artroskopinė smilkinio apatinio žandikaulio sąnario operacija. Ją atliko LSMU Veido ir žandikaulių klinikos doktorantas Marijus Leketas, vadovaujamas LSMU ligoninės Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovo prof. Ričardo Kubiliaus. Pasaulyje tokios operacijos nėra naujiena, tačiau Lietuvoje buvo operuota pirmoji pacientė.

Svarbūs tyrimai

Medikai šiemet nustebino ir svarbiais atradimais bei eksperimentais. Vienas iš jų – tyrimas su plakančia kiaulės širdimi. Eksperimentas medikams suteikė naudingos informacijos gydant širdies ritmo sutrikimų turinčius pacientus. Tokie tyrimų rezultatai leidžia kurti naujus diagnostikos būdus ir gydymo metodus.

Kitas atliktas svarbus tyrimas ir sukurtas naujas metodas leis iš balso nustatyti gerklų ligas, pradedant paprastais uždegimais ir baigiant gerklų vėžiu. Medikai mano, kad šis unikalus metodas bus populiarus visame pasaulyje.

Atliekant tyrimą buvo ištirti maždaug tūkstantis 18–65 metų žmonių. Tiriami buvo tiek gerklų ligomis sergantys pacientai, tiek sveiki savanoriai. Naujas metodas padėjo nustatyti sveikus žmones beveik 90 proc. tikslumu.

Atrado Amžinybės grybą

JAV dizainerė, išradėja Jae Rhim Lee Kaune, KTU "Santakos" slėnyje vykusioje tarptautinėje konferencijoje "Zooetika" pristatė savo "Begalybės laidojimo projektą".
Laidojimo tradicijomis pradėjusi domėtis menininkė suprato, kad dabartiniai laidojimo metodai daro daug žalos gamtai. Iš irstančio kūno į žemę išsiskiriančios cheminės nuodingos medžiagos, o ypač balzamuoti ir kūnui konservuoti naudojamas formaldehidas, teršia dirvožemį ir gruntinius vandenis.

Kremavimas, anot J.R.Lee, taip pat ne išeitis. Deginant kūnus į atmosferą išsiskiria didelės dozės anglies dvideginio, o vienam mirusiajam sudeginti sunaudojama tiek energijos, kiek užtenka vienai šeimai visai savaitei.

Menininkė pradėjo domėtis šiuo metu populiarėjančiu ekologišku laidojimu, kai kūnas yra užkasamas į žemę nenaudojant jokių cheminių balzamavimo priemonių. Tačiau tai neišsprendžia taršos problemos, nes žmogus per savo gyvenimą organizme sukaupia daugybę nuodingų medžiagų.

Taip J.R.Lee kilo mintis laidojimo procese išnaudoti grybus, kurie gali perdirbti toksines medžiagas. Ji pradėjo eksperimentus su savo kūno audiniais: nagais, plaukais ir oda, ant kurių pabandė užauginti įvairių rūšių grybų. Geriausiai tam tinkantį grybą ji pavadino Amžinybės grybu.

Menininkė sukūrė grybų mirties kostiumą, kurio audinyje yra įsiūtos sporos, žemėje išaugsiančios į grybus, kurie valys toksinus. Anot J.R.Lee, žmonės įsivaizduoja, kad gyvybės grandyje jie stovi aukščiausioje pakopoje, todėl gąsdina pats faktas, kad juos gali kažkas vartoti – netgi grybas.

Menininkė mano, kad reikia priimti mirtį kaip natūralų gamtos procesą ir nesistengti išsaugoti savo kūno ir po mirties – to siekiama visomis balzamavimo ir laidojimo procedūromis. "Irimas yra būtinybė", – teigia ji.

J.R.Lee "Begalybės laidojimo projektas" išgarsėjo visame pasaulyje. Šiuo metu jis turi 850 pasekėjų įvairiose šalyse, kurie po mirties norėtų būti palaidoti būtent tokiu būdu.