Kaune atliekų tvarkymas brangsta iki 10 procentų. Kai kurie gyventojai sako, kad blogiausia, jog viskas brangsta vienu metu.
„Čia brangsta viskas, ne tik šiukšlės“, – sakė gyventojas.
„Man čia tie keli centai nelabai atrodo aktualu“, – teigė kitas.
„Nuo sausio įsigaliojo vertė kaina, nustatyta regioninė atliekų tvarkymo kaina. Taip pat žinome, kokia yra infliacija ir atskiras maisto, virtuvės atliekų surinkimas“, – aiškino Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Kainos kyla tiek privačiuose namuose gyvenantiems, tiek daugiabučiuose.
„Individualių namų gyventojai, kurie turi sutartis su atliekų tvarkytoju ir naudoja 140 litrų konteinerį ir jį ištuština du kartus per mėnesį, jie šiai dienai mokėjo 5,89 eurus, o dabar mokės 6,47 eurus – 58 centais daugiau kiekvieną mėnesį nei iki šiol. Jeigu butas 60 kvadratų mokėjo 8,04 eurus, po pakeitimo mokės 8,84 euro – 80 centų daugiau“, – nurodė R. Savickienė.
Kauno taryba nusprendė keisti ne tik įkainius, bet ir kitas atliekų tvarkymo taisykles, nes paskutinį kartą jos keistos prieš 10 metų.
„Bus tikrinami konteineriai, ar tinkamai išmestos atliekos, o už netinkamai išmestas atliekas mokestis didinamas tris kartus“, – teigė R. Savickienė.
Nuo šiol komunalininkai, prieš išveždami šiukšles, kiekvieną konteinerį patikrins.
„Kontrolė bus planinė ir neplaninė, vertinama vizualiai. Jei bus nustatyta, kad primesta netinkamų atliekų, apie tai bus pranešama arba lipduku, arba el. paštu, kaip numatyta sutartyje“, – aiškino R. Savickienė.
Miesto opozicija tokią tvarką kritikuoja. Pirmiausia dėl to, kad rūšiavimo tvarka vis keičiasi ir, esą, nebeaišku, ką ir kaip rūšiuoti.
„Prieš porą metų nebuvo galima mesti aliejaus buteliuko į plastiko konteinerį, nes jis riebaluotas, dabar jau galima. Manau, kad prieš įvedant baudas turėtų būti aišku, kur ką galima mesti“, – sakė opozicijos atstovė Vaida Pranarauskaitė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Kita vertus, kyla klausimas, kaip bus nustatoma, ar ne piktas kaimynas į konteinerį primetė netinkamų šiukšlių.
„Tikrai žinau ne vieną atvejį, kai sodų bendrijų gyventojai atveža ir išmeta šiukšles. Jei bus taikomos baudos, gali susidaryti kuriozinė situacija, kad mesiu šiukšles ne į savo namo konteinerį, o į gretutinio namo“, – teigė V. Pranarauskaitė.
Nors patys gyventojai sako pastebintys, jog rūšiuojančių atliekas dar per mažai.
„Rūšiuoju, bet dauguma – ne. Gal tingi. Daug maišiukų prisidedu: į vieną vienas, į kitą kitas ir išneši, o kiti tiesiog nekreipia dėmesio“, – svarstė gyventoja.
„Sunkiausia rūšiuoti plastiką, metalą – nežinai, ką kuriam priskirti“, – sakė gyventojas.
Komunalininkai sako, kad nors ir rūšiuojama, kokybė galėtų būti geresnė.
„Į pakuočių konteinerį galima mesti pakuočių atliekas – ne statybines, ne tekstilę, ne žaliąsias atliekas. O į mišrių atliekų konteinerį – tik tai, kas lieka po rūšiavimo, pavyzdžiui, higienos priemonės, bet jokiu būdu negalima mesti baterijų ar elektronikos priemonių“, – aiškino „Kauno švaros“ atstovė Kristina Parachomikienė.
Pastebima, kad kauniečiai labiausiai nemoka rūšiuoti plastiko.
„Žmonės traktuoja visus plastikinius daiktus kaip plastiką. Tarkime, šukos – tai ne plastiko konteinerio atlieka, jas reikia mesti į mišrias komunalines atliekas“, – teigė K. Parachomikienė.
Kaune atliekų tvarkymo taisyklės keičiasi nuo liepos.
Naujausi komentarai